karas

Praėjo lygiai mėnuo nuo to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. JAV prezidentas Joe Bidenas pradeda vizitą Europoje ir susitikimą su aukščiausiais žemyno lyderiais. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius.

Rusijos karinėms pajėgoms bombarduojant Ukrainos uostamiestį Mariupolį, pranešama, kad žuvo vienuolikmetė ukrainietė gimnastė Katya Dyačenko. Apie tai socialiniame tinkle pranešė ukrainietė žurnalistė Olga Tokariuk, pridėdama: „Kiek dar ukrainiečių vaikų turi mirti, kad Ukraina pagaliau gautų oro gynybos sistemas ir naikintuvus? Kiek ilgai mūsų vaikai bus skydai, saugantys ES/NATO?“ Kiek anksčiau portalas tv3.lt jau skelbė, kad Ukrainoje „nuobodžiaujantys“ Rusijos kariai, kurie girti a...

Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) perversmo prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną rizika didėja kiekvieną savaitę, kai karas Ukrainoje tęsiasi, sakė Rusijos žvalgybos centre esantis informatorius. Pranešėjas tvirtina, kad po nesėkmingos Rusijos invazijos į Ukrainą saugumo tarnybas apėmė chaosas ir nepasitenkinimas, praneša The Guardian. Anoniminio Rusijos žvalgybos analitiko laiškai ištremtam Rusijos aktyvistui ir žmogaus teisių grupės Gulagu.

Kubanėje (Rusija) buvo atleisti iš darbo 12 vidaus kariuomenės („Nacgvardija“) pareigūnų, kurie atsisakė vykti į „spec. operaciją“ Ukrainoje. Negana to, pareigūnai nusprendė į teismą paduoti ir pačią valstybę. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:52 | Kanada plečia sankcijas Rusijai Pasak Kanado premjero biuro atstovų, naujosios sankcijos bus taikomos 160 Rusijos parlamento narių ir tam tikrų prekių bei technologijų eksportui į Rusiją. Kanada taip pat skirs 50 mln.

Ukrainos raganos ir magai išgirdo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo Aleksejus Arestovičius juokais išsakytą kvietimą, todėl surengs seansus Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstatydinimui, rašoma „Unian“. „Kovo 31-ąją, 29-ąją Mėnulio dieną, mes, Ukrainos raganos, bendradarbiaudamos su užsienio kolegomis, atliksime Ukrainos liaudies priešo Vladimiro Putino nubaudimo ritualą“, – sakoma pranešime.

Ukrainoje, netoli Černobylio atominės elektrinės, liepsnoja miškai. Vietos ugniagesiai bandė užgesinti liepsnas, tačiau teigiama, kad situacija kelia nerimą. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) sako, kad Kyjive aptiktas nedidelis cezio koncentracijos ore padidėjimas, tačiau tai nekelia radiacinės grėsmės.

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainos teritoriją praėjo vienas mėnuo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino pasaulio žmones visame pasaulyje protestuoti prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomą terorą.  Trečiadienį vakare paskelbtame vaizdo įraše V. Zelenskis teigė, kad Rusijos pradėtas karas nėra vykdomas tik prieš Ukrainą. „Rusijos karas – tai ne tik karas prieš Ukrainą. Tai yra daug daugiau. Rusija pradėjo karą prieš laisvę ir tai yra tik pradžia.

Internetiniame leidinyje „The Insider“ dirbusi rusų žurnalistė Oksana Baulina žuvo per Rusijos pajėgų apšaudymą viename Ukrainos sostinės gyvenamajame rajone, trečiadienį pranešė jos darbdaviai. O. Baulina, anksčiau dirbusi Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno kovos su korupcija grupėje, „žuvo per apšaudymą Kyjive“, filmuodama Rusijos kariuomenės veiksmų sukeltus sugriovimus, sakoma „The Insider“ tinklalapyje.

