karas

Pabėgėliai iš Ukrainos nuo karo masiškai plūsta į kaimynines šalis, dažniausiai tai moterys ir vaikai, rašo BBC. Eugenijus, savanoris Slovakijoje, sutiko pasidalinti savo akimis matytais atvejais, kas nutinka, kai žmonės pasiekia saugią vietą, šiuo atveju, Slovakiją. Pabėgėliams padedantis vaikinas užfiksavo įvairias žmonių reakcijas: šoką, stresą, gėdą, nerimą. Pateikiame visą jo pasakojimą: „Iš karto susisiekiau su savanorių organizacijomis ir pradėjau siūlyti savo pagalbą.

Ukrainos bokso legenda ir Kyjivo meras Vitalijus Kličko atskleidė, jog bendravo su kai kuriais Rusijos boksininkais, kurie iki šiol delsia pasmerkti savo šalies karą Ukrainoje. „Tiesą pasakius, bendravau su kai kuriais Rusijos sportininkais, kurių pavardžių nenorėčiau atskleisti. Bandžiau jiems paaiškinti, kas vyksta, bet jie buvo labai išsigandę.  Jūs galite įsivaizduoti, prie ko tie žmonės privesti? Jie taip įbauginti, kad nedrįsta reikšti emocijų ir minčių.

Jungtinė Karalystė Lenkijoje dislokuos savo moderniausią vidutinio nuotolio oro erdvės gynybos sistemą, ketvirtadienį Varšuvoje pareiškė britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pradėjus įsiveržimą į Ukrainą, su šia valstybe besiribojanti Lenkija rizikuoja ateityje tapti Maskvos atakų taikiniu. Sistema „Sky Sabre“ padėtų Lenkijai ginti savo oro erdvę nuo rusiškų ginklų.

Iš Ukrainos į Kauną dėl karo atvykę vaikai jau pradeda lankyti miesto mokyklas. Pasak savivaldybės atstovų, jie noriai integruojasi lietuviškose mokyklose. „Kauno mieste yra per 500 vaikų. Daugiau kaip pusė iš jų jau lanko mokyklas ir darželius – 257 vaikai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius. Šie vaikai paskirstyti po aštuonis miesto lopšelius-darželius ir 21 mokyklą.

Buvęs profesionalus Ukrainos tenisininkas 33 metų Aleksandras Dolgopolovas pranešė, kad grįžo į Kyjivą ginti savo tėvynės nuo Rusijos agresijos. Kaip rašo BBC, ukrainietis aršiai pasisakė apie tolimesnį rusų dalyvavimą sporte bei tikino, kad grįžo, kadangi jautė tokią pareigą. „Per savaitę tikrai netapau Rembo, bet jaučiausi patogiai su ginklais, galiu numušti 3 iš 5 taikinių iš maždaug 25 metrų atstumo ramioje treniruočių aplinkoje.

Garsiai apsiskelbęs, kad yra Ukrainoje, Kremliaus statytinis, Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, panašu, apsimelavo. Patikrinus jo telefono duomenis, paaiškėjo, kad Ukrainoje R. Kadyrovo nebuvo. R. Kadyrovo melagystę atkapstė „Ukrainska Pravda“. Praėjusią savaitę, kovo 13 dieną, Kremliaus remiamas Čečėnijos vadovas garsiai apsiskelbė esantis „visai šalia“ Ukrainos sostinės Kyjivo.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė skirs kompensacijas žmonėms, į savo namus priėmusius nuo karo bėgančius ukrainiečius. Pasak jos, kompensacijų tvarka bus patvirtinta ne vėliau kaip kitą savaitę. „Aš nelabai žinau, kodėl čia reikia į visas diskusijas taip pat įvelti ir vargšus Ukrainos žmones, kurie bėga nuo karo ir kuriuos Lietuvoje daugelis žmonių atvira širdimi priima“, – Seimo posėdyje ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas paneigė žiniasklaidoje skelbtą naujieną, kad Ukraina ir Rusija savo derybose padarė didžiulę pažangą ir juda link taikos susitarimo. Pasak jo, šiame teiginyje yra tik dalis tiesos.

