kosmosas

Penki Harvardo universiteto studentai įvykdė „Operaciją „Skyfall“ – jie į 30,5 kilometrų aukštį pasiuntė mėsainį, o jo nuotykius kosmose nufilmavo. Studentai garsėja savo pomėgiu greitam maistui, o penki draugai iš Harvardo universiteto nusprendė vieną mėsainį pasiųsti ten, kur iki šiol joks užkandis dar nepabuvojo – į kosmosą. Svetainėje „YouTube“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip jie tą padarė. Visų pirma jie mėsainį padengė laku, kad jis turėtų galimybę ištverti kelionę.

Dauguma futuristinių ateities vizijų mūsų pasaulį piešia niūriomis spalvomis, bet tą lemia kelios rimtos priežastys. Mūsų aplinka yra tikra betvarkė, žmonija turi blogą įprotį technologijas naudoti negeriems tikslams, o su kiekviena diena mes vis labiau artėjame prie savo pačių susinaikinimo, teigia futuristinėmis temomis garsėjantis io9.com tinklapis. Tačiau reikia pripažinti, kad tragiška žmonijos baigtis nėra vienintelis variantas.

NASA vėl puoselėja rimtas užmačias nuskraidinti astronautus į Mėnulį. Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra jau kurį laiką planuoja kosminėje erdvėje už kitos Mėnulio pusės pastatyti kosminę stotį. Tai būtų savotiška atspirties bazė būsimoms žmonijos kelionėms į artimiausias kosmoso gelmes, o visų realiausia – 2025 m. planuojamai žmonių misijai į asteroidą.

Per Heloviną žemėje matome zombius ir vampyrus, tačiau retai susimąstome, kad virš mūsų galvų, danguje, nuolat egzistuoja patys įvairiausi monstrai. Kosmosas yra pilnas baisių reiškinių, pradedant nuo žvaigždžių, kurios išsiurbia kitų kosminių kūnų gyvybę iki didžiųjų juodųjų skylių, kurios yra milijardus kartų didesnės už mūsų saulę.  Taigi, Helovino proga „Yahoo.com“ pateikia šiurpinančių kosmoso monstrų sąrašą.

Panašu, žmonija užsisėdėjo savo gimtojoje Saulės sistemoje. Apie karštą troškimą kuo greičiau iškeliauti į žvaigždes mintimis, idėjomis ir emocijomis spalį Hiustone (Teksasas, JAV) dalijosi į specialią grandiozinio projekto „100-Year Starship“ (100YSS, liet. – „Šimto metų žvaigždėlaivis“) mokslinę konferenciją susirinkę mokslininkai.

Ankstyvoji Sovietų Sąjungos kosminė programa buvo apgaubta paslapties. Apie misijas nebuvo skelbiama iki tol, kol jos sėkmingai pakildavo nuo žemės, tačiau net ir tada detalės buvo negausios ir dažnai klaidinančios. Pavyzdžiui, pranešimas, klaidingai teigiantis, kad Jurijus Gagarinas nusileido kosminiame laive „Vostok“, kai iš tiesų jis katapultavosi ir nusileido atskirai.

Dėl gedimų atidėtas Pietų Korėjos raketos nešėjos „KSLV-1“ paleidimas, kuris turėjo įvykti penktadienio rytą, remdamasi Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“, skelbia "RIA Novosti". „Ruošiantis paleidimui, pirmoje raketos pakopoje buvo aptiktas gedimas, – dienraščiui „Kommersant“ sakė „Roskosmos“ atstovė.

Formuojantis diskinėms galaktikoms, tokioms, kaip mūsų Paukščių Takas, paskutiniai jų stebinančios formos potėpiai padaryti visai neseniai, leidžia manyti naujas tyrimas. Šis atradimas greičiausiai nustebins daugelį mokslininkų, kurie manė, kad tokios galaktikos buvo statiškos daugiau kaip pusę 13,7 mlrd. metų trunkančios visatos egzistencijos, rašo SPACE.com. „Astronomai manė, kad diskinės galaktikos netolimoje visatoje savo dabartinę formą įgavo prieš maždaug 8 mlrd.

