palestina

Grumtynės kilo tarp graikų stačiatikių ir armėnų krikščionių dvasininkų, kai jie valė Betliejuje esančios Kristaus gimimo bažnyčios patalpas, ruošdamiesi stačiatikių Kalėdoms, praneša BBC. Apie šimtą dvasininkų daužė vienas kitą šluotomis ir kumščiais. Peštynes nutraukė palestiniečių policija, apsiginklavusi lazdomis ir skydais.

Tūkstančiai krikščionių piligrimų iš viso pasaulio per Kalėdas atvyksta į Betliejų. Manoma, kad Vakarų kranto mieste šiais metais apsilankys apie 90 tūkst. žmonių, praneša BBC. Betliejuje vyks eisenos ir koncertai. Šventės kulminacija bus vidurnakčio mišios 1 700 metų senumo Kristaus gimimo bažnyčioje. Bažnyčia pastatyta, kaip manoma, Jėzaus Kristaus gimimo vietoje.

Europos Sąjunga (ES) turėtų traktuoti Izraelio elgesį su šalyje gyvenančiais arabais kaip esminę, o ne antraeilę Izraelio ir Palestinos konflikto temą, skelbia Europos šalių ambasadų Izraelyje pateiktas dokumentas. Šį dokumentą gavo ir komentuoja seniausias Izraelio dienraštis „Haaretz“. Pasak Europos diplomatų ir Izraelio užsienio reikalų ministerijos pareigūnų, dokumentas buvo surašytas ir išsiųstas į ES būstinę Briuselyje be Izraelio vyriausybės žinios.

Islandija oficialiai pripažino Palestiną nepriklausoma valstybe. Tai ketvirtadienį Reikjavike paskelbė Islandijos užsienio reikalų ministras Ossuras Skarphedinssonas. Jis prieš tai susitiko su palestiniečių kolega Riadu Malki, praneša agentūra AFP. Islandijos parlamentas lapkričio 29 dieną balsavo už Palestinos nepriklausomybės pripažinimą 1967 metų ribose. Pripažinusi Palestinos suverenumą, Islandija pirmoji iš Vakarų Europos šalių užmegs visaverčius diplomatinius santykius su Palestina.

Prie UNESCO būstinės Paryžiuje iškelta Palestinos vėliava Paryžius, gruodžio 13 d. (ELTA). Praėjus šešioms savaitėms po to, kai buvo priimtas sprendimas priimti palestiniečius į UNESCO organizaciją, prie jos būstinės Paryžiuje iškelta Palestinos vėliava, praneša agentūra AFP.

„Balsas.lt“ siūlo išrinkti metų pasaulio politiką: tas, kuris per šiuos metus buvo pastebimiausias, reikšmingiausias, įtakingiausias ir daugiausia nuveikęs. Metų politiko titului nominuoti tradiciškai į tokias apklausas patenkantys reikšmingi pasaulio veikėjai: Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, JAV prezidentas Barackas Obama, Palestinos išslaisvinimo organizacijos lyderis Mahmoudas Abbasas bei Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas.

Siūlymas pripažinti nepriklausomą Palestinos valstybę su 1967 metų sienomis įžiebė diskusiją. Pateikiami istoriniai ir politiniai argumentai bei reiškiamas nerimas dėl procesų, vykstančių užsienio politikoje. Įkvėpė Islandija? Sumanymo entuziastai rodo pirštu į ką tik tai padariusią Islandiją, pažymi tai, kaip tam tikrą ženklą ir primena, kad būtent Islandija pirmoji pripažino Lietuvą.

Seimui siūloma pripažinti nepriklausomą Palestinos valstybę 1967 metų sienose. Tokį nutarimo projektą „Dėl nepriklausomos Palestinos valstybės pripažinimo“ Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Egidijus Klumbys. Šį projektą taip pat teikia Seimo nariai Vidmantas Žiemelis, Kazimieras Uoka, Saulius Pečeliūnas, Vytenis Povilas Andriukaitis, Česlovas Juršėnas, Juozas Olekas, Jonas Šimėnas.

Prieš dvejus metus Palestinos autonomijos premjeras Salamas Fayyadas, pristatydamas savo vyriausybės programą, užsibrėžė tikslą sukurti tokią valstybės institucinę sąrangą, kuri užtikrintų pilietines ir politines gyventojų teises bei tarptautinį valstybės pripažinimą.