Socialiniuose tinkluose ir ukrainiečių bei baltarusių žiniasklaidoje plinta garso įrašas, kuriame girdėti esą su savo motina besikalbantis Rusijos karys. Jis savo motinai pasakoja su kitais kariais sugalvojęs vieni kitų kojas apšaudyti ukrainiečių ginklais, kad apsimestų buvę sužeisti kare ir galėtų patekti į ligoninę. Žemiau pateikiame visą išverstą pokalbio įrašą. Tiesa, patikrinti pokalbio autentiškumo neįmanoma.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį sakė, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą Aljansas ketina reikšmingai sustiprinti pajėgas savo rytiniame sparne, tačiau nesiųs karių į karo purtomą šalį. NATO narė Lenkija antradienį pasiūlė Aljansui pasiųsti į Ukrainą ginkluotą „taikos misiją“ teikti humanitarinę pagalbą, rusų pajėgoms tęsiant kruviną puolimą.

Į lietuvių kalbos mokymus per dvi paras užsiregistravo daugiau nei 300 Vilniuje apsistojusių suaugusiųjų iš Ukrainos, ketvirtadienį pranešė sostinės savivaldybė. Trečiadienį mokymai prasidėjo pirmosioms dviem užsiregistravusiųjų grupėms – juos veda Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentai savanoriai. Mokymo grupių srautai formuojami atsižvelgiant į dalyvių registracijos formoje nurodytas galimybes dalyvauti pasiūlytais laikais bei mokamas užsienio kalbas – anglų arba rusų.

Lietuvos Seimas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, raginančią virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną. Už ją vienbalsiai balsavo 100 parlamentarų. „(...) ragina JTO nedelsiant imtis veiksmų užtikrinant neskraidymo zoną virš Ukrainos, siekiant sustabdyti masines civilių aukų žūtis“, – rašoma rezoliucijoje.

Ukrainos valstybinė finansų priežiūros tarnyba kreipėsi į Tarptautinę kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo prevencijos organizaciją (FATF), ragindama įtraukti Baltarusiją į „juodąjį“ sąrašą.„Kreipiamės prašydami pripažinti Baltarusiją šalimi, kuri savo veiksmais platina masinio naikinimo ginklus, ir nuspręsti įtraukti ją į FATF sankcijų sąrašą“, – rašoma Ukrainos tarnybos laiške šiai tarptautinei organizacijai.

Į Lietuvą plūstant karo pabėgėliams iš Ukrainos, Vidaus reikalų ministerija (VRM) žada nagrinėti, ar reikalinga dėl to šalyje skelbti ekstremaliąją situaciją.  Tą siūlė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, trečiadienį raštu kreipęsis į VRM, tačiau ne visos savivaldybės mano, jog tai būtina.

Kinijos komentarai apie karą Ukrainoje pasirodė po to, kai JAV ir ES susirūpino, kad Pekinas galimai padeda Maskvai, praneša užsienio politiką apžvelgiantis leidinys „Politico“. Kinija nėra Rusijos karo su Ukraina dalis, sakė Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi. Tokia Kinijos pozicija pasirodė po JAV pareigūnų pareiškimo, kad Maskva Pekino prašė karinės įrangos. Vašingtonas ragino Kiniją nesikišti.

Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą iš Rusijos į Pekiną skraidinęs lėktuvas staiga apsisuko pusiaukelėje ir grįžo į Maskvą. Kaip praneša Vokietijos leidinys „Bild“, į Kinijos sostinę skridęs lėktuvas staiga apsigręžė ties Novosibirsku. Užuot ketvirtadienį nusileidęs Pekine, S. Lavrovą skraidinęs lėktuvas įveikė tik 2 800 planuotos kelionės kilometrus ir apsisukęs nusileido Vnukovo oro uoste Maskvoje.

