kosmosas

JAV kosmoso agentūra NASA paskelbė naują raketos nešėjos „Antares“ planuojamą paleidimo laiką – šiandien vakare, 20:07 val. Pasak NASA specialistų, atsižvelgiant į naujausius tyrimus, raketos „Antares“ kilimo trajektoriją ir orų prognozes Valopo saloje esančioje NASA raketų bazėje, „Antares“ paleidimo komanda nusprendė ruoštis „Orbital-1“ misijai šiandien.

NASA vienoje iš savo ataskaitų paskelbė, kad lengvo svorio ir nebrangūs robotai taps vis svarbesniais kosminėse žvalgybos misijose, norint jas padaryti pigesnėmis ir patikimesnėmis. Dabartiniai tyrimų robotai turi visą eilę integruotų papildomų ir tik vieną kartą naudojamų įtaisų – parašiutus, stabdymo variklius, oro pagalves, kurie skirti sumažinti nusileidimo smūgio jėgą ir padėti išlaikyti tinkamą aparato orientaciją.

Užfiksuoti keisti juodųjų bedugnių ir tolimų supernovų signalai rodo, kad erdvėlaikis yra kažkas daugiau, nei manė Einšteinas. Gyvename neregimame landšafte, kuris, nors ir negalimas pajusti tiesiogiai, apsprendžia viską, ką matome ir veikiame. Visi objektai, nuo planetų, besisukančių aplink Saulę iki raketų skriejančių į Mėnulį ar nerūpestingai ant grindų numesto pieštuko, seka jo nejuntamais kontūrais. Kovojame su jais kaskart žingsniuodami įkalnėn ar kopdami laiptais.

Tarptautinėje kosminėje stotyje dirbanti 6 JAV, Rusijos ir Japonijos astronautų įgula Naujuosius 2014-uosius orbitoje sutiks net 15 kartų. Įdomiausia, kad tarp šių metų gruodžio 31 d. ir 2014 m. sausio 1 d. TKS įgula po Naujųjų sutikimo 14 kartų sugrįš į praeitį. Pranešama, kad pirmą kartą TKS skriejantys astronautai Naujuosius metus sutiks gruodžio 31 d. 18.08 val. Lietuvos laiku. Tuo metu kosminė stotis bus tarp Australijos ir Naujosios Zelandijos.

Du JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) astronautai antradienį sėkmingai baigė remonto darbus Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), kai jiems teko surengti neįprastą išėjimą į atvirą kosmosą per Kūčias, kad sutaisytų aušinimo sistemos įrangą.

Argono inertinių dujų molekulė buvo rasta nuostabiose Krabo ūko žvaigždės, sprogusios prieš 1000 metų, liekanose. Iki šiol tokio tipo dujos buvo tirtos tik laboratorijose Žemėje. Inertinės dujos, kurioms priskiriamas helis, argonas, radonas, kriptonas, paprastai negali lengvai reaguoti su kitais cheminiais elementais. Tiesa, esant tinkamoms aplinkybėms, vis dėl to jie sudaro tam tikrus junginius su kitais elementais.

Mažųjų palydovų „LitSat-1” ir „LituanicaSat-1” projektai paskatins Lietuvos bendradarbiavimą su tarptautinėmis kosmoso organizacijomis – tuo įsitikinę šalies kosmoso entuziastai. Vašingtone viešintis Lietuvos kosmoso asociacijos (LKA) direktorius Vidmantas Tomkus susitikime su Lietuvos ambasadoriumi JAV Žygimantu Pavilioniu aptarė galimas konkrečias Lietuvos mokslo tyrimų institucijų bendradarbiavimo su NASA sritis.

Kinijos kosminių skrydžių programos atstovai pareiškė, kad Pekinas mano esant būtina kurios nors užsienio valstybės teritorijoje pasistatyti kosmoso stebėjimo stotį, kuri leistų vykdyti reikiamus kosminės erdvės tyrimus. Šiuo metu Kinijoje veikia dvi tokios stotys. Viena yra rytinėje, o kita - vakarinėje šalies dalyje, praneša „CNet News“. Tačiau, pasak Kinijos kosmoso tyrimų programos atstovų, jų galingumo jau nebeužtenka, be to, šios stotys gali veikti tik 16 valandų per parą.

Pabandykite sugalvoti, kaip galėtų atrodyti blogiausia Saulės sistemos diena. Galbūt į galvą šovė mintis apie tai, kaip Saulė įsirėžia į kitą žvaigždę ir sunaikina didžiąją dalį Saulės sistemos? Ne? Vadinasi, tokios nelaimės nepajėgia sugalvoti net ir jūsų vaizduotė. O juk tai... – tik perspektyvos klausimas. Mums pasisekė, kad gyvename nuobodžiuose Paukščių tako galaktikos priemiesčiuose, kur atstumai tarp žvaigždžių yra milžiniški, o žvaigždžių susidūrimai yra didžiulė retenybė.

 Pirmą kartą šios radijo bangos pastebėtos 2007-aisiais. Šie kosminiai „pyptelėjimai“ trunka sekundės tūkstantąją dalį. Radijo impulsų charakteristikos rodė, jog jie atsklido iš galaktikų, esančių už milijardų šviesmečių. Tačiau nauji tyrimai nurodė daugiau įtikinamesnę impulsų prigimtį – mūsų pačių galaktikoje esančias artimiausias žvaigždes.

NASA pirmadienį turėtų paskelbti galutinę datą ir laiką, kada į Tarptautinę kosminę stotį kils pirmieji lietuviški palydovai – Vilniaus universiteto „Lituanica Sat-1“ ir Kauno technologijų universiteto sukurtas „LitSat 1“. Paskutiniais duomenimis, raketa nešėja iš Jungtinių Valstijų Volopo salos palydovus į kosmosą turėtų nugabenti ankstų penktadienio rytą, 03:45 val. Lietuvos laiku.

Kinija Mėnulio paviršiuje dislokavo savo mėnuleigį, anksti sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, po to, kai pranešė apie pirmą švelniai Mėnulyje nutupdytą kosminį modulį nuo 1976 metų - svarbų pasiekimą kylančios supervalstybės ambicingoje kosminėje programoje. Mėnuleigis „Yutu“ („Nefritinis triušis“) Mėnulio paviršiuje buvo dislokuotas 4 val. 35 min. (šeštadienį 22 val. 35 min.

Šiandien Seime pristatyta pirmoji istorijoje Lietuvos kosminė misija. Šių  metų gruodžio 17 d. iš NASA skrydžių bazės JAV į Tarptautinę kosminę stotį bus paleisti du pirmieji Lietuvoje sukurti dirbtiniai palydovai – „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“. Abu palydovai yra dviejų Lietuvos universitetų – Kauno technologijos universiteto („LitSat-1“) ir Vilniaus universiteto („LituanicaSat-1“) – kūriniai.

Kauno „Žalgirio“ sirgaliai siekia, kad jų mylimos krepšinio komandos vardas būtų vienas iš trijų pirmųjų lietuviškų žodžių, kurie nuskambės iš kosmoso. Dešimtatūkstantinė aistruolių armija, skanduodama komandos vardą, jau pakėlė jį į Kauno „Žalgirio“ arenos palubes. Taip „Žalgirio“ gerbėjai atsiliepė į Kauno mero Andriaus Kupčinsko kvietimą miestiečiams pasiekti, jog „Žalgirio“ vardas būtų vienas iš trijų šalį reprezentuosiančių žodžių.

Gruodžio 19 d., ketvirtadienį, 4 val. 42 min. ryto Lietuvos laiku iš NASA skrydžių bazės Valopso saloje (JAV) pakils raketa su ypatingu visai Lietuvai kroviniu – net dviem pirmaisiais lietuviškais palydovais „LitSat-1” ir “LituanicaSat-1”.  Apie naują „Cygnus“ erdvėlaivio starto laiką vakar vėlyvų vakarą pranešė JAV kompanija „Orbital Sciences“. „Raketos paleidimo testavimas užtruko šiek tiek ilgiau nei planuota, todėl startas viena diena pavėlintas.