Islandija ketina tapti pirmąja Vakarų Europos šalimi, pripažinusia Palestiną nepriklausoma valstybe, praneša agentūra AFP. Už atitinkamą užsienio reikalų ministro Osuro Skarphedinssono pateiktą rezoliuciją antradienį balsavo 38 deputatai iš 63. Balsų „prieš“ nebuvo. 13 parlamentarų susilaikė, o 12 balsavime nepasirodė. Rezoliucijoje Izraelis ir palestiniečiai, be kita ko, raginami siekti taikos sutarties ir atsisakyti smurto.

Izraelio aviacija naktį į sekmadienį vėl bombardavo taikinius Gazos ruože. Armijos duomenimis, tai buvo reakcija į kovingųjų palestiniečių surengtas raketų atakas. Penktadienį ir šeštadienį iš Gazos ruožo į Izraelį buvo paleista po vieną raketą. Gazos ruožo pietinėje ir centrinėje dalyse dėl to apšaudytos dvi „teroristų vietos“. Informacijos apie aukas kol kas nėra. Abipusių atakų tarp Izraelio ir radikalių palestiniečių Gazos ruože pastaruoju metu sumažėjo.

Palestinos radikalioji grupuotė „Islamo džihadas“ pranešė nedalyvausianti parlamento ir prezidento rinkimuose, kurie vyks 2012-ųjų gegužę, skelbia „RIA Novosti“. „Mes patvirtiname savo poziciją, jog neketiname dalyvauti parlamento ir prezidento rinkimuose, nes jie vyks pagal Oslo susitarimus su Izraeliu“, – žurnalistams Gazoje sakė komunistinių partijų vykdomojo komiteto narys.

Palestinos valdžia „greitai taps neveiksni“, nes Izraelis atsisako perduoti Palestinai priklausančias iš mokesčių gautas pajamas, teigė Palestinos ministras pirmininkas Salamas Fayyadas. Tai, jog Izraelis įšaldo iš mokesčių gautas pajamas, lėmė, kad vyriausybė nuo lapkričio 1 dienos neteko dviejų trečdalių savo biudžeto pajamų. Todėl darosi vis sudėtingiau išmokėti atlyginimus ir tvarkyti infrastruktūrą, sakė S. Fajadas. „Tai mūsų pinigai, – teigė jis.

Spalį Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje, arba UNESCO vyko balsavimas dėl savo valstybingumą įteisinti siekiančios Palestinos visateisės narystės šioje organizacijoje. Balsų dauguma Palestinos narystė UNESCO buvo įteisinta. Balsavimo rezultatai aiškiai atspindėjo pasaulio valstybių nuotaikas. Už Palestinos pripažinimą balsavo 107 šalys, 52 susilaikė ir 14 balsavo prieš. Tarp balsavusiųjų prieš – Izraelis, JAV ir Lietuva.

Jungtinių Tautų (JT) Švietimo, mokslo ir kultūros agentūra (UNESCO) ketina mažinti išlaidas ir įsteigti fondą, skirtą surinkti lėšoms, kurių neteko, kai JAV ir Izraelis nutraukė UNESCO finansavimą dėl to, kad agentūra suteikė narystę Palestinai. UNESCO vadovė Irina Bokova sakė, kad švietimą ir spaudos laisvę visame pasaulyje skatinančios organizacijos 2011–ųjų biudžetui trūksta 65 mln. JAV dolerių, bet UNESCO dar laukia norinčių padėti šalių pasiūlymų.

Izraelio vyriausybė ketvirtadienį paskelbė nutraukianti UNESCO finansavimą, praneša naujienų agentūra „France Presse“. Šalies ministro pirmininko Benjamino Netanyahu spaudos tarnybos atstovai pareiškė, kad atitinkamą sprendimą priėmė jis pats. Dingstį Izraelio demaršui davė balsavimas šioje organizacijoje, pagal kurio rezultatus Palestina tapo visateise UNESCO nare. Anksčiau UNESCO finansavimą nutraukė JAV ir Kanada.

