konstitucinis teismas

Seimas svarstys siūlymą, kuriuo būtų didinamas sprendimams priimti reikalingas Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų skaičius. Pagal pataisą, kuriai šią savaitę pritarta po pateikimo, KT sprendimus turėtų priimti dalyvaujant ne mažiau kaip aštuoniems iš devynių teismo teisėjų. Toliau pataisą svarstys Seimo komitetai. Šiuo metu Konstitucinio Teismo įstatymas numato, kad sprendimus KT priima kolegialiai dalyvaujant ne mažiau kaip dviem trečdaliams, t.y. šešiems teisėjams.

Kristina Jackūnaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Valdantieji nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos pataisos, kuri atvertų kelią per apkaltą iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui vėl siekti prezidento posto. Šiai pataisai Seimas jau yra pritaręs per pirmą balsavimą, tačiau, kai kurių teisininkų teigimu, ją teikiant buvo pažeistos procedūros – besvarstant keitėsi keičiamas Konstitucijos straipsnis ir jo turinys.

  Konstitucijos pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos gali prieštarauti Konstitucijai dėl jos priėmimo tvarkos, sako Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris.   Pasak E.Kūrio, problema ta, kad Konstitucijos pataisą gali pateikti 300 tūkst.

Lošimų verslo reguliavimo politika krypsta vis skandalingesne kryptimi, o skaidrumo joje vis mažiau. Trečią kadenciją Seime įklimpusį Azartinių lošimų įstatymą užsimota taisyti skubos tvarka. Tiesa, panašiau, kad „pataisymai“ virs pagadinimais. Jų esmė – jau rinkoje veikiančioms bendrovėms skubiai įteisinti galimybę organizuoti lošimus internetu, iš esmės be jokios kontrolės ir saugiklių nuo prasilošimo, o kitų į šią jautrią ir pelningą pinigavimosi sritį – neįleisti.

Latvijos visuomeninė organizacija „Antiglobalistai“ kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydami atšaukti ministrų kabineto įsaką, pagal kurį numatoma įvesti šalyje eurą nuo 2014-ųjų sausio 1-osios, pranešė šio judėjimo valdybos pirmininkas Andris Uoruolas. „Antiglobalistai“ nurodė, kad vyriausybės nutarimas pažeidė piliečių teisę nustatyti euro įvedimo Latvijoje datą referendume. „Tas įsakas neatitinka konstitucijos.

Parlamentaras Rimantas Jonas Dagys iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, jau ne pirmą kartą grūmoja į Konstitucinio Teismo pusę. Dabar jau kartu su Lietuvos socialdemokratų partijai atstovaujančiu Broniumi Bradausku.  Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas R. J. Dagys mano, kad šiuo metu didžiausia problema tai, jog KT savo sprendimu priėjo kritinį momentą.

Šį rytą „Laisvosios bangos“ eteryje Rimantas Jonas Dagys ir Bronius Bradauskas diskutavo apie vakar Seime vykusias diskusijas, kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą dėl algų dydžio grąžinimo. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas teigė, jog sakyti, kad socialdemokratai palaikė R.Šadžiaus sprendimą grąžinti ankstesnius atlyginimus – netikslu, komitetas tiesiog turėjo vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir Konstitucinio Teismo įstatymu, pasirašė dekretą, kuriuo Seimui teikia Vyto Miliaus kandidatūrą eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas. V. Milius pakeistų buvusį Konstitucinio Teismo teisėją Egidijų Bieliūną, kurio įgaliojimai nutrūko pirma laiko, paskyrus jį Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėju, skelbia Prezidentės spaudos tarnyba.

Edvardas Kubilius, LRT radijas, LRT.lt Konstitucinis Teismas skelbs sprendimą byloje, kurioje aiškinamasi, ar valstybė iš gyventojų miestuose išpirkdama žemę tinkamai už ją atsilygina. To paprašė Vilniaus apygardos administracinis teismas, suabejojęs, ar dabar siūlomas atlygis yra lygiavertis paimtai nuosavybei.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Konstitucinio Teismo sprendimas dėl atlyginimų mažinimo yra nelabai priimtinas socialinio teisingumo prasme, bet pabrėžia, kad jį valdžia turės įgyvendinti. Antradienį paskelbtame interviu šalies vadovė teigė, kad ankstesnė vyriausybė, nusprendusi nevienodai mažinti atlyginimus viešajame sektoriuje, siekė naudoti "labiau socialiai jautrų ir teisingą požiūrį - tai yra, mažinti atlyginimus tiems, kas daugiau uždirba.