NATO atstovai trečiadienį pranešė, kad nuo invazijos pradžios Ukrainoje apie 40 tūkst. Rusijos karių žuvo, buvo sužeisti ar pateko į nelaisvę. Kaip teigiama Aljanso pranešime, per paskutines keturias karo savaites dėl stringančio okupantų plano žuvo nuo 7 iki 15 tūkst. Rusijos karių. Pabrėžiama, kad Rusijai dalyvaujant kare, kuris vyko Afganistane, per 10 metų žuvo apie 15 tūkst. rusų karių.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje lėtėja. Putino kariuomenė neturi jėgų priversti ukrainiečius pasiduoti, todėl įsikasusi Ukrainos žemėje bando iš oro sieti baimę ir mirtį, ieškoti papildomų rezervų puolimui. Daugėja įrodymų, kad Putino kariai Ukrainoje marodieriauja ir žudo civilius, o propaganda Rusijoje ir Baltarusijoje verčiasi per galvą, kurdama naujus karo pateisinimus ir bandydama atgauti pozicijas informaciniame kare bei vis traukia vaizdus apie tariamus Rusijos superginklus.

Rusija trečiadienį pareiškė išsiunčianti Amerikos diplomatų, atsakydama į Vašingtono anksčiau šį mėnesį priimtą sprendimą išsiųsti 12 JAV įsikūrusių Maskvos atstovų Jungtinėse Tautose. „Kovo 23 dieną Amerikos diplomatinės misijos vadovui, kuris buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją, buvo įteikta nota su Amerikos diplomatų, paskelbtų persona non grata, sąrašu“, – sakoma ministerijos pranešime.

Beveik 90-ies metų lietuviui, pulkininkui Eugenijui Kisinui vos pavyko ištrūkti iš nuo žemės paviršiaus šluojamo Charkivo ir po ilgos ir sunkios kelionės pasiekti Lietuvą. Tačiau vyro pabėgėlių registracijos centre niekas neužregistravo ir pabėgėlio statuso nesuteikė, mat jo pasas lietuviškas. Namų nei Ukrainoje, nei Lietuvoje neturintis vyras nesupranta, kuo Lietuvos pabėgėliai skiriasi nuo ukrainiečių ir kodėl negali naudotis jiems teikiama parama ar pastoge.

Lenkija skelbia iš šalies išsiuntusi 45 rusų šnipus ir yra priversta atremti Rusijos grasinimus. Tik ne dėl šnipų, o raginimo į Ukrainą siųsti taikdarius. Lavrovas sako, kad tai reikštų Rusijos karą su NATO. Savo ruožtu Europa laukia atvykstančio Amerikos prezidento ir ketina rytoj Rusijai skelbti naujas sankcijas. Savo ruožtu Putinas paskelbė, kad nuo šiol rusiškas dujas priešiškos Rusijai šalys galės įsigyti tik rubliais.

Į registracijos centrus plūstant karo pabėgėliams iš Ukrainos trūksta galinčių su jais sklandžiai susikalbėti savanorių. Noriai padedantis jaunimas nemoka rusiškai, o dauguma atvykėlių retas kalba kitomis kalbomis. Kalbos barjeras trikdo dokumentų tvarkymo procesus. Kaunietė Danutė į pabėgėlių registracijos centrą atskuba vos išgirdusi, kad trūksta žmonių mokančių rusų kalbą.

Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš ketvirtadienį įvyksiantį neeilinį NATO viršūnių susitikimą kalbėjosi su Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu. Pokalbio metu V. Zelenskis tvirtino, kad „kartu mes laimėsime“ prieš Rusijos okupantus. V. Zelenskis tvirtino, kad Jungtinė Karalystė ir toliau teiks paramą Ukrainai tęsiantis Rusijos invazijai.

Lietuvoje siūlymas Putino karo Ukrainoje simbolį „Z“, o taip pat Georgijaus juostą prilyginti nacistiniams ir komunistiniams simboliams, o už jų viešą naudojimą bausti. Rusijos propaganda šiuos simbolius pupuliarina, panašiai, kaip karo metais Vokietijoje buvo naudojama svastika, o karo šlovintojų atsiranda ir Lietuvoje. Vandalai „Z“ raide apipurškia kultūrinius objektus, sienas, kai kas užsisakinėja ir marškinėlius su tokiais simboliais.