Keli JAV senatoriai perspėjo, kad JAV neprisidės prie tarptautinių organizacijų, kurios suteiks Palestinai narystę, finansavimo, praneša „RIA Novosti“. JAV pirmadienį nutraukė finansavimą UNESCO, kai Jungtinių Tautų (JT) Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija Palestinai suteikė visateisę narystę. „Tai gali labai pakenkti JAV ir JT santykiams. (...) Abi partijos remia sprendimą nutraukti finansavimą bet kuriai JT politinei organizacijai, kuri taip pasielgs.

Santykiai tarp Palestinos ir Izraelio turi būti derinami dvišalėse derybose, o daliniai bandymai spręsti šią problemą dideliuose forumuose daugumos balsavimu problemą tik gilina, mano Premjeras Andrius Kubilius.

JAV prisidėjo prie kitų Vakarų šalių, kurios kritikuoja Izraelio sprendimą paspartinti gyvenviečių statybą Vakarų krante ir Rytų Jeruzalėje po to, kai Palestina įstojo į Jungtinių Tautų (JT) kultūros agentūrą UNESCO, informuoja BBC. Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney sakė, kad JAV „labai nusivylusios“. Anksčiau Europos Sąjunga (ES) sakė, kad yra „labai sunerimusi“ dėl Izraelio sprendimo. Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija teigė, kad tai trukdys taikos deryboms.

Lietuvos ir dar kelių valstybių sprendimas nepritarti Palestinos priėmimui į UNESCO organizaciją sukėlė didžiulį intelektualų pasipiktinimą pasaulyje. Nepaisydamos to, JAV atėmė UNESCO finansavimą, taip sukeldama grėsmę jai žlugti, o politologai tvirtina, kad Lietuvos politikai, pritarę dvejopiems standartams, padarė klaidą, dėl kurios teks gailėtis.

Jungtinės Valstijos atšaukia finansavimą Jungtinių Tautų (JT) Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijai (UNESCO), nes ji pirmadienį patenkino Palestinos narystės prašymą. JAV valstybės departamento atstovė teigė, kad kitą mėnesį UNESCO negaus iš JAV numatytų 60 mln. dolerių. „Lapkritį UNESCO turėjome sumokėti 60 mln. JAV dolerių mokestį, bet mes to nebedarysime“, – žurnalistams Vašingtone pareiškė Valstybės departamento atstovė Victoria Nuland.

Palestinos statuso tarptautinėse organizacijose klausimu Lietuva nuosekliai siekia ir sieks vieningos Europos Sąjungos (ES) pozicijos. Šįkart jos nepavykus pasiekti, kartu su ES narėmis Vokietija, Švedija, Čekija ir Nyderlandais išsakėme nacionalinę poziciją, teigiama Užsienio reikalų ministerijos trečiadienį išplatintame pareiškime.

Izraelis pranešė, kad pagreitins žydų gyvenviečių statybą Vakarų krante ir Rytų Jeruzalėje bei laikinai sustabdys lėšų perdavimą Palestinos autonomijai, skelbia BBC. Izraelis apie šiuos planus pranešė praėjus dienai po to, kai Palestina tapo Jungtinių Tautų (JT) kultūros organizacijos – UNESCO nare. Palestinos autonomijos prezidentas Mahmoudas Abbasas sakė, kad toks Izraelio žingsnis pagreitins taikos proceso žlugimą.

Izraelis intensyvina naujakurių statybas. Kalbama apie du tūkstančius naujų statinių. Izraelis taip pat stabdo įvairius pervedimus palestiniečių administracijai. Kaip skelbia lenta.ru, statybos anksčiau palestiniečiams priklausiusiose teritorijose kelia daug klausimų dėl derybų tarp šių tautų. Būtent statybas palestiniečiai laiko aneksija. Tuo tarpu Izraelis kalba apie istorinę teisę į šias teritorijas.

Programišiai atakavo Palestinos autonomijos ryšių sistemas. Kaip skelbia BBC, programišiai beveik visą Gazos autonomiją paliko be interneto ryšio. Palestiniečių atstovai pranešė, kad kompiuterinių įsilaužėlių puolimai prasidėjo nuo pat ryto ir buvo vykdomi iš skirtingų pasaulio regionų. Palestiniečių teigimu, sudėtinga teigti, ar šis puolimas buvo susijęs su šios šalies priėmimu į UNESCO.Vis dėlto akivaizdu, kad išpuolis yra akivaizdžiai politinis.

Jungtinių Tautų (JT) kultūros agentūra UNESCO pirmadienį teigiamai balsavo dėl Palestinos narystės prašymo. Palestina siekia, kad JT pripažintų šalies nepriklausomybę. Tam, kad prisijungtų prie UNESCO, palestiniečiams buvo būtinas dviejų trečdalių organizacijos narių sutikimas. Paryžiuje vykstančios UNESCO 36-osios generalinės konferencijos dalyviai palaikė Palestinos prašymą prisijungti prie organizacijos, balsavę už visateisės narystės jai suteikimą.

Jungtinių Tautų (JT) kultūros agentūra UNESCO pirmadienį balsuos dėl Palestinos narystės prašymo. Palestina siekia, kad JT pripažintų šalies nepriklausomybę. UNESCO valdyba spalio 6 dieną nusprendė leisti 193 narėms balsuoti dėl Palestinos narystės ir taip supykdė Izraelį bei JAV kurios skiria 22 proc. JT finansavimo. JAV pagrasino nebeskirti lėšų, jei UNESCO suteiks Palestinai visateisę narystę.

Artimųjų Rytų taikos derybų tarpininkų ketverto atstovas sakė, kad Izraelis ir Palestina susitarė per tris mėnesius pateikti pasiūlymus dėl teritorijos ir saugumo ir taip tęsti taikos derybas. Abiejų šalių atstovai trečiadienį susitiko su ketverto įgaliotais asmenimis. Ketvertą sudaro JAV, Rusija, Europos Sąjunga, ir Jungtinės Tautos (JT). Ankstesni bandymai atnaujinti taikos derybas žlugo.

Palestiniečių kovotojų grupuotė, kuri prieš penkerius metus pagrobė Giladą Shalitą, pareiškė, kad ketina pagrobti daugiau Izraelio kariškių ir panaudoti juos kaip derybų objektą, rašo „telegraph.co.uk“. Izraelis mainais už G. Shalitą sutiko paleisti per tūkstantį palestiniečių kalinių. Tai buvo neregėto masto susitarimas su „Hamas“. Netrukus po to ekstremistų grupuotė pareiškė pagrobsianti dar vieną Izraelio kariškį, kad priverstų Izraelį paleisti visus 6 tūkst. įkalintų palestiniečių.

Praėjus daugiau nei penkeriems metams po pagrobimo Gazos ruože Izraelio karys Giladas Shalitas antradienį vėl išvydo savo tėvus. Šie 25 metų sūnų sutiko Tel Nofo karinėje bazėje, esančioje į pietus nuo Rechovoto.

Prieš daugiau nei penkerius metus pagrobtas Izraelio karys Giladas Shalitas antradienį grįžo į tėvynę. Televizija rodė vaizdus, kaip saugumo pajėgos lydi 25 metų vaikiną. Mainais už jo paleidimą Izraelis sutiko paleisti daugiau kaip tūkstantį palestiniečių kalinių, praneša agentūra AFP. Ryte G. Shalitas pradžioje atvyko į Egiptą. Radikalios palestiniečių organizacijos „Hamas“ duomenimis, karys Egipto sieną kirto 08.15 val. Vidurio Europos vasaros laiku.

Izraelis antradienį paleidžia daugiau nei 1000 palestiniečių kalinių, tarp kurių šimtai nuteistųjų iki gyvos galvos už išpuolius prieš Izraelį. Ir visa tai yra dėl vieno vienintelio Izraelio kareivio Gilado Shalito, kurį 2006–aisiais sučiupo „Hamas“. Kokiu būdu ir kodėl buvo pasiektas būtent toks susitarimas? Šį klausimą nagrinėja CNN.

Izraeliui ir Palestinai nepavyko susitarti dėl palestiniečių kalinių paleidimo mainais į žydų karį datos, praneša „RIA Novosti“, remdamasi „Hamas“ atstovu Gazos ruože. „Hamas“ lyderiai penktadienį pareiškė, kad antradienį pradės įgyvendinti susitarimą su Izraeliu dėl daugiau kaip 1 tūkst. kalinamų palestiniečių paleidimo mainais į žydų karį Giladą Shalitą.