LRT televizijos laida „Dėmesio centre“ „Žmogus, kuris nesupranta situacijos ir neigia teismo sprendimą, toliau negali eiti užimamų pareigų. Tai yra ne tik Seimo autoriteto ar valstybės kompromitavimo klausimas – tai parodo, kuo realiai Seimas užsiims artimiausią sesiją“, – komentuodamas Seimo nario Vytauto Gapšio užmojį tapti Seimo pirmininku LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ pabrėžia Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius.

Giedrius Vitkauskas, Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Konservatorių Vyriausybės premjeras Andrius Kubilius Konstitucinį Teismą (KT), jo Vyriausybės sprendimus pripažinusį antikonstituciniais, pavadino nejaučiančiu ribų tarp teisės ir politikos. Konstitucinės teisės specialistas sako, kad Konstitucinis Teismas negali būti lankstus, nes pagrindinio šalies įstatymo privalu laikytis visiems.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Konstitucinis Teismas (KT) tars žodį, ar kompensavimo už negrąžinamą žemę mechanizmas yra teisingas. Kartais siūlomos kompensacijos yra šimteriopai mažesnės už žemės rinkos vertę. Prestižiniame Žvėryno rajone paveldėtos žemės savininkui nepavyko susigrąžinti, o sklypas parduotas vienos šalies ambasadai. Pagal dabartinę tvarką už beveik hektarą jam priklausytų vos 50 tūkst. litų atlygis –šimteriopai mažiau nei vidutinė rinkos kaina.

Rugpjūčio 26 d., pirmadienį, 9 val. Konstitucinis Teismas viešame posėdyje pradeda nagrinėti bylą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr.

 Finansų ministerija siūlo nuo spalio atkurti anksčiau sumažintus priedus politikams, teisėjams ir valstybės tarnautojams, bet lėšų tam neketina skirti. Kiekviena institucija pinigų turi ieškoti pati, o neradus neišmokėtą atlyginimo dalį grąžinti iki kitų metų kovo. Tai numatoma Finansų ministerijos parengtame specialiame įstatymo projekte.

Premjeras Algirdas Butkevičius sudarė darbo grupę, kuri turi parengti pasiūlymus dėl sveikatos sistemos pertvarkos po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo. Savo siūlymus dėl teisės aktų pataisų darbo grupė įpareigota pateikti iki kitų metų sausio 15 dienos. Grupės vadovu paskirtas sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Taip pat grupėje yra ministerijų, Valstybinės ligonių kasos, akademinės bendruomenės atstovai.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis teigia, kad dabartinė Vyriausybė, sudarydama galimybes chirurgams ir kai kuriems kitiems medicinos darbuotojams dirbti trumpiau, taiso ankstesnės vyriausybės klaidas. ,,Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo ištaisė ankstesnės vyriausybės klaidas.

 Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad kitąmet išlaidų didinimui bus panaudota tik pagal Fiskalinės drausmės įstatymą leidžiama pajamų dalis, o likusi bus nukreipta skolų dengimui. "Jeigu pajamos bus gaunamos apie 1 mlrd. litų, tai tie 300 mln. litų bus iš karto nukreipti į rezervą, kad kauptume ateičiai, bet, aš manau, kad tai bus panaudota finansinių įsiskolinimų dengimui", - interviu LRT radijui antradienį teigė premjeras.

Vadovauti Indėlių draudimo fondui po penktojo pagal turtą Lietuvos komercinio banko „Snoras“ žlugimo 2011 metų pabaigoje atėjusi 41 metų Aurelija Mažintienė teigia, kad šiuo metu pagrindinis fondo tikslas yra kuo greičiau ir saugiau sugrąžinti valstybei milijardinę skolą, kurią Finansų ministerija paskolino fondui apdraustų "Snoro" indėlių draudimo išmokoms.

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas dėl asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose. Šiuo metu asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose reguliuoja 1991 m. sausio 31 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, o asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose apskritai nereglamentuoja joks teisės aktas.

