karas

Nors teismas nuteisė Aleksejų Navalną devyneriems metams griežto režimo kolonijoje, opozicijos politiko projektais besidomintys policijos pareigūnai, spaudžiami palikti Vidaus reikalų ministeriją. Nuo gruodžio mėnesio tokie atleidimai vyksta beveik visuose Rusijos regionuose. BBC šaltinių teigimu, FSB „juoduosius sąrašus“ Maskvoje sudarė remdamasi nulaužta „Protingo balsavimo“ duomenų baze. „Kur tu ****** (pakliuvai)? Visi tik apie tave kalba. Generolas paskambino, įvardijo tavo pavardę.

Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Andrijus Deščycia neabejoja, kad artimiausiu metu galima tikėtis Rusijos agresijos prieš Lenkiją ar kitas Europos Sąjungos šalis. „Manau, kad taip, Rusija ruošiasi pulti Lenkiją. Diplomatinės atstovybės, įskaitant Rusijos ambasadą Varšuvoje, tikriausiai turi tokią informaciją. Ir slepia savo pėdsakus“, – interviu leidiniui „European Pravda“ sakė Ukrainos ambasadorius Lenkijoje.

Jemene vykstantis Irano remiamų husių sukilėlių ir provyriausybinių pajėgų konfliktas eskalavosi 2015 metų kovą, kai Saudo Arabijos vadovaujama koalicija pradėjo remti lojalistus. Dėl Jemeno pilietinio karo tiesiogiai ir netiesiogiai žuvo šimtai tūkstančių žmonių, nurodo Jungtinės Tautos. Nėra jokių ženklų, kad konfliktas sloptų, o šalis balansuoja ant bado slenksčio. Naujienų agentūra AFP apžvelgia Jemeno karą.

Sužeisti Rusijos kariai, teigiama, savo žaizdoms naudoja 44 metų senumo tvarsčius, kurie, beje, buvo pagaminti Ukrainoje. Senus rusų naudojamus tvarsčius įamžino karą Ukrainoje fiksuojantis operatorius. Britų televizijos kompanijos ITN operatorius Seanas Swanas socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo nuotrauka, kurioje užfiksavo tvarsčius iš Rusijos karių karo lauko vaistinėlės.

Ukrainoje prieš Rusijos pajėgas kovojantis JAV veteranas karys Jamesas Vasquezas tvirtina, kad Rusijai nerūpi jos žuvę kariai. Maža to, jo teigimu, Rusijos karinės pajėgos palieka savo karių kūnus „suėsti šunims“. Ukrainos pusėje kovojantis J. Vasquezas paskelbė vaizdo įrašų seriją iš fronto linijos, kur dokumentuoja Rusijos invaziją į Ukrainą. Jo tvirtinimu, Rusijos karinės pajėgos karo lauke tiesiog palieka savo žuvusius karius, kur jie krenta, kad šiuos suėstų šunys.

Žymus atlikėjas, grupės „U2“ lyderis Bono sukūrė eilėraštį apie Ukrainą, į kurią jau mėnesį veržiasi Rusijos karinės pajėgos.   Nancy Pelosi, JAV Atstovų Rūmų pirmininkė ir viena įtakingiausių šalies demokračių, ketvirtadienį perskaitė grupės „U2“ lyderio Bono Ukrainai sukurtą eilėraštį. Eilėraštis nuskambėjo per kasmetinius Airijos draugų pietus Vašingtone.   Pateikiame išverstą eilėraščio versiją, o žemiau – originalą anglų kalba.

Lietuvoje jau registravosi 32 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 13,8 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, penktadienį skelbia Statistikos departamentas.  Jo duomenimis, daugiausiai, 10 551 asmuo, užregistruotas Vilniaus registracijos centre, 3 226 – Alytaus, 3 158 – Kauno, 3 021 – Klaipėdos, 1 629 – Šiaulių, 1 535 – Marijampolės registracijos centre.

Rusija savo karius spaudžia baigti karą Ukrainoje iki gegužės 9-osios, kai Rusijos Federacija mini pergalės Antrajame pasauliniame kare dieną, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Kaip feisbuke praneša ginkluotosios pajėgos, jų žvalgybos duomenys rodo, kad rusai nori baigti karą iki gegužės 9-osios, t. y., dienos, kuri Rusijoje minima kaip pergalės prieš nacius prieš daugiau nei 70 metų diena.

Kanada ketvirtadienį paskelbė padidinsianti naftos eksportą maždaug 5 proc., kad padėtų spręsti tiekimo trūkumą, su kuriuo susiduria sąjungininkės, vengiančios Rusijos naftos po Maskvos invazijos į Ukrainą. „Mūsų draugams ir sąjungininkams Europoje reikia, kad Kanada ir kiti padidintų gavybą. Jie mums sako, jog jiems reikia mūsų pagalbos, trumpuoju laikotarpiu atsikratytų Rusijos naftos ir dujų“, – sakoma išteklių ministro Jonathano Wilkinsono pranešime.

Teatro dirbtuvės ir dailės užsiėmimai Lvivo traukinių stotyje pradėjo veikti tam, kad pasiūlytų laikiną atokvėpį nuo karo, kadangi gydytojai įspėjo apie plačiai paplitusią ukrainiečių psichologinę traumą, praneša „The Guardian“. Praėjus dviem dienoms po to, kai Rusijos pajėgos įžengė į Ukrainą, šalies karinė administracija paprašė Lvivo traukinių stotyje įdiegti psichologinės pagalbos sistemą.

Suomija išsiųs Ukrainai dar vieną ginkluotės siuntą, ketvirtadienį pranešė šalies ministrė pirmininkė Sanna Marin, praėjus trims savaitėms po to, kai ši Šiaurės valstybė atsisakė savo ilgalaikės politikos netiekti ginklų į konfliktų zonas. Siuntoje numatyta „pagalba ginklais Ukrainai“,  žurnalistams sakė S. Marin Briuselyje, ES valstybių vadovams susitikus aptarti tolesnių sankcijų Rusijai.

Buvęs Rusijos prezidentas, dabar šalies Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad būtų „kvaila“ manyti, kad Vakarų sankcijos Rusijos verslui gali turėti įtakos Maskvos vyriausybei. Vakarai Rusijai įvedė daugybę sankcijų, kai kurios jų skirtos konkrečiai verslininkams milijardieriams, kurie, kaip manoma, yra artimi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiasis žvalgybos direktoratas skelbia, kad „vis daugiau“ Rusijos karių pereina kovoti į Ukrainos pusę. „Vis daugiau Rusijos karių ne tik atsisako dalyvauti kare prieš Ukrainą, bet ir su ginklais rankose ateina į Ukrainos pusę, kad dalyvautų kovoje prieš piktąjį Putino režimą“, – savo „Telegram“ paskyroje skelbė Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiasis žvalgybos direktoratas.

Rusijos kariuomenės vadas penktadienį patvirtino, kad Rusijos kariuomenė sutelks didžiausias karines pajėgas Rytų Ukrainos Donbaso regione siekiant „visiško išlaisvinimo“.  Svarbiausi penktadienio įvykiai: 23:31 | Evakuacija iš Ukrainos miestų  Penktadienį iš Ukrainos miestų humanitariniais koridoriais iš viso buvo evakuota 7 tūkst. 331 žmogus, pranešė aukšto rango Ukrainos pareigūnas. Ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereshchuk sakė, kad 2 tūkst.

Ukrainos kariuomenė dabar turi 43 tankais daugiau nei karo pradžioje, rašo „Forbes“.  Teigiama, kad nuo karo pradžios Rusijos kariuomenė prarado 530 savo tankų, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos 74. Visgi Ukrainos kariai sugebėjo perimti 117 okupantų tankų. Lietuvos kariuomenės vadas: apie 30 proc.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigia, kad laikas, kai Rusija šantažavo Europą savo energijos ištekliais, baigėsi, rašo „Sky News“. Po Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtos žinios, kad Kremliui „nedraugiškos“ valstybės už naftą ir daujas atsiskaitytų rubliai, dalis valstybių nusprendė, kad energijos išteklių nebepirks. Kol kas svarstoma, ar visos Europos valstybės turėtų vieningai nuspręsti atsisakyti rusiškos naftos ir dujų. Tokį žingsnį jau žengė JAV.