Šiandien greitu metu Seimas turėtų priimti labai svarbų socialinės paramos ukrainiečiams paketą  – jame ir nustatytos konkrečios išmokos ukrainiečiams, kurių yra apie dvidešimt. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ išguldė konkrečiai, kokios išmokos laukia prieglobstį Lietuvoje gavusių ukrainiečių. Pasak jo, šiuo paketu siekiama nediskriminuoti atvykstančių ukrainiečių.

  Rusijos tyrėjai trečiadienį iškėlė pirmąsias baudžiamąsias bylas pagal naują įstatymą, draudžiantį skleisti „melagingą informaciją“ apie karą Ukrainoje, Maskvos vadinamą rusų pajėgų „karine operacija“ kaimyninėje šalyje. Kovo 4 dieną prezidento Vladimiro Putino pasirašytas įstatymas numato iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę už „žinomai melagingos informacijos“ apie kariuomenę paskelbimą.

Europos Sąjunga trečiadienį užbaigė Rusijos karo niokojamos Ukrainos elektros energijos sistemos prijungimą prie bendrų Europos tikslų, įgyvendindama vos kiek daugiau nei prieš porą savaičių Kijivui duotą pažadą. „Šioje srityje Ukraina dabar yra Europos dalis“, – Europos Komisijos pranešime cituojama energetikos komisarė Kadri Simson. Ji pridūrė, kad prie Europos vieningos elektros perdavimo sistemos prijungta ir Moldova, kurios dalį kontroliuoja Kremliaus remiami separatistai.

Nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios bet kokį savo tautiečių pasipriešinimą užgniaužti bandantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas provakarietiškus rusus trečiadienį išvadino „tautos išdavikais“. „Vakarai stengsis kliautis vadinamąja penktąja kolona, tautos išdavikais, tai, kurie uždirba pinigus čia, su mumis (Rusijoje – red. past.), bet gyvena ten (Vakaruose – red. past.

Japonijos gynybos ministerija pranešė pastebėjusi keturis Rusijos karo laivus, kurie galbūt gabeno karius į Ukrainą. Keturi Rusijos karo laivai praplaukė per Cugaru sąsiaurį Japonijos šiaurės rytuose tarp antradienio ir trečiadienio, galbūt gabendami karius ir kovines mašinas į Ukrainą, trečiadienį pranešė Japonijos gynybos ministerija.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuvoje išaugo norinčiųjų namuose turėti ginklą skaičius. Kaip LRT ketvirtadienį sakė Policijos departamento atstovas Audrius Čiupala, vien kovą dėl leidimo turėti ginklą kreipėsi keturis kartus daugiau žmonių nei įprastai. „Labiausiai tas pagyvėjimas jaučiamas šį kovo mėnesį. Padidėjimą prašymų dėl leidimų ginklui fiksuojame apie keturis kartus“, – teigė pareigūnas.

Ukraina trečiadienį pareiškė, kad Rusijos sugriautame teatre apgultame Mariupolio uostamiestyje slėpėsi daugiau kaip tūkstantis žmonių, o aukų skaičius dar nežinomas. „Šiandien okupantai sunaikino Dramos teatrą. Vietą, kurioje prieglobstį rado daugiau nei tūkstantis žmonių. Mes niekada to neatleisime“, – „Telegram“ žinutėje teigė Mariupolio vietos taryba.

Dvidešimt antroji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Aiškėja, kad subombarduotame Mariupolio dramos teatre nuo karo pasislėpę žmonės išgyveno ataką. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Ketvirtadienis ► Ketvirtasis derybų etapas dėl karo baigties „vyksta sunkiai“, pripažino Ukrainos derybinės grupės atstovas Mychailo Podolyakas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naujausioje savo kalboje sureagavo į kruvinus trečiadienio išpuolius, kuriuos Rusijos karinės pajėgos įvykdė Ukrainoje. Rusų intensyviai puolamą Mariupolį Ukrainos lyderis palygino su Leningrado apgultimi. Prezidento teigimu, trečiadienį planuoti humanitariniai koridoriai, turėję užtikrinti saugią evakuaciją iš Mariupolio, žlugo, Rusijos karinėms pajėgoms nenutraukus ugnies. „Rusijos kariai nenustojo apšaudyti ir negarantavo saugumo“, – pridūrė jis.