Izraelis sekmadienį paskelbė paleisiąs 450 palestiniečių mainais į nelaisvėje laikomą žydų karį Giladą Shalitą, praneša BBC. Pasak Izraelio prezidentūros, prezidentas Shimonas Peresas jau pradėjo malonės suteikimo procedūrą. Pagal Izraelio ir Palestinos susitarimą, beveik pusšimtis palestiniečių bus paleisti antradienį. Dar 577 kaliniai bus paleisti maždaug per du mėnesius po to, kai seržantas G. Shalitas grįš namo.

Niujorke įvyko 66-oji eilinė Jungtinių tautų organizacijos (JTO) asamblėja. Dar jai neprasidėjus buvo žinoma, kad joje Palestinos Autonomijos (Palestine Authority) prezidentas Mahmoudas Abbasas joje ruošiasi JTO  generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui įteikti prašymą dėl Palestinos valstybės pilnateisės narystės JTO. Prašymą priėmus, Palestina taptų pilnateise valstybe. Šis palestiniečių noras sukėlė didžiulį Izraelio pasipriešinimą. O kartu ir JAV.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos lyderei Catherine Ashton pirmadienį sakė, kad yra pasirengęs susitikti su palestiniečių prezidentu Mahmoudu Abbasu ir pabandyti atnaujinti taikos derybas. B. Netanyahu telefonu informavo C. Ashton, kad yra pasirengęs bet kada susitikti su M. Abbasu.

Palestiniečiai užsitikrino kertinę diplomatinę pergalę Jungtinėse Tautose – UNESCO vykdantysis komitetas pritaria Palestinos paraiškai tapti pilnaverte Pasaulio paveldo organizacijos nare. Tokiu būdu Palestina žengė dar vieną žingsnį link pilnavertės narystės Jungtinių Tautų organizacijoje. UNESCO taryba trečiadienį pritarė balsavimo dėl Palestinos narystės organizavimo. Dabar Palestina pateiks savo paraišką UNESCO Generalinei Asamblėjai, kurioje įvyks galutinis balsavimas.

JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta ragina Izraelį ir Palestiną imtis ryžtingų veiksmų siekiant įvesti taiką. Jis tai pareiškė po perspėjimo, jog Izraelis tampa vis labiau izoliuotas Artimuosiuose Rytuose. L. Panetta vizito Izraelyje pradžioje susitiko su šalies gynybos ministru Ehudu Baraku. Gynybos sekretorius dar turi susitikti su Palestinos autonomijos prezidentu Mahmoudu Abbasu ir Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanjahu.

Aštuonios iš 15 Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narių pritarė, kad nepriklausoma Palestina įstotų į JT, informavo Palestinos užsienio reikalų ministras Riyadas al–Malikis. „Mes stengiamės užsitikrinti devintą balsą“, – ministras sakė Palestinos radijui. Pasak jo, tai garantuos, jog būtų patenkinta Palestinos paraiška. „Mes turime dvi galimybes: įtikinti arba Kolumbiją, arba Bosniją ir Hercegoviną balsuoti už mus“, – teigė R. al–Malikis.

Buvusį Britanijos ministrą pirmininką, Artimųjų Rytų taikos derybininką Tony Blairą Palestina kaltina šališkumu Izraeliui ir ketina jį paskelbti „persona non grata“, rašo „telegraph.co.uk“. Palestinos išvadavimo organizacija mano, kad siūlymą dėl T. Blairo paskelbimo „persona non grata“ artimiausiomis dienomis parems šalies vadovybė.

Daugiau nei pusė Izraelio gyventojų teigiamai įvertino JAV prezidento Baracko Obamos politiką Izraelio atžvilgiu. Pasak apklausos, kurią įvykdė The Jerusalem Post, Obamos politika tenkina 54 procentus apklaustųjų. 27 procentai vertiną ją neutraliai ir tik 19 mano, kad JAV politika yra propalestinietiška. Panašus tyrimas, įvykdytas šių metų gegužę, parodė kiek kitokius rezultatus.