Rusijos karui Ukrainoje įsibėgėjus, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė manantis, kad mažai tikėtina, jog tarp Rusijos ir Aljanso įvyks visavertis karas.   J. Stoltenbergas, kalbėdamas su CNN žurnaliste, įvertino NATO šalių vienybės demonstravimą, sumažinusį viso masto karo tikimybę. Visgi NATO vadovas tvirtina, kad situacija Ukrainoje yra labai nenuspėjama, todėl Aljansas turi būti pasiruošęs.  Lietuvos kariuomenės vadas: apie 30 proc.

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad Rusija šiuo metu nekelia grėsmės Lietuvai, nes įsivėlusi į jai neparankų karą Ukrainoje nebeturėtų pajėgų atverti naujo fronto. „Dabar Rusija turi didžiulius nuostolius, ji didžiąją dalį sausumos pajėgų sutelkusi prie Ukrainos ir dalyvauja invazijoje į Ukrainą, aš manau, kad dabar šiuo momentu nėra kažkokios grėsmės, paprasčiausiai ji šiuo metu neturi pajėgų“, – ketvirtadienį interviu LRT sakė V. Rupšys.

Ukrainos kariuomenė šiandien ryte subombardavo didelį Rusijos desantinį laivą, kuris pirmasis prieš kelias dienas prisišvartavo Berdianske, visai netoli Mariupolio. Stiprų smūgį priešui ukrainiečiai sudavė praėjus lygiai mėnesiui nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Ukrainoje. Kremliuje akivaizdžiai jaučiamas erzelis dėl nepavykusio žaibiško karo. Net Putino propaganda pripažįsta, kad Rusija po tokios nesėkmės neturėtų grasinti NATO ir Amerikai karu.

Vakarai skelbia naujausias sankcijas Rusijos oligarchams, Dūmos deputatams ir gynybos bendrovėms, kurios maitina Putino karą Ukrainoje. Vien Jungtinių Valstijų sankcijos dabar palies dar apie 400 Kremliaus pakalikų. O tuo metu Rusijos parduotuvėse vyksta muštynės dėl importinių prekių – rusai pešasi ne tik dėl paskutinio cukraus pakelio, bet ir vakarietiškų keptuvių, indų ploviklių.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį pritarė idėjai, kad Rusija turėtų būti pašalinta iš Didžiojo dvidešimtuko (G20) didžiųjų ekonomikų grupės dėl Maskvos surengtos invazijos į Ukrainą. „Iškėliau galimybę, jei to neįmanoma padaryti, jei Indonezija ir kiti nesutinka, tada, mano nuomone, turėtume prašyti, kad... Ukraina... taip pat dalyvautų susitikimuose“, – sakė J. Bidenas po NATO viršūnių susitikimo Briuselyje.

Dalis Rusijos garsenybių vis garsiau pasisako prieš Putino karą Ukrainoje. Į juoduosius sąrašus patekusių atlikėjų koncertai ar pasirodymai yra atšaukiami, o kai kurios garsenybės netgi yra verčiamos pasirašyti pasižadėjimus, kad apie karą Ukrainoje nekalbės.

Istorinė diplomatijos diena Europoje. Briuselyje vyksta neeiliniai NATO, Didžiojo septyneto ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimai. Juose retas svečias Senajame žemyne – Amerikos lyderis Joe Bidenas. NATO įspėja – kitas Putino žingsnis Ukrainoje gali būti masinio naikinimo ginklų panaudojimas. Vakarai ne tik tariasi, kaip dar labiau padėti Ukrainai, bet ir didina karines pajėgas Rytiniame NATO flange.

Didysis septynetas (G-7), labiausiai išsivysčiusių pasaulio ekonomikų grupė, ketvirtadienį perspėjo nenaudoti prieš Ukrainą cheminių ginklų ir pažymėjo, kad Rusija privalo laikytis tarptautinių sutarčių. „Perspėjame dėl bet kokio grasinimo panaudoti cheminius, biologinius ir branduolinius ginklus ar su jais susijusias medžiagas“, – pareiškė G-7 po Briuselyje įvykusio neeilinio viršūnių susitikimo.