Ukrainos pajėgos atstūmė Rusijos karius keliose Kyjivą supančiose gyvenvietėse, trečiadienį pareiškė miesto meras Vitalijus Klyčko, pažadėjęs ginti kiekvieną pastatą, užuot atidavus sostinę. Pasak V. Klyčko, šiauriniame ir rytiniame miesto priemiesčiuose vyksta mūšiai ir kad „nedidelį Makarivo miestą ir beveik visą Irpinę jau kontroliuoja Ukrainos kariai“. Irpinė ribojasi su Kyjivo vakariniu pakraščiu, o Makarivas yra dar maždaug už 50 km į vakarus nuo jos.

Karas, kurį matome žinių reportažuose, kurį jaučiame priimdami pabėgėlius ar siųsdami paramą, kartais su savo agresijos pliūpsniais persikelia į darbą. Tai jaučiama, kai darbuotojai turi skirtingas politines pozicijas, o skyrių ir kompanijų vadovai atsiduria savotiškame psichologiniame akligatvyje. Ką daryti, kad vieta, kurioje reikia dirbti, nevirstų mūšio lauku kolegoms ir vadovams – pasakoja Mykolo Romerio universiteto (MRU) doc. dr. Aistė Dromantaitė.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sako, kad aljansas greičiausiai nuspręs ketvirtadienį sutelkti daugiau karinių pajėgų prie rytinio flango, rašo „Reuters“ naujienų agentūra. Šiuo metu NATO pajėgos padidintos prie rytinės aljansos sienos, apie 40 tūkst. karių pasiskirstę nuo Baltijos valstybių iki Juodosios jūros.  Be to, siekiama dislokuoti dar 4 naujus karinius vienetus Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje bei Slovakijoje.

Rusijos sąjungininkė Baltarusija trečiadienį pareiškė išsiunčianti daugumą šalyje dirbančių Ukrainos diplomatų, kaltindama Kyjivą „kišimusi“ į jos vidaus reikalus. „Baltarusija nusprendė sumažinti Ukrainos diplomatų skaičių savo teritorijoje. Šia priemone siekiama sustabdyti kelių Ukrainos diplomatinių institucijų darbuotojų nediplomatinę veiklą“, – pažymėjo baltarusių Užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolis Hlazas.

Kol kas nepaliesta Ukrainos istorinė motina Odesa stiprina savo gynybą numatomam Rusijos išpuoliui, praneša „The Guardian“. Ukrainos Odesos uostas nutilo – miesto centre besilinksminančius žmones pakeitė blokados ir tankų spąstai, o garsieji Potiomkino laiptai – tušti. Statulas saugo smėlio maišai – jos laukia Rusijos bombų, kurios jau susprogdino daug kitų Ukrainos miestų.

Rusijos okupantas Kyjivo srityje negailestingai nužudė daugiavaikės šeimos tėvą 14-mečio sūnaus akivaizdoje, skelbia „Unian“. Pranešama, kad tragedija Bučoje, Kyjivo srityje, įvyko kovo 17 d., kuomet 47-erių Ruslaną Nečepurenko 14-mečio sūnaus akivaizdoje nušovė rusų okupantas. Nelaimės dieną Ruslanas kartu su savo sūnumi nuvyko į okupantų užimtą Bučos centrą, ten jie norėjo gauti medicininių priemonių, tačiau to padaryti nepavyko.

NATO lyderiai ketina susitarti dėl papildomos paramos Ukrainai dėl cheminių ir branduolinių grėsmių, šaliai kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, trečiadienį pranešė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.

Neprofesionalių karių stūmimas į mūšį yra nevilties ženklas, politico.eu rašo Suzanne Freeman, MIT politikos mokslų daktaro laipsnio kandidatė saugumo studijų ir lyginamosios politikos srityse, ir Katherine Kjellström Elgin, mokslų daktarė, Strateginio ir biudžeto vertinimo centro bendradarbė. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikriausiai niekada nemanė, kad turės pripažinti, jog į Ukrainą jis išsiuntė šauktinius. Tačiau Rusijos vyriausybė turėjo tai padaryti.