Pirmasis lietuviškas palydovas „LitSat-1“, kuris jau gruodžio 17 d. raketos bus pakeltas į Tarptautinę kosminę stotį, techniškai žiūrint yra paprastas, tačiau nuneigti jo svarbos Lietuvos kosmoso tyrinėjimų istorijai – negalima. Kodėl? Šio skrydžio metu bus patikrintas visų palydovo komponentų sklandus veikimas ir pasirengta svarbiam žingsniui – 2015 m. pjezo reakcijos įrangos eksperimentui kosmose. Pjezo reakcijos įranga reikalinga palydovų orientacijai kosmose.

Privati JAV kosminių skrydžių bendrovė po 3 bandymo sėkmingai iškėlė į orbitą pirmąjį savo komercinį palydovą. „SpaceX“ raketa „Falcon 9“, pakilusi iš kosmodromo Kanaveralo kyšulyje (Florida, JAV) iškėlė Nyderlandų bendrovės „SESWorld Skies“ ryšių palydovą SES-8, sakoma bendrovės pranešime. Iš pradžių dviejų pakopų raketos „Falcon 9“ startas buvo numatytas lapkričio 25 dieną, tačiau dėl techninių problemų buvo atidėtas.

Jei tikite tuo, ką jums pateikia Hollywoodas, tai tikriausiai ateivius įsivaizduojate kaip gigantiškus ir labai nežmogiškus padarus. Kadangi mokslininkai dažniausiai nekuria filmų, o režisieriai mažai būna susiję su mokslu, tokio ateivių portreto tiksliu tikrai negalima laikyti. Nesupraskite klaidingai, tuo nenorima pasakyti, kad ateiviai būtų draugiški. Paprasčiausiai aiškinama, kad tos gyvybės formos, kurios pakeistų mums pažįstamą pasaulį, gali labai skirtis nuo mūsų įsivaizduojamų.

Nors Rusija per pastaruosius keliolika metų negali pasigirti didesniais kosmoso tyrimų ir naujos kartos kosminės technikos pasiekimais, šios šalies federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ puoselėja labai ambicingus planus. „Roskosmos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Denisas Lyskovas pareiškė, kad Rusijoje bus sukurta naujos kartos sunkioji raketa, galinti iškelti į orbitą 80 - 85 tonų masės naudingąjį krovinį. Be to, „Roskosmos“ ruošia ir Mėnulio bazę.

JAV ekologas teigia, kad žmonės kilę ne iš Žemės, bet yra čia atgabenti ateivių prieš apytiksliai 10 tūkst. metų, informuoja dailymail.co.uk. Daktaras Ellisas Silveris savo naujojoje knygoje teigia, jog tokią hipotezę palaiko tam tikri fiziologiniai bruožai, parodantys jog žmogus nesivystė kartu su kitomis rūšimis mūsų planetoje. Jo nurodomų fiziologinių bruožų sąraše yra nugaros skausmai, greitas nudegimas (odos jautrumas saulei) ir skausmai gimdant.

Lietuvai rengiantis paleisti pirmuosius šalies palydovus, atsakymas į klausimą, ar kosmoso pažinimas reikalingas, tampa vis aktualesnis. „Galima daug diskutuoti. Bet kam tada valyti gatves, jeigu galima pasiraitoti drabužius aukščiau ir bristi per purvą?“, – skeptikus ramina vienas garsiausių Lietuvos mokslininkų, fizikas prof. Juozas Vidmantis Vaitkus. Jam antrina ir matematikas, Kosmoso mokslo ir technologijų instituto (KMTI) direktorius plėtrai Saulius Lapienis.