Šiandien istorinė diena. Vilniaus apygardos administracinis teismas iš esmės oficialiai įpareigojo visus vilniečius ir sostinės svečius, kurie 2013 metų liepos 27 dieną sąmoningai ar netyčia eis sostinės Gedimino prospektu, žinoti apie seksualines vienos visuomenės grupės praktikas. Tik tokia yra sprendimo tenkinti Lietuvos gėjų lygos skundą ir įpareigoti Vilniaus savivaldybę suderinti gėjų ir lesbiečių eitynių vietą Gedimino prospektu prasmė.

Konstitucinio Teismo nutarimas dėl kreditorių eilės bankų bankroto atveju palieka labai mažai vilties privatiems „Snoro“ kreditoriams, kad jiems pavyks atgauti bent litą investuotų lėšų. Valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas turėtų susigrąžinti apie 3 mlrd. litų, išmokėtų „Snoro“ indėlininkams, o kiti „Snoro“ kreditoriai greičiausiai praras tokią pat sumą, praneša Investuotojų asociacija. „Privatiems „Snoro“ kreditoriams galimybių atgauti pinigus lieka labai nedaug.

„Socialinė dabartinės Vyriausybės politika chaotiška, progresinių mokesčių, „Sodros“ reformos nebus, euro įvedimą teks atidėti dėl Konstitucinio Teismo (KT) sprendimų“, – teigia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas, Seimo narys Rimantas Jonas Dagys.

Konstitucinis Teismas (KT) šiandien paskelbė sprendimą dėl pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimo kai kurias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas dėl teisėjų teisės susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija.

Seimas antradienį ypatingos skubos tvarka priėmė nutarimą, kuriuo reabilitavo iš rinkimų sąrašo praėjusių metų rudenį pašalintus Darbo partijos (DP) kandidatus Živilę Pinskuvienę, Jolantą Gaudutienę, Joną Pinskų bei Vytautą Griciių, ir norodė, kad jie nepažeidė Seimo rinkimų įstatymo. Nutarimas priimtas be jokių ginčų: už balsavo 51, prieš – 17, susilaikė 18 Seimo narių. Jis įsigalioja nuo priėmimo.

Ingrida Šimonytė Šiandien Konstitucinis teismas paskelbė nutarimą dėl valstybės tarnautojų ir teisėjų darbo užmokesčio mažinimo, kuriuo pripažino dalį sąlygų, kuriomis buvo sumažintas darbo užmokestis, prieštaraujančiomis Konstitucijai. Neabejotinai tie, kuriems buvusioji Vyriausybė viską “darė blogai”, džiaugiasi. Džiaugiasi, matyt, ir aukščiausių pareiginių kategorijų valstybės tarnautojai ir teisėjai - spalio mėnesį netikėtai gali iš dangaus nukristi nemenkas algos padidinimas.

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs šešis pareiškėjų – Vilniaus apygardos administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymus, šiandien priėmė nutarimą, kuriame pripažino, kad teisinis reguliavimas, kuriuo dėl ekonomikos krizės sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dy...

Grupė konservatorių inicijuoja Seimo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl vadinamosios lenko kortos. Iniciatyvą parėmė buvę užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai Audronius Ažubalis ir Rasa Juknevičienė, taip pat parlamentarai Vilija Aleknaitė Abramikienė ir Valentinas Stundys.

Inga Popovaitė Lietuva vis dar gyvena be galiojančio Tautinių mažumų apsaugos įstatymo. Šio teisės akto nebuvimas Lietuvoje gerokai komplikuoja tautinių mažumų padėtį, nes skirtingi su tautinėmis mažumomis susiję reikalai reguliuojami atskirų įstatymų (pavyzdžiui, Švietimo, Pavardžių rašymo asmens dokumentuose, Valstybinės kalbos vartojimo viešojoje erdvėje ir t. t.). Šiame straipsnyje apžvelgiama dabartinė teisinė situacija Lietuvoje, susijusi su tautinių mažumų kalbinėmis teisėmis, t. y. teisė...