Jungtinių Tautų Tarptautinė darbo organizacija (TDO) trečiadienį pranešė stabdanti visą techninį bendradarbiavimą su Rusija, dar sustiprindama Ukrainą užpuolusios Maskvos izoliaciją tarptautinėje arenoje. TDO priėmė sprendimą „laikinai sustabdyti techninį bendradarbiavimą ar TDO pagalbą Rusijos Federacijai, išskyrus humanitarinę pagalbą“, nurodė organizacija.

Kyjivas trečiadienį paragino Vakarus išplėsti sankcijas Rusijos televizijos veikėjams, kaltindamas juos propagandos propagavimu ir raginimu smurtauti prieš Ukrainą. Reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą Vakarų šalys įvedė sankcijų aukšto rango Rusijos pareigūnams, verslo vadovams ir tokioms asmenybėms kaip Rusijos valstybinio transliuotojo RT vadovė Margarita Simonjan.

Internetinėje erdvėje pradėjo plisti vaizdo įrašas, kuriame vyriškis į Kremliaus sieną meta Molotovo kokteilį.  „Telegram“ platformoje paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip vyriškis Maskvos centre sviedžia Molotovo kokteilį į memorialinio pastato sieną. Tiesa, nėra žinoma, ar šis vaizdo įrašas yra nufilmuotas vykstant Rusijos invazijai Ukrainos teritorijoje.

Vyriausybė siūlo plėsti institucijų galias ribojant informaciją, kurioje kurstoma neapykanta, smurtas ar karo propaganda. Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė teikti Seimui Visuomenės informavimo pataisas, kurios suteiktų galimybę Žurnalistų etikos inspektoriui naujus įgaliojimus – duoti privalomus nurodymus interneto tiekėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti minėtą draudžiamą informaciją. Šiuo metu tai gali daryti tik policija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kreipdamasis į Japonijos parlamentą sakė, kad Jungtinėms Tautoms nepavyko imtis veiksmų dėl karo jo šalyje ir kad organizacijai reikia reformų, be to, ragino didinti spaudimą Rusijai. JT galimybes veikti riboja tai, kad Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė, turi veto teisę ir iš esmės blokuoja pasmerkimą ar veiksmus dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. „Nefunkcionavo nei Jungtinės Tautos, nei JT Saugumo Taryba.

Nuo Rusijos vykdomo karo į Lietuvą pasitraukusių ukrainiečių švietimo reikmėms Vyriausybė skyrė 3,7 mln. eurų. Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė, kad didesnė dalis šių lėšų, 2,46 mln. eurų, būtų numatyta vaikų priešmokykliniam ugdymui ir ugdymui mokyklose, įskaitant mokytojų, mokytojų padėjėjų darbo užmokesčiui, vaikų pavėžėjimui į įstaigas, maitinimui. Lėšos apskaičiuotos maždaug 1 tūkst. darželinukų ir 2 tūkst. moksleivių.

„Karas mano šeimai prasidėjo vasario 24 dieną 7 valandą ryto. Paskambino brolis ir pasakė, kad mieste kaukia sirenos. Mes nieko negirdėjome. Brolis taip pat sakė, kad prasidėjo invazija ir rusai perėjo siena“, – Černihivo gyventoja Liubovė Ivaščenka pasakoja apie tai, kaip jai ir jos vaikams pavyko išgyventi tris savaites miesto rūsiuose, apšaudomo rusų lėktuvų ir artilerijų, ir kaip pasisiekė ištrūkti iš karo zonos.

Ukrainiečių integracija į darbo rinką jau prasidėjo, šiuo metu dirba apie 1,3 tūkst. karo pabėgėlių, šimtai darbdavių siūlo laisvas darbo vietas, trečiadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Anot ministerijos, daugiausia įdarbintų ukrainiečių yra trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Yra dirbančių ir mažesniuose – Marijampolėje, Utenoje, Šiauliuose, Trakų rajone, Varėnoje ir kt.