Kauno technologijos universitete (KTU) sukonstruotas lietuviškas palydovas „LitSat-1” atitiko visus NASA saugumo reikalavimus ir yra pilnai parengtas skrydžiui. Tai šiandien patvirtino JAV kompanija „Nanoracks“, pranešusi, kad lietuviškasis palydovas jau integruotas į paleidimo įrenginį, sakoma KTU pranešime. Žalia šviesa pirmojo palydovo pakilimui į kosmosą uždegta sėkmingai praėjus du paskutinius NASA bandymus. Vienas – NASA saugumo testas (angl.

Rusų kosmonautai Olegas Kotovas, laikantis olimpinį fakelą, ir Sergejus Riazanskis pradėjo vykdyti svarbią užduotį – iš Tarptautinės kosmoso stoties (TJS) modulio „Pirs“ išnešti olimpinį fakelą į atvirą kosmosą, kai iki Sočio žiemos olimpinių žaidynių lieka trys mėnesiai. „Kosmonautai atidarė išėjimo liuką, įtaisė apsauginį žiedą, kuris neleis netyčia užsidaryti liukui“, – sakė Skrydžių valdymo centre esantis agentūros „Interfax“ korespondentas.

Popmuzikos žvaigždė Lady Gaga savaite anksčiau nei planuota atvėrė galimybę pasiklausyti savo naujojo albumo po to, kai jis buvo nutekintas, tačiau dainininkė trečiadienį užsiminė, kad oficialų jo pristatymą žymės nežemiškas viešųjų ryšių triukas – koncertas kosmose. Lady Gagos trečias studinis albumas „Artpop" be jokio perspėjimo buvo įkeltas į muzikos įrašų portalą „iTunes" po to, kai internete pastarosiomis dienomis pasirodė nutekintos jo kopijos.

Galvojome, kad gyvybę kurianti chemija gali vykti tik Žemėje. ŽEMĖS PATEKĖJIMAS: tai buvo nuotrauka, apsprendusi visos kartos santykį su mūsų planeta. Padarytas per 1968 m. Kūčias apie Mėnulį skriejusios Apollo 8 komandos, melsvos, debesimis nubarstytos planetos, nušvintančios iš tamsybių vaizdas padėjo suvokti, kokia vieniša mūsų planeta yra. Tik trapiame Žemės burbule atomai susijungia vienas su kitu, formuodami molekulinį pagrindą cheminiam stebuklui: gyvybei. Ar bent jau taip manėm.

1. Pirmasis vedęs vyras, kuris pagimdė (2007) Thomas Trace‘as Beatie‘as yra transseksualas, kuriam 2002 metais buvo atlikta lyties keitimo operacija. Po to, kai jis pastojo po dirbtinio apvaisinimo 2007 metais, pasaulyje jis žinomas kaip „besilaukiantis vyras“. T. B. Beatie‘as, gimęs Havajuose, jau nuo 10 metų amžiaus tapatinosi su berniukais. Nepaisant to, paauglystėje jis buvo modeliu ir tapo konkurso „Mis Havajų paauglė“ finaliste.

Buvimas kosmose rimtai pažeidžia žmonių akis, nustatė JAV mokslininkai, savo tyrimo rezultatus paskelbę mokslo žurnale „Gravitational and Space Research“. Tyrimo autoriai išsiaiškino, kad rimti pokyčiai akių struktūroje ir genų raiškoje atsiranda jau po 13 dienų, praleistų Žemės orbitoje. Nustatyta, kad kosmsoe dirbantiems astronautams sutrinka genų, kurie padeda ląstelėms įveikti oksidacinio stresą tinklainėje, raiška, o dėl to gali pablogėti regėjimas, žmogus gali ir apakti.

Ketvirtadienio vakarą iš LRT studijos ilgą kelionę į kosmosą pradėjo pirmasis lietuviškas palydovas Lituanica-SAT1“. „Mums labai svarbu, kad tampame pasaulio kosminės bendruomenės dalimi“, – žurnalistui Edmundui Jakilaičiui laidoje „Dėmesio centre“ teigė kosminių technologinių entuziastas Vladas Lašas. – Pone Lašai, tai, kas prieš kurį laiką atrodė sapnas ar pokštas, jau virsta realybe. Į kosmosą gruodžio 8 dieną kils net du lietuviški palydovai. – Spalis Lietuvai tikrai kosminis.

Rimtas įspėjimas ateities kosmoso kolonizatoriams: kosmose gimę ir į Žemę grįžę organizmai sunkiai susidoroja su gravitacija ir jos poveikiu – mikrogravitacijos sąlygomis užaugę kosmoso kūdikiai ant Žemės patiria nuolatinį svaigulį ir dezorientaciją. Bent jau tokie šalutiniai gravitacijos efektai ištinka orbitoje gimusias ir keletą parų ten praleidusias medūzas: jos, parskraidintos į Žemę, patiria pašėlusį svaigimą ir visiškai nesiorientuoja aplinkoje.

Tarptautinė astronautų įgula Rusijoje Žvaigždžių miestelyje netoli Maskvos rengiasi neeiliniam skrydžiui. Jai teks į kosminę erdvę skraidinti Sočio olimpinių žaidynių deglą. „Ne ugnį, o deglą“, – pabrėžia kosmonautų rengimo centro vadovas. Kai Rusija paskelbė, kad olimpinė ugnis pasieks ir kosmosą, daug kam atrodė, kad tai humoras. Tiesa, kai kurie ekspertai nutarė – idėja nėra bloga, teoriškai tai įmanoma.

Iki šiol galima gana dažnai išgirsti mitą apie ypatingus tušinukus, kuriais naudojosi amerikiečių kosmonautai, ir apie paprastus jų kolegų iš Rusijos pieštukus. Kodėl amerikiečiai kosmose naudojosi prabangiais tušinukais, o rusai tenkinosi paprasčiausiais pieštukais? Apie tai rašoma portale kottke.org. Šią istoriją galima išgirsti kiekvieną kartą, kai kokia nors stambi organizacija pristato kokį nors neįtikėtinai sudėtingą ir nepagrįstai išpūstą projektą.

Remiantis tyrimais (pavyzdžiui, atliktais NASA Keplerio kosminiu teleskopu), apskaičiuota, kad mūsų galaktikoje egzistuoja apie 30 milijardų planetų, kur gali egzistuoti gyvybė. Newscientist.com klausia, kaip atskirti pelus nuo grūdų ir išsiaiškinti, kurios iš jų – gyvenamos? Nuo XX a. 7 dešimtmečio ateivių paieškų strategijos rėmėsi tvirta prielaida, kad šių gyvybei palaikyti reikalingi cheminiai elementai, panašūs į esančius Žemėje.

Pagaliau į Lietuvos kino teatrus atkeliavo paties Jameso Camerono išgirtas naujasis Alfonso Cuarono filmas „Gravitacija“ (angl. „Gravity“), kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Sandra Bullock ir George‘as Clooney. Juostos veiksmas rutuliojasi nebylioje kosmoso erdvėje, tad filmo garso takelio kompozitoriui Stevenui Price‘ui teko nelengva užduotis muzikoje įprasminti beribės erdvės platybę, grožį ir žmogaus vienišumą bei bejėgiškumą.

Marsas – gana nesvetinga vietelė su nesibaigiančiomis dykumomis, silpna gravitacija ir nedideliu deguonies kiekiu. Vidutinė metinė temperatūra Marse siekia maždaug 53 laipsnius šalčio. Šilčiausiu metų laiku vidurdienį prie ekvatoriaus temperatūra gali siekti 27 laipsnius šilumos. O Marso žiemą ji krenta iki -128 laipsnių. Būtent dėl to pagrindinė apsilankymo raudonojoje planetoje sąlyga – skafandras.