Hablo kosminis teleskopas mokslo labui darbuojasi jau daugiau nei dvidešimt metų. Jį turėtų pakeisti kosminis teleskopas „James Webb“, kuris pagal daugelį parametrų bus geresnis ir tobulesnis už savo pirmtaką. Nors jo pasirodymas kosmose planuojamas tik 2018 m., tačiau mokslininkai žvelgia dar toliau ir dirba prie jo pamainos, kuri kol kas žinoma kaip ATLAST. Įdomiausia yra tai, jog šio Hablo anūko dėka mokslininkai galės tyrinėti egzoplanetų paviršių bei atmosferą.

Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ pranešė planuojanti kosminę misiją į asteroidą „Apofis“, kuris, kaip manoma, teoriškai kelia susidūrimo su Žeme 2036 metais pavojų. Maždaug 300 metrų skersmens asteroidas Nr. 99942 „Apofis“ tapo sensacija 2004 m., kai pasaulio žiniasklaida pranešė NASA specialistų skaičiavimų rezultatus: jie patvirtino egzistuojant 1 : 223 tikimybę, kad šis dangaus kūnas susidurs su Žeme 2029 metais.

Panašu, kad ketvirtadienio vakaras Vilniuje buvo išties neramus. Penktadienį ryte į portalo diena.lt redakciją paskambinusi skaitytoja pranešė, kad vakar vakare stebėjo didelį gatvėmis skraidantį NSO. „Pirmą kartą keistą objektą pamačiau apie 17 val. prie vienos maisto prekių parduotuvės Žalgirio gatvėje. Mačiau neatpažintą pilkos spalvos objektą, panašų į lėkštę. Kadangi jis buvo labai toli, pagalvojau, kad kažkas tiesiog leidžia aitvarą.

Geriausiu žmogaus draugu vadinamas šuo prieš 55-erius metus įsirėžė į žmonijos kuriamą istoriją.  Rusų kalytė Laika 1957 metais lapkričio 3 dieną tapo pirmuoju Žemės gyventoju, pakilusiu į kosmosą. Prieš skrydį „Sputnik 2" palydovu, kuriame šuniui buvo paruošta speciali 80 cm ilgio vieta, Maskvos gatvėse rastą apie 6 kilogramus sveriančią kalytę Sovietų Sąjungos mokslininkai pratino - laikė panašaus dydžio narve, o narvo dydį vis mažino.

Rusijos raketų nešėja „Proton-M“ su JAV ryšių palydovu „Intelsat-23“ sekmadienį iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane pakilo į orbitą, remdamasi Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ atstovu skelbia „RIA Novosti“. „Raketa „Proton-M“ su palydovu „Intelsat-23“ buvo paleista numatytu laiku – 0.37 val. Maskvos laiku. Numatyta, kad raketa nuo palydovo atsiskirs 22.07 val. Maskvos laiku“, – sakė atstovas.

Astronomai pareiškė, kad atrado planetą, kurios paviršius, galimas daiktas, visiškai padengtas deimantais ir grafitu,  praneša „Reuters“. Nauja planeta, pavadinta 55 Cancrie, dukart didesnė ir aštuonis kartus sunkesnė už Žemę. Nuo mūsų planetos ji nutolusi per 40 šviesmečių, yra Vėžio žvaigždyne ir sukasi aplink žvaigždę, kuri iš Žemės matoma plika akimi. Vidutinė temperatūra planetoje yra 1,648° Celcijaus, o metai trunka viso labo 18 valandų.

52 metų britų atlikėja Sarah Brightman ketina tapti pirmąja garsenybe, kuri kaip kosmoso turistė skris į Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Ji jau gavo rusų kosmonautikos agentūros „Roskosmos“ pritarimą ir ketina leistis į kelionę po 2013 metas planuojamo koncertinio turo, trečiadienį spaudos konferencijoje Maskvoje pareiškė S. Brightman. Apie išlaidas ji nieko nepasakė. Prieš 11 metų amerikiečių verslininkas Dennis Tito sumokėjo 20 mln. dolerių (16 mln. eurų) ir tapo pirmuoju kosmoso turistu.

Tuo metu, kai po Marso dykvietes naršo ratuotasis „Curiosity“, mokslininkai svarsto galimybes ištirti dangaus kūnus, kurių paviršius nėra jau toks kietas, kad per jį galėtų važinėti ratuoti robotai. Susidomėjimą šiuo atveju kelia didžiausias Saturno palydovas Titanas, kuris turi labai tankią atmosferą ir yra visas padengtas jūrų, ežerų ir upių. Tiesa, jose vandens mažoka, kadangi čia vyrauja metanas.

Rusija ketvirtadienį mini 55-ąsias pirmojo dirbtinio Žemės palydovo paleidimo metines. Šis įvykis 1957 metų spalio 4-ąją ženklino kosmoso amžiaus pradžią. „Sputnik 1“ jubiliejaus proga visoje šalyje vyksta parodos, atminimo renginiai ir veteranų pagerbimai, praneša agentūra AP. 83,6 kg svorio ir 58 cm dydžio tuščiaviduris kamuolys iš poliruoto aliuminio, tris mėnesius skriejęs aplink Žemę, Šaltojo karo laikotarpiu Jungtinėse Valstijose sukėlė vadinamąjį palydovinį šoką.

Giedra rudens naktis – pats tinkamiausias laikas pažvelgti į žvaigždes ir bent pabandyti įminti tūkstančius metų žmonėms ramybės neduodančias visatos paslaptis. Visi norintieji į dangaus skliautą pažvelgti pro teleskopą neseniai turėjo puikią progą tai padaryti apsilankę Molėtų observatorijoje, kur vyko astronomų renginys, skirtas plačiajai visuomenei, – „Tyrėjų naktis“. Habil. dr.

Škotijos mokslininkai siūlo naują būdą, kaip kovoti su pasauliniu klimato atšilimu – nuo asteroido į kosmosą pakelti milžinišką dulkių debesį, kuris tarsi skėtis nuo Saulės saugotų Žemę. Pasaulis šyla, o klimatas keičiasi. Nors daugelis tvirtina, kad norint užkirsti tam kelią, reikia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, kai kas siūlo apsvarstyti, ar nevertėtų imtis didelio masto inžinerinių projektų (geoinžinerijos), leisiančių manipuliuoti planetos klimatu, rašo LiveScience.com.

Ar kada nors pagalvojote, kuo skiriasi žvaigždės? Ką bendro turi saulė, fizikai ir špinatai? Ką slepia žvaigždžių chemija? Ar astronomams yra pavykę pamatyti ateivius? Atsakymų į šiuos ir daugelį kitų klausimų apie kosmosą, žvaigždes, planetas ir daugybę netikėčiausių visatos paslapčių penktadienio naktį buvo galima ieškoti mokslo šventėje „Tyrėjų naktis – 2012“, kuri vyko Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijoje.

Didžiosios Britanijos gyventojai pranešė naktį danguje pastebėję ryškius šviečiančius objektus, kaip manoma, meteoritus, skelbia BBC. Šiaurės Airijoje pakrantės sargybiniai sulaukė skambučių iš žmonių, kurie šiaurinėje pakrantėje pastebėjo objektus. Meteoritai taip pat buvo pastebėti Dubline, keliose Vidurio Škotijos dalyse, įskaitant Edinburgą ir Glazgą, bei Vakarų Midlandso grafystėje.

Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ pranešė atidedanti automatinio kosminio laivo „Progress-M18M“ skrydį į Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Šių metų gruodį planuotas skrydis nukeltas į 2013 m. vasarį. Pasak naujienų agentūros „Interfax“ šaltinių, toks sprendimas nėra susijęs su techninėmis priežastimis. Skrydį nuspręsta perkelti dėl to, kad iki šių metų pabaigos kosminėje stotyje bus sukaupta būtina maisto produktų, degalų ir deguonies atsarga.

Galima sakyti, kad keletą pastarųjų šimtmečių mokslas pamažu griovė tradicinius tikėjimo Dievu pamatus. Daugumą to, kas kažkada atrodė paslaptinga – žmonijos egzistavimą, gyvybę palaikyti gebančios Žemės tobulybę, visatos veikimo principą – dabar gali paaiškinti biologija, astronomija, fizika ir kitos mokslo sritys.

Ajovos universiteto mokslininkai paskelbė kosminio garso įrašą, užfiksuotą Žemės palydove „Radiation Belt Storm Probe“ esančiu elektrinių ir magnetinių laukų tyrimo instrumentu EMFISIS (angl. Magnetic Field Instrument Suite and Integrated Science). Viena iš jo sudedamųjų dalių – magnetometras, registruojantis magnetinio lauko pokyčius erdvėje. Prietaisas užregistravo radijo bangas, sklindančias Žemę gaubiančioje magnetosferoje.

Rusijos nešančioji raketa „Sojuz-2.1“ pirmadienį iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane į orbitą iškėlė Europos orų stebėjimo palydovą, remdamasi kosmoso agentūra „Roskosmos“ skelbia „RIA Novosti“. „Raketa su įsibėgėjimo bloku „Fregat“ ir palydovu „MetOp-B“ buvo paleista 20.29 val. Maskvos laiku, – teigė „Roskosmos“ atstovas. – Raketa nuo bloko „Fregat“ atsiskirti turėtų 21.37 val.

Praėjus trims savaitėms po Neilo Armstrongo (Neil Armstrong) mirties Jungtinės Valstijos atsisveikino su pirmuoju Mėnulyje pabuvojusiu žmogumi, praneša agentūra AFP. Nacionalinėje katedroje Vašingtone ketvirtadienį šimtai žmonių dalyvavo gedulo iškilmėse, skirtose kosmoso pionieriui pagerbti, tarp jų - buvę ir dabartiniai astronautai. 82 metų N. Armstrongas mirė rugpjūčio 25 dieną. Jis buvo žinomas kaip kuklus žmogus, nemėgęs didelių pasirodymų.

Nealas Stephensonas turi fantastišką sumanymą. Jis įsivaizduoja 20 km aukščio plieninį bokštą, besiremiantį į stratosferos sluoksnius. Tokiame aukštyje orų faktorius, toks svarbus aviacijoje ir kosmonautikoje, būtų nereikšmingas menkniekis. Lėktuvai, užuot leidęsi ir kilę nuo pakilimo takų, švartuodamiesi prie tokių bokštų sutaupytų galybę degalų. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie kosminių erdvėlaivių startus į beorę erdvę.

Pietų Korėja pranešė kitą mėnesį paleisianti raketą, kuri į orbitą iškels žvalgomąjį palydovą. Tai buvo paskelbta praėjus penkiems mėnesiams po to, kai Šiaurės Korėja susilaukė tarptautinio pasmerkimo dėl savo palydovo paleidimo, informuoja AP. Pietų Korėjos mokslo ministerija pranešė antradienį, kad „Naro“ raketa pakils tarp spalio 26 ir 31 dienos. Remiantis pranešimu, pirmąją raketos pakopą pagamino Rusija, antrąją - Pietų Korėja.

D. Britanijos karališkasis astronomas lordas Martinas Reesas pareiškė, kad gyvybė už Saulės sistemos ribų gali būti atrasta per artimiausius 40 metų. Lordas Reesas, Karališkosios draugijos prezidentas, mano, kad naujausi astronomijos pasiekimai suteiks galimybę mokslininkams iki 2025 metų gauti apie kitas žvaigždes skriejančių planetų, vadinamų egzoplanetomis, atvaizdus.

Šiemet sukako 50 metų, kai JAV kariuomenė įvykdė „Starfish Prime“ eksperimentą: kosmose virš Ramiojo vandenyno susprogdino 1,45 megatonos  branduolinį ginklą. 1962-ųjų vasarą JAV raketa „Thor“, paleista iš Johnsono salos Ramiajame vandenyne, pakilusi į 400 kilometrų aukštį virš Žemės paviršiaus detonavo W49 termobranduolinį kovinį užtaisą, kurio galingumas prilygo 1,45 megatonoms trinitrotoluolo (TNT) sprogmenų.

Atsisveikinimas su JAV astronautu Neilu Armstrongu (Neil Armstrong) - pirmuoju žmogumi, išsilaipinusiu Mėnulyje, vyko penktadienį Cincinačio apylinkėse už uždarų durų, siaurame artimųjų rate, informuoja „RIA Novosti“. Kur bus palaidotas šis kultinis Jungtinėms Valstijoms žmogus, kol kas neskelbiama. Rugsėjo 12 d. numatyta surengti oficialią ceremoniją, skirtą N. Armstrongui atminti.

Astrofizikai sukūrė realiausiai atrodantį aukštos rezoliucijos kompiuterinį vaizdo klipą, kuriame pavaizduotas 14 mlrd. metų trukęs visatos vystymasis, nuo Didžiojo sprogimo (angl. Big Bang) iki dabar. Keisčiausia tai, kad visą evoliucijos raidą jie sugebėjo sutalpinti 78 sekundžių įraše. Video klipas buvo sukurtas naudojant modeliavimo įrenginį, pavadinimu „Arepo“. „Arepo“ programinė įranga, „moving mesh“ technologijos dėka, leidžia sukurti detalizuotus skirtingų galaktikų vaizdus visatoje.

Pasirodo, beorėje erdvėje galima rasti ne tik vandens ar deguonies, bet ir... paties tikriausio cukraus. Astronomai teleskopu „Atacama Large Millimeter/submillimeter Array“ jo aptiko vienos aplink jaunutę žvaigždę besiformuojančios planetų sistemos dujų ūke. Tyrėjai aptiko glikolio aldehido (HOCH₂-CH=O) – paprasčiausio cukraus – dujose, supančiose žvaigždę IRAS 16293-2422. Ši jauna binarė žvaigždė turi tokią pat masę, kaip ir mūsų Saulė.

JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) kosmoso teleskopas „Wise“ aptiko milijonus juodųjų skylių ir iki šiol neatrastas labai karštas galaktikas, informuoja BBC. Anksčiau šios juodosios skylės ir galaktikos nebuvo pastebėtos, nes jas užstoja kosmoso dulkių debesys. Teleskopas „Wise“ fiksuoja tokio ilgio šviesos bangas, kurios žmogui yra nematomos ir mokslininkams suteikė informacijos, kurios negalima gauti iš žmogui matomų šviesos bangų.

JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) robotas „Curiosity“ iš Marso į Žemę atsiuntė atvirukus primenančių nuotraukų, kuriose užfiksuoti vaizdai net patiems mokslininkams paliko neišdildomą įspūdį, praneša „CBS News“. Pirmadienį paviešintose nuotraukose matyti sluoksniuotas ir kalnuotas planetos paviršius bei Geilo krateris.

Šeštadienį mirė legendinis astronautas Neilas Armstrongas – pirmasis žmogus, išsilaipinęs Mėnulyje, pranešė CNN. Jam buvo 82 metai. N. Armstrongo šeima patvirtino, kad jis mirė dėl komplikacijų, susidariusių po neseniai atliktos širdies šuntavimo operacijos. „Tiems, kurie galbūt nori paklausti, kaip galėtų atiduoti pagarbą Neilui, turime vieną paprastą prašymą.

JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) robotas „Curiosity“ pagaliau pajudėjo Marso paviršiumi, skelbia BBC. Šešiaratis robotas, kuris į Raudonąją planetą nusileido prieš dvi savaites, pajudėjo į priekį 4,5 metro, pasisuko pagal laikrodžio rodyklę 120 laipsnių kampu ir pavažiavo atbuline eiga 2,5 metro. Manevrui atlikti buvo sugaištos penkios minutės, o dar dešimt prireikė užfiksuoti pirmąsias per istoriją roboto vėžes Marso paviršiuje. „Nieko nėra svarbiau.

Marsaeigio „Curiosity“, kuris išvakarėse sėkmingai perėjęs pirmuosius savo bandymus, Marse užfiksavo NSO judėjimą, praneša newsru.com. Pasirodę vaizdai jau spėjo sukelti tikrą ažiotažą, tačiau NASA ir ekspertai neskuba teigti, kad tai iš tiesų yra ateivių laivai. Tvirtinama, kad objektai, kuriuos daugelis palaikė kosmoso aparatais, yra tik dėmės ant vaizdų: visgi marsaeigis nuo Žemės yra nutolęs beveik 560 milijonus kilometrų.

JAV kosminių skrydžių agentūra NASA paskelbė apie pirmąją marsaeigio „Curiosity“ misijos nesėkmę: sulūžo vienas iš Marso roboto vėjo daviklių, kurių dėka aparatas gauna duomenis apie orus raudonosios planetos paviršiuje, praneša gazeta.ru. Misijos vadovybė pažymi, kad ši problema nėra labai svarbi: „Curiosity“ galės ir toliau vykdyti savo matavimus, tiesa, nebe taip kokybiškai. Kol kas nėra aišku, kas sukėlė įrangos gedimą.

Praėjus vos dviem savaitėms po sėkmingo roboto „Curiosity“ nusileidimo Marse JAV aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA) pranešė, kad 2016 metais į Raudonąją planetą siųs dar vieną robotą, skelbia BBC. Erdvėlaivis „InSight“, kitaip nei „Curiosity“, bus nevažinėjantis robotas. Savo instrumentais „InSight“ tirs Marso gelmes. Pasak mokslininkų, tai padės geriau suprasti, kaip susiformavo kietą paviršių turinčios planetos, tarp jų ir Žemė.