Kaip pabaigti karą, kurio greičiausiai niekas nelaimės, rašo foreignaffairs.com. Du XX a. pasauliniai karai yra begalinis principų ir analogų šaltinis. Artėjant Antrajam pasauliniam karui atsirado Miuncheno analogija, užuomina į 1938 metų britų ir prancūzų sprendimą leisti nacistinei Vokietijai aneksuoti dalį Čekoslovakijos. „Miunchenas“ tapo „nuraminimo“ trumpiniu. Po karo atsirado Niurnbergo analogija, užuomina apie viešąjį teismą išgyvenusiems nugalėto nacių režimo lyderiams.

Rusijos kariuomenės raketa Charkive pataikė į prekybos centro stovėjimo aikštelę. Per įvykdytą ataką nužudyti 6 žmonės, dar 15 buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė regiono vadovas. Teigiama, kad ataka buvo įvykdyta tada, kai žmonės stovėjo ir laukė prie prekybos centre esančio pašto, kad sulauktų humanitarinės pagalbos.

Atsiliepę į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kvietimą paremti Ukrainos, į solidarumo akciją prie Seimo ketvirtadienio vakarą susirinko keli tūkstančiai žmonių. Panaši akcija vyko ir Kaune. Į mitingą žmonės atėjo pasipuošę Ukrainos spalvų simbolika, apsigaubę arba nešini šios šalies vėliavomis, taip pat saulėgrąžomis, tapusiomis Kyjivo pasipriešinimo Rusijos invazijai simboliu.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį priėmė naują teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją, kurioje reikalaujama nedelsiant nutraukti Rusijos karą Ukrainoje. Per balsavimą JT būstinėje Niujorke 140 šalių balsavo už, 38 susilaikė, o penkios pasisakė prieš šį dokumentą. Kovo 2 dieną JT buvo priimta kita rezoliucija, kuria taip pat reikalaujama, kad Rusija nedelsdama nutrauktų jėgos naudojimą.

Rusijos karių okupuotame Chersone ant miesto tarybos pastato sienos uždėta didelė Ukrainos vėliava. Apie tai pranešė miesto meras Igoris Kolychajevas.  „Tą naktį, kai buvo atleista miesto taryba, virvė, ant kurios laikėsi Ukrainos vėliava, buvo nutraukta. Šiandien radome galimybę pakabinti naują“, – teigė jis. Okupuoto miesto meras pasakoja, kad nors mieste didžioji dalis gyventojų yra rusakalbiai, tačiau daugelis jų nepalaiko Maskvos vykdomos invazijos Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, jog esama „realios“ grėsmės, kad Maskva Ukrainoje panaudos cheminį ginklą, ir apkaltino Rusiją jau panaudojus baltojo fosforo bombas prieš šalies civilius gyventojus.

Kamranui Manafly, 28 metų geografijos mokytojui, viskas prasidėjo nuo Instagram įrašo, rašo BBC. „Nenoriu būti valstybinės propagandos atspindžiu“, – socialiniame tinkle rašė jis, likus vos kelioms dienoms iki Instagram platformos apribojimo Rusijoje. „Aš turiu savo nuomonę! Daugybė mokytojų ją turi. Ir žinote ką? Ji ne tokia pati, kaip mūsų valstybės“, – toliau rašė jis.

Nemažai pasaulio lyderių yra sakę, kad po Ukrainos, Rusija gali pulti Baltijos šalis. NATO padidino pajėgas Baltijos šalyse ir sustiprino Rytų Europos gynybos planą. Latvijos pasienio regionai, kuriuose gyvena daug rusakalbių, blogiausiu atveju, būtų pirmieji, rašo BBC. Tokių regionų gyventojai negali apsispręsti į kurią pusę stoti – už Putiną, ar už Ukrainą. Žmonės bijo ir puolimo, ir pilietinio karo.