Iranas nurodė svarstantis galimybę pasiųsti į kosmosą Persijos kačių veislės atstovą, o anksčiau šiais metais buvo skelbta, kad šiitiška respublika pasiuntė į orbitą beždžionę. Šis sumanymas yra dalis ambicingos Irano kosminės programos, kurios tikslas – iki 2018 metų nuskraidinti į kosmosą žmogų. Pranešimai apie sėkmingus gyvūnų skrydžius kai kuriems ekspertams kelia abejonių.

Giedrė Sankauskaitė Mažų palydovų nauda – tai pigus kelias į kosmosą. Kosmoso pramonėje vyksta revoliucija – vietoje vieno didelio milijardus kainuojančio prietaiso galima paleisti daug mažų, mano pirmojo lietuviško palydovo „Lituanicasat-1“ kūrėjai Laurynas Mačiulis ir Vytenis Buzas. Kaip savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė palydovo kūrėjai, netikėtai kilusi mintis sukurti lietuvišką palydovą tampa aukštus, tarptautinius reikalavimus atitinkančia profesionalia kosmoso misija.

Lietuviai vis sparčiau artėja kosmoso link: šiais metais jaunimas skraidė savo sukurtais palydovais ir bepiločiais orlaiviais, o jau rugsėjo 18 dieną Vilniuje prasidės tarptautinė konferencija „Space Economy in the Multipolar World (SEMWO)“, sakoma Lietuvos kosmoso asociacijos (LKA) pranešime. Pasak LKA atstovų, joje Lietuvos mokslininkai pristatys savo sukurtas ir siūlomas kosmoso technologijas.

Irano oficialūs atstovai pranešė, kad spalio mėnesį į orbitą aplink Žemę bus paleista dar viena vadinamoji „gyvybės kapsulė“, tai yra, kosminis konteineris su bandomuoju gyvūnu, skelbia „PressTV.ir“. Taip pat pranešama, kad artimiausiais mėnesiais planuojama iškelti į kosmosą ir tris mokslinius palydovus. Jie turėtų būti paleisti iki šių metų pagal Irane galiojantį kalendorių pabaigos, tai yra, iki 2014 m. kovo 20-osios.

Stambaus masto tarptautinėje finansinėje aferoje minimas ir buvęs dosniausias Rolando Pakso rėmėjas Jurijus Borisovas. Artėja politinis karštas ruduo, kai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) prisiekinėja užkirsią kelią pašalintajam prezidentui R. Paksui pretenduoti į aukščiausią valstybės postą.

Komerciniai skrydžiai jau greitai gali būti realybe po to, kai kompanija „Virgin Galactic“ atliko antrą skrydžio bandymą, kurio metu buvo erdvėlaivis skrido greičiau nei garso greičiu, praneša dailymail.co.uk. Šio skrydžio metu buvo pasiektas didžiausias komercinio skrydžio metu pasiektas aukštis. Net buvo išskrista iš žemės atmosferos ribų ir sugrįžta atgal. Toks skrydis dar labiau priartina galimybę žmonėms skristi į kosmosą turistiniais tikslais.

Nemažai mokslininkų, tarp jų ir tokių žymių kaip Stephenas Hawkingas ar Carlas Saganas, mano, kad žmonės ateityje tikrai kolonizuos Visatą. Tačiau kodėl mes to galėtume norėti, ir kodėl nematome nė menkiausių požymių, kad kitos gyvybės formos mėgintų tai daryti? Naujas mokslininkų iš Oksfordo universiteto Žmonijos ateities instituto (Oxford University's Future of Humanity Institute) straipsnis, skelbiamas žurnale „Acta Astronautica“, mėgina atsakyti į šiuos klausimus.

Astronomai kol kas negali pradžiuginti (arba išgąsdinti) mūsų naujų gyvybės formų atradimu. Tačiau jie jau rado keletą planetų, kuriuose yra šansų aptikti gyvybę. Šie metai yra išties turtingi tyrimų, kurie aukštyn kojomis apverčia mūsų suvokimą apie visatą, gausa. Slon.ru išrinko 10 svarbiausių 2013 metų kosminių atradimų.