Algirdas Igorius, LRT televizijos naujienų agentūra, LRT.lt Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad autotransporto savininkai privalo policijai nurodyti automobilį vairavusį asmenį, kuris galėjo pažeisti kelių eismo taisykles ar sukelti autoįvykį, nepaisant, ar tai – šeimos narys, ar artimas giminaitis. Konstitucija numato, kada draudžiama versti duoti parodymus prieš save, šeimos narius ar artimus giminaičius.

 Dėl pensijų reformos viešojoje erdvėje vėl įsiplieskė karas. Komentatoriai pasidaliję į dvi stovyklas pateikia argumentus, kodėl reikėjo ar nereikėjo stabdyti, o gal visgi tęsti pensijų reformą. Dar 2000 m. Lietuvoje pradėta pensijų reforma siekta padidinti būsimas senatvės pensijas ir sumažinti valstybinei socialinės apsaugos sistemai tenkančią naštą, ypač didėsiančią dėl neigiamų demografinių pokyčių.

Norint išplėsti Lietuvos pilietybės teikimo galimybes užsienio šalių piliečiams ar nustatyti, kad po 1990 m. kovo 11 d. iš Lietuvos išvykę ir kitos šalies pilietybę gavę piliečiai galėtų įgyti dvigubą pilietybę, Pilietybės įstatymo pataisų neužtenka: tam reikia keisti Konstituciją.

  Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkės Danguolės Navickienės susitikime daugiausia buvo kalbama apie gerą valią. Taip ketvirtadienį prezidentūroje vykusį susitikimą su šalies vadove jam pasibaigus žurnalistams apibūdino pati D. Navickienė. „Mes norėjome susipažinti. Perduoti mūsų ilgalaikį įsipareigojimą dirbti su Lietuvos lietuviais, būti dalis tautos.

 Šiandien Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti Lietuvos Respublikos Prezidentės 2013 m. sausio 14 d. dekrete Nr. 1K-1333 išdėstytą prašymą išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr.

 Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime pripažino, kad Konstitucijai prieštaravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostata, pagal kurią tėvystės pašalpa (mokama tėvystės atostogų metu, kol vaikui sueis vienas mėnuo) nebuvo priskirta apmokestinamosioms pajamoms, kitaip negu motinystės pašalpa (mokama nėštumo ir gimdymo atostogų metu) ir motinystės (tėvystės) pašalpa (mokama vaiko priežiūros atostogų metu). Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją...

Baigiantis 2012-iesiems paaiškėjo, kad kartelinius susitarimus neigiančių Klaipėdos uosto laivų agentavimo bendrovių bylos bus jungiamos į vieną. Kitaip sakant, teisminis procesas kitais metais vėl prasidės iš pradžių, rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“ Apie 40 bendrovių dėl to patiria nemenkų nuostolių. Ne vienas jų atstovas tokią situaciją prilygina valstybės reketui. 2011-ųjų pabaigoje Konkurencijos taryba (KT) Klaipėdos uoste įžiūrėjo kartelinius susitarimus.

Egipto konstitucinis teismas dėl besitęsiančio „psichologinio ir materialinio spaudimo“ nutraukė darbą, praneša agentūra AFP. Apie tokį Konstitucinio teismo teisėjų sprendimą paskelbta Kaire po to, kai prezidento Mohammedo Mursio šalininkai trukdė jiems susirinkti į posėdį. Teisėjai turėjo spręsti dėl Konstitucinės asamblėjos, kuri penktadienio rytą skubos tvarka vienbalsiai priėmė naujos konstitucijos projektą, teisėtumo.

Ketvirtadienį priimtu sprendimu Konstitucinis Teismas atsisakė pagal buvusio Seimo nario Gintaro Songailos prašymus aiškinti savo šių metų lapkričio 10 d. išvadą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų per 2012 m. Seimo rinkimus.

Anot sociologo Vlado Gaidžio, Prezidentės Dalios Grybauskatės reitingas dar niekada nebuvo taip ženkliai sumažėjęs: spalio pradžioje ja pasitikėjo 72,8 proc. žmonių, o lapkritį – jau tik 59,1 proc. Kaip rodo „Vilmorus“ apklausos rezultatai, spalio pradžioje net 72,8 proc. žmonių prezidentę vertino palankiai ir tik 11,7 proc. nepalankiai. Dabar teigiamą nuomonę apie šalies vadovę turinčių apklausos dalyvių sumažėjo iki 59,1 proc., o neigiamą pažymį jai parašė jau 22,9 proc. gyventojų.