Pasaulio labiausiai išsivysčiusias ekonomikas vienijantis Didysis septynetas (G-7) ragina tarptautines organizacijas peržiūrėti savo ryšius su Rusija, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.

Ukrainietės Lotynų Amerikos šokių mokytojos Karolinos istorija palietė ne vieno žmogaus širdį – Charkovo srityje rusų kariai nužudė brangiausią jos artimą žmogų – mamą.  Karolina liko Ukrainoje ir savo „Instagram“  paskyroje dalijasi išgyvenimais ir karo realybe, o anksčiau „Instagram“ istorijose skyrė jautrius žodžius savo mylimai mamai, kurios be galo ilgisi.

Jungtinės Valstijos ir jų NATO sąjungininkės svarsto galimybę siųsti Ukrainai priešlaivines raketas, ketvirtadienį sakė amerikiečių aukšto rango pareigūnas, rusų laivams atakavus Ukrainos uostus Juodosios jūros pakrantėje. „Pradėjome konsultacijas su sąjungininkėmis dėl priešlaivinių raketų tiekimo Ukrainai“, – sakė pareigūnams žurnalistams Briuselyje prasidėjus NATO viršūnių susitikimui.

Nafta yra pagrindinis Rusijos eksporto pajamų šaltinis, todėl bet kokios sankcijos šiai žaliavai gali pakenkti Kremliui, rašo portalas politico.eu. ES patiria vis didesnį spaudimą blokuoti rusiškos naftos srautą – pagrindinį Kremliaus uždarbio ir energijos šaltinį, kurio ES atsisakyti lengviau nei gamtinių dujų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino NATO teikti Kyjivui neribotą karinę pagalbą, praėjus mėnesiui nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Vašingtonas pareiškė su sąjungininkais svarstantis priešlaivinių raketų siuntimą Ukrainai, amerikiečių prezidentui Joe Bidenui siekiant padidinti karo kainą Kremliui per Briuselyje vykstančią virtinę viršūnių susitikimų. „Ukrainai, kad išgelbėtų žmones ir mūsų miestus, reikia karinės pagalbos be apribojimų.

Vilniuje viešintis Jungtinės Karalystės parlamentaras Geraint Davies artimiausiu metu sako žadantis prašyti didesnės savo valstybės karinės paramos Lietuvai ir Baltijos šalims. „Kai grįšime į Jungtinę Karalystę, mes sieksime, kad būtų imtasi veiksmų dėl paramos Lietuvai. Pirmiausia, padvigubinant JK gynybos įsipareigojimus Baltijos šalims“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime teigė leiboristams priklausantis Bendruomenių rūmų narys.

Internete pasklido vaizdo įrašas ir nuotrauka karininko, kuriam kojas tanku galimai pervažiavo vienas jo būrio karių. Šią savaitę Ukrainos žurnalistas Romanas Cimbaliukas paskelbė apie „incidentą“ Rusijos kariuomenės gretose, kaip esą įtūžęs dėl savo kolegų beprasmiškos žūties karys tanku pervažiavo savo būrio vadui kojas. Būrio vadas – pulkininkas Jurijus Medvedevas.

Pekinas ketvirtadienį apkaltino NATO vadovą „dezinformacijos skleidimu“ dėl jo pareiškimo, esą Kinija remia Rusijos karą prieš Ukrainą. Augant tarptautiniam spaudimui atsiriboti nuo Maskvos, Kinija atsisako pasmerkti savo artimą sąjungininkę Rusiją dėl kruvinos invazijos į Ukrainą ir gerokai atsilieka nuo daugelio kitų šalių, teikiančių humanitarinę pagalbą karo niokojamai šaliai.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis NATO viršūnių susitikimo metu kreipėsi į lyderius prašydamas didesnės karinės paramos Ukrainos kariuomenei be tam tikrų apribojimų.  Pasak V. Zelenskio, tokiu būdu Rusijos invazija gali būti sustabdoma, o ukrainiečių gyvybės išgelbėtos. Tiesa, Ukrainos prezidentas išreiškė padėką už šiuo metu suteikiamą paramą Ukrainai, tačiau pridūrė, kad kariuomenei reikia tankų, lėktuvų. „Galite mums perduoti 1 proc. jūsų turimų lėktuvų, tankų.