Salų valstybė rytinėje Karibų jūros dalyje Antigva ir Barbuda pripažino Palestinos nepriklausomybę, informuoja „RIA Novosti“. Kaip ir žadėjo, Palestinos autonomijos prezidentas Mahmudas Abasas (Mahmoud Abbas) penktadienį įteikė JT generaliniam sekretoriui Pan Gi Munui (Ban Ki-moon) prašymą pripažinti Palestinos valstybę Vakarų krante, Gazos ruože ir Rytų Jeruzalėje. Antigva ir Barbuda yra pirmoji valstybė, atsakiusi į M. Abaso prašymą ir pripažinusi Palestiną.

Vyriausias Palestinos derybininkas Sajebas Erakatas (Saeb Erakat) penktadienį paragino Izraelį pasinaudoti vadinamojo Artimųjų Rytų ketverto pasiūlymu dėl taikos derybų atnaujinimo. „Izraelis svarsto šį pasiūlymą“, - informavo žydų valstybės valdžios atstovas. „Esame pasirengę atlikti tai, ką privalome padaryti pagal vadinamąsias taikos proceso kelio gaires, bet Izraelis turi nutraukti žydų gyvenviečių statybą Vakarų krante ir Rytų Jeruzalėje“, - pareiškė S. Erkatas.

Palestinos autonomijos prezidentas įteikė JT gen. sekretoriui prašymą dėl Palestinos valstybės visateisės narystės Jungtinėse Tautose. Kaip rašo naujienų agentūra „The Associated Press“, Mahmoudas Abbasas kreipėsi į JT, prašydamas pripažinti Palestinos valstybę Vakarų krante, Gazos ruože ir Rytų Jeruzalėje.

Vienas palestinietis žuvo, o dar penki buvo sužeisti Vakarų krante per Izraelio kareivių susirėmimus su manifestantais, reikalaujančiais pripažinti Palestiną visateise Jungtinių Tautų nare. Tai pranešė vietos pareigūnas. Incidentas įvyko penktadienį Kusros kaime, kuris yra už 28 kilometrų į pietryčius nuo Nabluso miesto. Pasak kaimo, kuriame kilo susirėmimas, mero, žuvo 35 metų amžiaus vyras. Informaciją apie incidentą pavirtino medikai ir mačiusieji.

JAV prezidentas Barackas Obama palestiniečių prezidentui Mahmoudui Abbasui sakė, kad vetuos Palestinos prašymą tapti Jungtinių Tautų (JT) nare, ir ragino atsisakyti šio plano, skelbia BBC. Tačiau per susitikimą su JAV prezidentu M. Abbasas sakė, kad nežada atsisakyti savo ketinimų. M. Abbasas rengiasi penktadienį JT generaliniam sekretoriui Ban Ki–Moon įteikti prašymą dėl narystės.

Palestiniečiai rengia masinius mitingus. Dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į mitingus, palaikydami iniciatyvą JT prašyti pripažinti Palestinos valstybę, rašo lenta.ru. Palestinos politikai penktadienį kreipsis į JT. Jų prezidentas nori, kad palestiniečių nepriklausomybė būtų pripažinta su senosiomis sienomis, kurio buvo iki „Šešių dienų karo“. Palestina – Palestinos Išsivadavimo Organizacijos 1988 m. lapkričio 15 dieną paskelbta valstybė Artimuosiuose Rytuose, Palestinos regione.

Pasak palestiniečių atstovų, Palestinos sprendimas tapti Jungtinių Tautų nuolatine nare buvo JAV prezidento Baracko Obamos idėja. Praeitais metais kalbėdamas JTO Generalinėje Asamblėjoje, Obama iš tiesų pareiškė, jog po metų būtų smagu vėl susirinkti į Asamblėją pagaliau turint parengtą susitarimą, kuris leistų jau nepriklausomai ir suvereniai Palestinos valstybei prisijungti prie Jungtinių Tautų šeimos. Kaip savo straipsnyje teigia Daoudas Kuttabas, palestiniečiai nepamiršo šių Obamos žodžių.

Prieš Izraelį tinklalapius nukreiptą hakerių ataką per klaidą buvo „nulaužtos“ Palestinos interneto svetainės. 70 tinklalapių buvo patalpintas kreipimasis į izraeliečius. Turkų hakeriai atakavo keliasdešimt Izraelio tinklalapių, tačiau vėliau paaiškėjo, jog jie priklauso palestiniečiams. Klaida įvyko dėl to, kad Palestinai priklausančio .ps domeno interneto svetainės buvo patalpintos Izraelio serveriuose.