Rusija ir toliau tęsia negailestingą civilių bombardavimą Ukrainoje – žuvusiųjų skaičius vien Mariupolyje perkopė kelis tūkstančius. Ketvirtadienį kalbėjęs Prancūzijos prezidentas E. Macronas pareiškė, kad būtina stiprinti kariuomenę dėl „galinčio pasikartoti didelio karo Europoje“, o JAV prezidentas J. Bidenas pažymėjo, kad V. Putinas yra kruvinas diktatorius.

Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad situacija Mariupolyje yra blogiausia karo fronto akivaizdoje. Rusijos okupantai tęsia žudynes, mieste nusidriekė masinės kapavietės, o gatvėse guli mirusių vyrų, moterų bei vaikų kūnai, rašo „The Guardian“. Ministerija taip pat skelbia, kad daugiau kaip 400 tūkst. mariupoliečių neturi arba jiems trūksta vandens, maisto, medicininių reikmenų. Vietos pareigūnai praneša, kad iš viso okupantai nužudė daugiau kaip 2,5 tūkst.

Rusijos kariuomenė vykdo šiurpus karo nusikaltimus. Pranešama, kad po okupantų įvykdytų atakų buvo nužudyta Ukrainos karo medikė Olga Semidyanova, rašo NEXTA. Nors O. Semidyanovos gyvybė užgeso kovo 3 d., teigiama, kad jos kūno vis dar neįmanoma pargabenti dėl vykdomų okupantų karinių veiksmų. Moters artimieji teigia, kad 48-erių karo medikė Olga augino 12 vaikų, 6 iš jų buvo įvaikinti.

Rusijos pajėgos trečiadienį subombardavo dramos teatro pastatą apsiaustame Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, pranešė vietos administracija.  Kovo 14 dienos palydovinėse nuotraukose, kuriomis pasidalijo privati bendrovė „Maxar“, matyti, kad abiejose teatro pastato pusėse ant žemės aiškiai rusų kalba išraižyti žodžiai „vaikai“, rašoma BBC. NEXTA teigia, kad ši informacija rodo, jog Rusijos ataka buvo iš anksto suplanuota.

Rusijos pajėgų užimtos Ukrainos Černobylio ir Zaporižios atominės elektrinės turėtų būti paskelbtos ne karo zona, siekiant išvengti galimos katastrofos, teigia eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. „Pirmiausia turėtų būti susitarimas tarp šalių dėl ugnies nutraukimo ir tų objektų saugumo užtikrinimo. Kad ten būtų ne karo zona. Tai turbūt būtų pats geriausias sutarimas, kurį būtų galima pasiekti“, – trečiadienį interviu naujienų portalui 15min sakė eurokomisaras.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as patvirtino, kad Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, bus perduota nešiojamųjų raketų „žemė–oras“ kompleksų „Starstreak“, trečiadienį pranešė britų visuomeninis transliuotojas BBC. „Mes juos tiekiame. Jie iškeliaus į [kovos veiksmų] teatrą“, – transliuotojui sakė B. Wallace'as.

Vakarų šalys ir toliau teiks ginkluotę Ukrainai, tačiau nedetalizuos kokią, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Dvišalių pagrindu ginkluotė yra teikiama, nedetalizuosiu kokia – pati įvairiausia. Ir šalys, tiesą sakant, kadangi teikia ginkluotę, siekia daug detalių ir, Ukrainos prašymu, į viešumą neleisti“, – trečiadienį LRT sakė ministras. „Kokia tai bebūtų ginkluotė – ar tai būtų amunicija, ar lengvesnė, ar sunkesnė ginkluotė – į viešumą tokie pokalbiai dabar tikrai neplis.

Ukrainos vyriausybė pranešė, kad buvo surengta Melitopolio miesto mero, kurį kovo 11 dieną, kaip įtariama, pagrobė Rusijos kariuomenė, gelbėjimo operacija.  „Ką tik sėkmingai baigta speciali Melitopolio mero Ivano Fiodorovo išlaisvinimo operacija. Vania saugus“, – sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kirilas Tymošenko. Melitopolio merą Ivaną Fiodorovą pavyko išlaisvinti tada, kai rusams buvo perduoti 9 karo šauktiniai.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pavadino Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną „karo nusikaltėliu“ dėl jo kruvinos invazijos į Ukrainą. „Manau, jis yra karo nusikaltėlis“, – žurnalistams pareiškė J. Bidenas.