Rusijos pajėgos subombardavo vieną tiltą apsiaustame šiauriniame Černihivo mieste, antradienį pranešė regiono gubernatorius Viačeslavas Čausas. Sunaikintu tiltu per Desnos upę buvo naudojamasi evakuojant civilius ir vežant humanitarinę pagalbą. Tiltas jungė Černihivą su Ukrainos sostine Kyjivu. Černihivo administracija antradienį paskelbė, kad apsuptame mieste nėra vandens ir elektros, ir pavadino situaciją humanitarine katastrofa.

Lietuvoje jau registravosi daugiau nei 28,7 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 12,4 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.  Jo duomenimis, daugiausiai, 9 740 asmenų, užregistruoti Vilniaus registracijos centre, 3 026 – Alytaus, 2 393 – Kauno, 2 275 – Klaipėdos, 1 455 – Marijampolės, 1 433 – Šiaulių registracijos centre.

Rusijai tapus nepajėgia vykdyti skolinių įsipareigojimų tarptautiniams kreditoriams, to pasekmės pasaulio finansų sistemai veikiausiai būtų „riboto“ pobūdžio, teigia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai. Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės, atsakydamos į Kremliaus karinę invaziją į Ukrainą, įvedė Rusijai griežtas finansines sankcijas, tačiau Maskva iki šiol sugebėjo vykdyti skolinius įsipareigojimus.

Vokietijos parlamentas antradienį pagerbė Borysą Romančenką, Antrojo pasaulinio karo metais išgyvenusį keliose nacių koncentracijos stovyklose, bet žuvusį praėjusią savaitę rusų pajėgoms apšaudant Ukrainos Charkivo miestą. B. Romančenkai buvo 96 metai. Buchenvaldo koncentracijos stovyklos memorialas pirmadienį pranešė, kad B. Romančenka, kuris išgyveno Buchenvalde ir stovyklose Penemiundėje, Doroje ir Bergene–Belzene, žuvo penktadienį.

Jungtinės Valstijos antradienį pranešė, kad į šalį atskraidyti keturi vėžiu sergantys vaikai iš Ukrainos, kurių gydymą nutraukė Rusijos invazija į provakarietišką kaimyninę valstybę.     „Vaikai yra viena pažeidžiamiausių asmenų grupių per šią krizę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, paskelbdamas apie sėkmingą vaikų evakuaciją.

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova antradienį pareiškė, jog esama įrodymų, kad Rusija strateginio uostamiesčio Mariupolio apgultimi vykdo genocidą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienio vaizdo kreipimesi sakė, kad tarp rusų pajėgų apsupto Mariupolio griuvėsių yra įstrigę kone 100 tūkst. žmonių, badaujančių, trokštančių ir nepaliaujamai bombarduojamų.

Pranešta, kad rusų okupantas Kyjivo srityje nužudė vyrą, o vėliau kartu su kitu Rusijos kariu išprievartavo nužudyto asmens žmoną. Ukrainos generalinė prokurorė Irina Venediktova teigė, kad viename iš Brovarsky rajono kaimų rusų karys nužudė vyrą, o vėliau kartu su kitu kariu išprievartavo nužudyto asmens žmoną.  Vieno okupanto tapatybė buvo nustatyta, kitas nusikaltėlis ieškomas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išrinktas įtakingiausiu žmogumi Europoje.  Teigiama, kad V. Zelenskis tarp 28 įtakingiausių Europos žmonių atsidūrė sąrašo viršuje ir laimėjo „Politico“ surengtą apklausą. Vienas iš apklausos dalyvių Ukrainos lyderį apibūdino kaip „vilties švyturį“, kuris siekia taikos, demokratijos ir mandagaus elgesio.