Verslininko Elono Musko sugalvota „Hiperkilpa“ (Hyperloop – ang.), galinti keleivius gabenti neįtikėtinu 1220 km/h greičiu, tėra tik vienas iš daugelio grandiozinių idėjų, galinčių pakeisti pasaulį, rašo livescience.com. Milžinišką įtaką kasdienio transporto suvokimui galinti turėti „Hyperkilpa“ savo pobūdžiu nesiskiria nuo verslininkui įprasto revoliucinio mąstymo. Livescience.com siūlo pažvelgti į dar 6 Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) gimusio milijardieriaus idėjas, keičiančias pasaulį.

Vieninteliai identiški dvyniai NASA astronautai turėtų padėti daugiau sužinoti apie ilgalaikių kosminių misijų įtaką genams. Astronautas Markas Kelly, vadovavęs 4 kosmoso misijoms, įskaitant ir paskutiniam erdvėlaivio „Endeavour“ skrydžiui, pasiliks būti tiriamu Žemėje, o jo brolis dvynys atliks misiją orbitoje. M. Kelly iš NASA pasitraukė 2011 metais norėdamas paskirti savo laiką žmonai, JAV Atstovų Rūmų narei Gabriellei Giffords, kuri 2011 metų vasarį buvo pašauta į galvą.

NASA atrado dar vieną planetą, kuri nuo Žemės nutolusi apie 57 šviesmečius. Planeta pavadinimu „GJ 504b“ yra maždaug Jupiterio dydžio, bet keletą kartų sunkesnė. Ji yra mažiausia planeta nufotografuota teleskopu. Ji yra ryškiai purpurinė spalvos, kas leidžia manyti, kad planeta yra pakankamai jauna, rašo globalpost.com. Tačiau ne jos atspalvis sudomino astronomijos specialistus. „GJ 504b“ nutolusi nuo savo žvaigždės atstumu, kuris prilygsta 44 kartams didesniam atstumui tarp Žemės ir Saulės.

 Šeštadienį Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome susirinkę žmonės ne tik užvertę galvas žiūrėjo į padangėse rodomus aviacinius triukus – jie turėjo svarią priežastį pagalvoti ir apie gerokai tolimesnes erdves. Renginio svečiai tapo pirmaisiais, sudalyvavusiais lietuviškų žodžių, kurie pirmąkart nuskambės kosmose, rinkime. Žodžiai, kurie dar šių metų pabaigoje atskries į Žemę, praneš šaliai gerą žinią: pirmasis lietuviškas palydovas LitSat-1 orbitą pasiekė sėkmingai.

Astronautė Karen Nyberg vaizdo įraše demonstruoja, kaip Tarptautinėje kosmoso stotyje esantys asmenys plauna savo plaukus be normalaus dušo ir tekančio vandens.

Kai kurie keisčiausi ir sunkiausiai suvokiami moksliniai eksperimentai istorijoje buvo, techniškai kalbant, nesėkmingi – arba vykdytojai nepasisekdavo norėto rezultato, arba jis būdavo kur kas keistesnis nei buvo tikėtasi ar norėta. Listverse.com siūlo pasidomėti net 10 tokių keistų ir net kraupių eksperimentų. 5. Dingę kosmonautai Dingę kosmonautai (nuotr. Listverse.com) (nuotr. Balsas.lt) Dauguma mano, kad Jurijus Gagarinas buvo pirmasis kosmonautas.

Liepos 6 dieną Lietuvos kosmoso asociacija sukvies jaunimą į pirmą kartą Lietuvoje organizuojamą CanSat, raketų ir bepiločių orlaivių konkursą. Tokie renginiai ir juose pristatomos technologijos „kosmosą“ priartina arčiau mūsų, tačiau ši sritis Lietuvoje vis dar nauja. Pavyzdžiui, šiai dienai dar nėra vieningo bepiločių orlaivių skrydžio taisyklių, o jos, anot Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktoriaus dr. Domanto Bručo, greitu metu bus reikalingos.