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ trečiadienį užblokavo prieigą prie pagrindinės BBC naujienų svetainės, Užsienio reikalų ministerijai Maskvoje perspėjus, kad imsis papildomų atsakomųjų priemonių prieš Vakarų šalių žiniasklaidą. „Manau, kad tai tik atsakomųjų priemonių į informacinį karą, kurį Vakarai pradėjo prieš Rusiją, pradžia“, – platformoje „Telegram“ parašė URM atstovė Marija Zacharova.

JAV prezidentas Joe Bidenas pranešė apie dar vieną 1 mlrd. dolerių vertės pagalbą Ukrainos saugumui ir ilgesnio veikimo nuotolio ginklų siuntimą į šią šalį, užtikrindamas Amerikos sąjungininkei „precedento neturinčią“ paramą kare su Rusija. Į šią sumą, patvirtintą Rusijos pajėgoms iš kelių krypčių artėjant prie Ukrainos sostinės Kijevo, įeina savaitgalį skirta 200 mln. JAV dolerių pagalba ir papildomai dar 800 mln.

Kuo tuoliau, tuo baisiau – pasaulį pasiekia vis daugiau įrodymų apie Rusijos kariuomenės žiaurumus Ukrainoje. Okupantai tiek įniršę, kad Mariuopolyje rusų tankas šovė į gatve ėjusį žmogų, o šiandien Putino pakalikai Černihive sušaudė 10 duonos eilėje stovėjusius ukrainiečius civilius. Prasidėjus naujam Kyjivo puolimui, televizoriuje pasirodė ir Putinas, kuris vėl rusams ėmė pasakoti apie fašistus ir kovą su jais. Kiekvieną dieną Putino raketos smogia vis arčiau Kyjivo centro.

Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Amerikos Kongresą. Audringais aplodismentais sutiktas Zelenskis, istorinėje kalboje jis priminė rugsėjo 11-osios įvykius ir tvirtai kartojo prašymus – dar griežtesnių sankcijų Rusijai, neskraidymo zonos virš Ukrainos, ginkluotės. Jautrių karo vaizdų fone Zelenskis pareiškė, kad nemato prasmės gyventi, jei pasaulis nesugeba sustabdyti V. Putino žudynių. Prezidentą Bideną jis paragino tapti taikos lyderiu.

Buvę pareigūnai sako, kad Aliaksandras Lukašenka dvejoja, nes Ukraina susidoroja su Rusijos įsibrovėliais, rašo politico.eu. Aliaksandras Lukašenka yra skolingas Kremliui ir gali būti, kad skolą reiks grąžinti jau netrukus. Autoritarinis Baltarusijos lyderis išliko valdžioje tik dėl finansinės ir karinės Rusijos paramos, kuri leido jam įveikti didžiulius visuomenės protestus po 2020 m. apgaulingų prezidento rinkimų.

Europos Tarybai (ET) trečiadienį pašalinus Rusiją iš narių dėl invazijos į Ukrainą, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Rusijai jau seniai ne vieta pagrindinėje Senojo žemyno žmogaus teisių organizacijoje.  Tuo pačiu Lietuvos diplomatijos vadovas išreiškė viltį, kad ateis laikai, kai demokratiška, taiki ir laisva Rusija galės į organizaciją sugrįžti, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Registracija norintiems tapti ukrainiečių vaikų globėjais Lietuvoje laikinai sustabdyta. Taip skelbia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Globėjais panoro tapti per 900 lietuvių – tai yra dvigubai daugiau, nei atvyko ukrainiečių vaikų. Tiesa, jeigu Lietuvoje globos ieškos daugiau nuo karo bėgančių vaikų, tarnyba žada kreiptis į visus išreiškusius norą. O specialistai dalija patarimus, kaip su šiais vaikais geriausia bendrauti.