Prancūzijos vyriausybė patvirtino, kad šalies prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, rašo BBC. Teigiama, kad E. Macronas tęsė pokalbį su V. Putinu dėl paliaubų Ukrainoje, tebesitęsiančių saugumo problemų. „Šiuo metu nėra pasiektas susitarimas, tačiau E. Macronas įsitikinęs, kad reikia tęsti derybas. Nėra kito kelio, kaip tik paliaubos ir sąžiningos derybos su Ukraina“, – sakoma pranešime.

Antradienį Rusijos kariuomenės paleista raketa sunaikino „Pavlograd-2“ traukinių stotį Pavlogrado mieste, Dniepropetrovske. Regiono karo ir civilinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka teigė, kad ataka pražudė vieną žmogų, nuo bėgių nulėkė 15 vagonų, taip pat sunaikintas kelio ruožtas.  Stoties veikla sustabdyta neribotam laikui.  Pavlogrado mieste esanti stotis yra itin svarbi Ukrainos geležinkelių sistemai.

Jungtinės Valstijos neturi įrodymų, jog Kinija pastarosiomis dienomis būtų siuntusi ginklų savo sąjungininkei Rusijai, kuri prieš beveik mėnesį užpuolė Ukrainą, antradienį pareiškė vienas aukšto rango JAV pareigūnas. Vašingtonas reiškė susirūpinimą, kad Pekinas gali padėti Maskvai, rusams tęsiant kruviną invaziją. „Galiu jums pasakyti, jog nematėme,.. kad Kinija tiektų Rusijai karinę įrangą.

Ketvirtadienį, kai JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) Briuselyje susitiks su Europos sąjungininkais, bus paskelbta apie daugiau sankcijų Rusijai ir griežtinamą esamų priemonių taikymą, sakė aukšto rango amerikiečių pareigūnas.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė siūlymui laipsniškai didinti Latvijos gynybos biudžetą, kad iki 2025 metų jis siektų 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis Finansų ministerijos ataskaita vyriausybei, siekiant stiprinti nacionalinį saugumą ir gynybą bei užtikrinti greitesnį ginkluotųjų pajėgų kovinių pajėgumų augimą, 2023 metais išlaidos gynybai bus padidintos iki 2,25 proc. BVP, 2024 metais – iki 2,4 proc. BVP, o 2025 metais – iki 2,5 proc. BVP.

Mažiausiai vienas žmogus žuvo dronams antradienį atakavus vieną mokslo institutą Ukrainos sostinėje Kyjive, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai ir pareigūnai. Kariuomenės gelbėtojai iš įvykio vietos išnešė vieną uždengtą lavoną, matė AFP žurnalistai. Iš Ukrainos nacionalinei mokslų akademijai priklausančio Superkietųjų medžiagų instituto balto septynių aukštų pastato Kyjivo šiaurės vakaruose kilo dūmai.

300 Rusijos raketų – tiek jų smogė Ukrainai per pastarąją parą. Tačiau Bidenas sako, kad Rusijos puolimui Ukrainoje stringant, Putinas save vis labiau įspraudžia į kampą ir esą iš desperacijos gali panaudoti masinio naikinimo ginklus.

Vakarų pasaulio šnipai mano, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas yra visiškai atsiskyręs nuo tikrovės ir gyvena savo uždarame pasaulyje. Būtent tai jiems ir kelia nerimą, rašo bbc.com. Metų metus jie bandė įlįsti į Putino galvą, kad geriau suprastų jo ketinimus. Panašu, kad Ukrainoje įklimpus Rusijos kariams, poreikis tai padaryti tapo dar reikalingesnis, nes jie bando išsiaiškinti, kaip jis reaguos spaudžiamas.

JAV gynybos pareigūnas patvirtino, kad Rusijos kariuomenė susiduria ne tik su maisto, degalų trūkumu, bet dalis kareivių dėl prasto pasirengimo atšiaurioms oro sąlygoms patyrė nušalimus, todėl negalėjo dalyvauti karo fronte, rašo CNN. „Net kalbant ir apie asmeninius reikmenis kai kurie rusų kariai susiduria su problemomis. Pastebėjome, kad kai kurie iš jų patyrė nušalimus, todėl negalėjo dalyvauti kovoje“, – sakė JAV gynybos atstovas.