Vilniaus savivaldybės taryba ketvirtadienį patvirtino vienkartines 252 eurų išmokas nuo karo į Lietuvą pasitraukusiems ukrainiečiams, taip pat įvedė įvairių lengvatų ukrainiečiams ir jų vaikams atleidžiant juos nuo mokesčių ir rinkliavų. Vienkartinės išmokos bus skiriamos būtiniausiems poreikiams patenkinti, kol ukrainiečiai sulauks leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.

Euro zonoje verslo veikla kovo mėnesį sulėtėjo, rodo ketvirtadienį paskelbti rinkose atidžiai stebimo tyrimo rezultatai, nes išaugusios kainos ir niūrios perspektyvos kelia nerimą, jog karas Ukrainoje gali užgniaužti ekonomikos atsigavimą Europoje.

Praėjus mėnesiui nuo nepateisinamos ir neišprovokuotos Rusijos invazijos į Ukrainą, eiliniai rusai „savo kailiu“ pajuto tarptautinių sankcijų poveikį, nepaisant Kremliaus ir toliau šalyje skleidžiamos informacinės demagogijos. Štai penkių kasdienių prekių ir paslaugų, kurių rusai jau nebegali lengvai gauti, pavyzdžiai.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas prabilo apie Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu „dingimą“. Ministras jau trylika dienų nesirodo viešumoje. „Kaip jūs suprantate, gynybos ministras dabar turi daug rūpesčių. Vyksta speciali karinė operacija. Žinoma, dabar ne pats laikas veiklai žiniasklaidoje. Tai visai suprantama“, – ministro dingimą komentavo D. Peskovas. Portalas tv3.lt jau rašė, kad S. Šoigu beveik dvi savaites nesirodo viešumoje.

Mūsų šalyje prisiglaudusiems nuo karo pabėgusiems Ukrainos žmonėms pradėtos dalinti 115 eurų vertės „Maisto banko“ kortelės, su kuriomis galima nusipirkti maisto produktų parduotuvėse, priklausančiose vienam iš Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų. Toliau teikiama visa reikiama pagalba nuo karo siaubo pabėgusiems ukrainiečiams. Nevyriausybinės organizacijos įvairios pagalbos jau suteikė daugiau kaip 20 tūkst. žmonių, išdalinta beveik 12 tūkst. humanitarinių paketų, daugiau kaip 25 tūkst.

Rusija patyrė dar vieną moralinį smūgį – Ukrainoje nukautas Rusijos desantininkų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Aleksejus Šaršavovas. Jis vadovavo 7-osios gvardijos 171-ojo atskirojo oro desanto batalionui. Divizijos vieta – Rusijos okupuotas Krymas, Feodosijos miestas.

Černihive per Gagarino stadiono sprogdinimą žuvo 24 metų teatro aktorius ir garso inžinierius Pavelas Eremenko. Pirmąją karo dieną jaunuolis kartu su tėvu įstojo į teritorinės gynybos gretas ir su ginklais rankose išvyko ginti gimtojo miesto nuo rusų užpuolikų. Teigiama, jog prie šalies gynybos prisidėjo ir aktoriaus mylimoji Oksana, pranešė news.obozrevatel.com. Pasibaigus karui įsimylėjėliai turėjo susituokti, tačiau per merginos gimtadienį, kovo 12 d., jis mirė.

Prancūzijos automobilių milžinė „Renault“ trečiadienį paskelbė stabdanti savo gamyklos Maskvoje veiklą, Kijevui paraginus boikotuoti įmonę dėl jos sprendimo likti Rusijoje. „Renault“ taip pat svarsto „galimus variantus“ dėl savo filialo Rusijoje „AvtoVAZ“, sakoma bendrovės pranešime, kuriame priduriame, kad bendrovė sumažino savo rezultatų prognozes 2022 metams. „Renault“ grupė turi peržiūrėti savo 2022 metų finansines perspektyvas, o grupės veiklos marža, manoma, sieks maždaug 3 proc.