Trečiadienį JAV Kongreso nariai trečiadienį plodami atsistoję pasveikino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Ukrainos lyderis ne tik nupasakojo šiurpų karo vaizdą, bet taip pat visiems susirinkusiems parodė jautrų vaizdo įrašą. Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi pasveikino Ukrainos lyderį žodžiais „Slava Ukraine“ (ukr. Šlovė Ukrainai), įstatymų leidėjams susirinkus į jungtinę sesiją, per kurią V. Zelenskis kreipėsi į juos vaizdo ryšiu iš Rusijos pajėgų apsiaustos sostinės Kyjivo.

NATO gynybos ministrai trečiadienį neeiliniame susitikime Briuselyje sutarė stiprinti Aljanso rytinio pakraščio gynybą, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM) Jos teigimu, tai ketinama įgyvendinti dislokuojant daugiau pajėgų, stiprinant NATO priešakinių batalionų pajėgas, taip pats stiprinant oro ir priešraketinę gynybą, vykdant daugiau stambaus masto karinių mokymų. „Rusijos karas prieš Ukrainą yra esminis saugumo lūžis, kuris neišvengiamai turės ilgalaikes pasekmes.

Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismas trečiadienį liepė Rusijai sustabdyti invaziją į Ukrainą ir pareiškė esąs „itin susirūpinęs“ dėl Maskvos naudojamos jėgos. „Rusijos Federacija turi nedelsdama sustabdyti karines operacijas, kurias ji pradėjo vasario 24 dieną Ukrainos teritorijoje“, kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, per Hagoje įsikūrusio Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) posėdį kalbėjo teisėja Joan Donoghue.

NATO gynybos ministrai trečiadienį pavedė savo ginkluotųjų pajėgų vadams parengti planus, kaip būtų galima dar labiau sustiprinti Aljanso rytinio sparno gynybą, tvyrant didžiulei įtampai dėl Rusijos invazijos Ukrainoje, nurodė karinio bloko vadovas Jens Stoltenbergas. „Sausumoje mūsų nauja strategija turėtų apimti reikšmingai didesnes pajėgas Aljanso rytiniame sparne – aukštos parengties, turinčias daugiau iš anksto dislokuotos įrangos ir atsargų“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

Lietuvą užplūdus nuo Rusijos karo bėgantiems ukrainiečiams, lietuviai susitelkė ir stojo jiems padėti. Vis dėlto ukrainiečių registracijos centre Vilniuje dirbantys kai kurie savanoriai nebeištvėrė ir tikina, kad jų ir gyventojų pagalbai Vilniuje yra atsukama nugara.

JAV Senatas antradienio vakarą vienbalsiai patvirtino rezoliuciją, kuria siekiama pradėti tyrimus dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo režimo karo nusikaltimų per Rusijos invaziją į Ukrainą. Senatoriaus Lindsay Grahamo paruoštame dokumente sakoma, kad Senatas griežtai smerkia „smurtą, karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui“, kuriuos V. Putino nurodymu vykdo Rusijos karinės pajėgos.

Europos Taryba trečiadienį žengė beprecedentį žingsnį ir dėl invazijos į Ukrainą pašalino Rusiją iš šios pagrindinės Senojo žemyno žmogaus teisių organizacijos.     47 valstybes vienijančios organizacijos Ministrų komitetas išplatintame pareiškime nurodė, kad „Rusijos Federacija nuo šiandien po 26 metų narystės nustoja būti Europos Tarybos nare“.    Šis sprendimas priimtas tarptautinei bendrijai griežtai smerkiant Rusijos karą Ukrainoje.

Rusijos technologijų grupės „Yandex“ vadovas Tigranas Chudaverdianas atsistatydino po to, kai buvo įtrauktas į naujus Europos Sąjungos sankcijų sąrašus. „Tigranas Chudaverdianas nedelsdamas pasitraukė iš „Yandex“ vykdomojo direktoriaus ir generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigų“, – teigiama „Yandex“ pranešime spaudai.