Akivaizdu, nors ir neįtikėtina: žmonės yra pakankamai protingi, kad sugebėtų kitoje planetoje nutupdyti automobilio dydžio marsaeigį, tačiau didžiulė žmonijos dalis nori tikėti neįtikėtinais (o gal ir neįmanomais) dalykais. Tačiau realybė – kitokia. Pasirodo, intelektas ir tikėjimas „beprotiškais dalykais“ neturi nieko bendra. Nacionalinė geografijos draugija (National Geographic Society, NGS) atliko apklausą, po kurios paaiškėjo, jog net 36 proc. amerikiečių (apie 80 mln.

Visata, regis, turi tą pačią problemą, kaip ir aš. Dulkės, visur. Spausdindamas šiuos žodžius, dairausi aplink ir mąstau, iš kur po galais, jos randasi? Kaip jos nekviestos susikaupia ant kiekvieno paviršiaus, visuose kampuose ir užkaboriuose? Kuo toliau, tuo dažniau kažką panašaus murmant girdime ir astronomus. Ne taip, kaip erzinančios, bet nereikšmingos krūvelės, kosminės dulkės yra labai svarbios.

Didžiausias iki šiol didelių galaktikų ir ryškių juodųjų skylių 3D žemėlapis gali tapti tramplinu bandant įminti didžiausias astronomijos mįsles, teigia jo kūrėjai. Žemėlapyje, naudojant naujausius duomenis, nurodoma daugiau kaip milijono galaktikų, pasklidusių 70 mlrd. kubinių šviesmečių (šviesmetis – atstumas, kurį šviesa nukeliauja per metus. Jis lygus maždaug 10 trilijonų kilometrų) erdvėje, buvimo vieta.

Premjeras Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį pažadėjo įvardyti Rusijos nesėkmių kosmoso srityje kaltininkus per pasitarimą, kuris bus sušauktas kitą savaitę, praneša "RIA Novosti”. Pasak Rusijos vyriausybės vadovo, specialų pasitarimą rengs atsakingas vicepremjeras.

Bruce'as Willisas ir atominė bomba nebūtų galėjusi apsaugoti Žemės nuo sunaikinimo, susidūrus su didžiuliu asteroidu, tvirtinama tyrime. Jame analizuojamas Michealo Bay 1998 metų filmo „Armagedonas“ mokslinis pagrįstumas. Filme B. Willisas, naftos gavybos ekspertas, planetą nuo sunaikinimo sugeba apsaugoti apskrisdamas Mėnulį, nusileisdamas asteroido, keliančio pavojų Žemei, paviršiuje ir jo centre susprogdindamas vandenilio bombą.

Rugpjūčio 7 dieną rusų kosmoso pramonę sukrėtė dar viena nesėkmė: raketa-nešėja „Proton-M“ nesugebėjo išvesti į orbitą palydovų „Ekspress-MD2“ ir „Telkom-3“. Ta proga „Forbes“ prisiminė pastarąsias „Roskosmoso“ nesėkmes ir jų kainą Rusijai.

Po nesėkmingo Rusijos bandymo vakar iškelti į numatytas orbitas du ryšių palydovus iškilo pavojus kitiems kosminiams aparatams, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Pranešama, kad, sugedus rusiškos raketos varomojo bloko „Briz-M“ įrangai, jis kartu su palydovais liko tarpinėje orbitoje, kurios perigėjus yra 266 km, o apogėjus - 500 km. Nuo numatytųjų palydovų orbitų ją skiria apie 30 000 km atstumas.

Vakar vakare iš Baikonūro kosmodromo pakilusi Rusijos raketa su dviem palydovais nesugebėjo iškelti jų į reikiamą orbitą. Patirti nuostoliai  sieks kelis milijardus rublių, tačiau smūgis „Roskosmos“ prestižui dar didesnis: jis sugebėjo antrą kartą užlipti ant to paties grėblio. Vakar 22.31 val.

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) „beprecedenčiu technologiniu laimėjimu“ pavadino sensacingą roboto „Curiosity“ nusileidimą Marse, praneša agentūra AFP. JAV su šiuo pavykusiu manevru įėjo į istoriją, pareiškė B. Obama ankstyvą pirmadienio rytą po marsaeigio nusileidimo Raudonojoje planetoje. Ši misija esą dar ilgai bus šalies nacionalinis pasididžiavimas.