Tokios nuomonės laikosi Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Lygiai prieš metus nacionalizuoto banko „Snoro“ bankroto procesas tęsis dar kelerius metus, mažiausiai iki 2014-ųjų, rašo delfi.lt „Bankrotas kaip bankrotas, daug džiaugsmo, matyt, niekam neteikė.

Penktadienį vidurdienį į pirmąjį posėdį rinksis naujai išrinktas 2012-2016 metų kadencijos Seimas. Jį sušaukė savo dekretu Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kaip numatyta Seimo statute, pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys. Kaip ir prieš ketverius metus posėdžiui pirmininkaus konservatorė Vida Marija Čigriejienė. Ji vadovaus posėdžiams tol, kol bus išrinktas Seimo Pirmininkas.

Prieš ketverius metus, 2008 metų lapkričio 17–ąją, pradėjęs savo veiklą Seimas (jo valdančiąją koaliciją anuo metu sudarė konservatoriai, dvejopi liberalai bei „prisikėlusieji“) trečiadienį baigė kadenciją, paskutinio posėdžio metu balsuodamas dėl naujojo Seimo sudėties. Per minėtą balsavimą vos neprieita iki muštynių, tačiau išsiskirstė parlamentarai apsikeisdami bučiniais ir meiliais žodeliais.

Antradienį Seimui nepavykus pakoreguoti Darbo partijos kandidatų sąrašo daugiamandatėje rinkimų apygardoje, trečiadienį parlamentarai vėl svarsto, ar jame įrašyti Živilė Pinskuvienė (Nr. 10), Jolanta Gaudutienė (Nr. 17), Jonas Pinskus (Nr. 22) bus Seimo nariais. Trečiadienį Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui dėl 2012 m. spalio 14 d. Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo, pagal kurį šie parlamentarai nėra išrinkti į Seimą.

Trečiadienį nenumatytame Seimo posėdyje iš naujo bus balsuojama dėl nutarimo projekto, kuriuo įgyvendinant Konstitucinio Teismo (KT) išvadą bus keičiama Darbo partijos kandidatų eilė, teigia Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Analogišką nutarimo projektą parlamentarai antradienį atmetė. Trečiadienio rytą kalbėdama „Žinių radijuje“ I. Degutienė sakė, kad Seime toks nutarimo projektas jau registruotas ir Seimo valdyba apsisprendė į darbotvarkę įtraukti šį klausimą.

Nepaisydami prezidentės Dalios Grybauskaitės perspėjimų naująjį Ministrų kabinetą formuoti be Darbo partijos, būsimos valdančiosios koalicijos lyderiai vykdo savo užsibrėžtą planą.

Seimas nuo šių metų gruodžio 13 d. nutraukė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įgaliojimus. Antradienį už tokį nutarimą balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 28, susilaikė 17 Seimo narių. Dokumente numatyta kreiptis į teisingumo ministrą ir Teisininkų draugiją su prašymu iki šių metų gruodžio 3 dienos pateikti Seimui kandidatūras į VRK narius.

Šiandien Seimas svarsto dėl Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) įgaliojimų nutraukimo. Pagal teikiamą nutarimą, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo (KT) 2012 m. lapkričio 10 d. išvada „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Prezidentės paklausimų, ar per 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas“, kurioje KT nusprendė, kad VRK 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimo Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų 2 ir 3 punktais...

Konstituciniame Teisme šiandien priimtas pareiškėjo – Kauno miesto apylinkės teismo prašymas ištirti, ar 2002 m. gruodžio 11 d. Vyriausybės nutarimu priimtas saugaus eismo automobilių keliais įstatymo punktas, draudžiantis eksploatuoti šalyje eismui kairiąja puse pritaikytas transporto priemones, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šiandien neeilinio plenarinio posėdžio metu Seimas nagrinėja Konstitucinio Teismo (KT) išvadas dėl rinkimų rezultatų. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras ir Česlovas Juršėnas parengė nutarimo projektą, kuriuo spalio 14 d. Seimo rinkimų rezultatų Biržų-Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 48 pripažinimo negaliojančiais. Jame siūloma pripažinti 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų Biržų – Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr.