karas

Prancūzijos sporto prekių tinklas „Decathlon“ antradienį paskelbė stabdantis parduotuvių veiklą Rusijoje, praėjus kelioms dienoms, kai Kyjivas paragino boikotuoti šalyje tebedirbančias prancūzų įmones. Šimtai Vakarų įmonių jau uždarė parduotuves arba sustabdė veiklą Rusijoje nuo tada, kai Maskva vasario 24 dieną įsiveržė į kaimyninę Ukrainą, tačiau kitos, įskaitant didžiąsias Prancūzijos bendroves, liko šalyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgų vykdoma pietrytinio Mariupolio uostamiesčio apsiaustis prilygsta „nusikaltimui žmoniškumui“. „Tai, ką Rusijos pajėgos daro Mariupoliui, yra nusikaltimas žmoniškumui, vykstantis visos planetos akivaizdoje realiu laiku“, – vaizdo ryšiu kreipdamasis į Danijos parlamentą sakė V. Zelenskis.

Rusijos karas Ukrainoje tęsiasi ir kasdien pareikalauja vis daugiau naujų nekaltų civilių gyvybių. Irpine rusų okupantai nužudė Lvivo nacionalinės operos vyriausiojo dirigento Ivano Čeredničenko tėvus. Apie tai „Twitter“ pranešė „Nexta“. Pats dirigentas prieš kelias dienas savo „Facebook“ profilyje dalijosi savo mamos paieškos skelbimu. Vyras kreipėsi į žmones, gyvenančius netoli Kyjivo, tikėdamasis, kad kas nors matė jo mamą.

Ukrainoje kariaujančios Rusijos naftos pirkėjai ieško alternatyvių tiekėjų – naftos eksportas iš Rusijos per savaitę sumenko daugiau nei ketvirtadaliu. Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, vidutinis rusiškos naftos tiekimas tarptautinei rinkai per parą kovo 17-23 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 26,4 proc. iki 495,3 tūkst. tonų, arba 3,63 mln. barelių.

Kremliaus statytinis Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas patraukė internautų dėmesį, tiesa, ne dėl savo veiksmų, o dėl pasirinktų batų. Internautai, atidžiau įsižiūrėję į nuotrauką, kurioje R. Kadyrovas įamžintas stovintis tarp savo karių, vadinamųjų kadyrovcų, pastebėjo, kad čečėnų lyderis, panašu, avi Prada batais. Skelbiama, kad jų kaina siekia bent 1250 eurų.   Ir išties, iš arčiau pažiūrėjus į R. Kadyrovo batus, matyti panašumas į Prada modelį.

Jungtinės Valstijos, jau įvedusios sankcijas Rusijos gynybos pramonei, svarsto galimybę taikyti jas ir kitiems sektoriams, susijusiems su Maskvos sukeltu karu Ukrainoje, antradienį pranešė vienas Iždo departamento pareigūnas.

Ukraina antradienį pranešė, kad vėl atidaro humanitarinius koridorius civiliams evakuoti iš karo nuniokotų regionų, po to, kai išvakarėse Kyjivas pareiškė laikinai stabdantis evakuaciją dėl galimų Rusijos pajėgų „provokacijų“. „Šiandienai sutarta dėl trijų humanitarinių koridorių“, – vaizdo žinutėje platformoje „Telegram“ sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk. Pirmasis koridorius eis iš subombarduoto Mariupolio į Zaporižios miestą.

Ukrainos Vidaus reikalų ministerija perspėjo Ukrainos sostinės gyventojus mieste būti budriais, ypač stebėti vaikus, nes Rusijos karinėms pajėgoms apšaudžius Kyjivą, mieste liko šimtai minų ir nesprogusių sviedinių. „Įsibrovėliai paliko kelis šimtus sviedinių ir minų, kurios nesprogo“, – „Telegram“ sakė žurnalistas Andrejus Caplienka. Ukrainiečiams dabar pavojinga grįžti į savo namus, perspėja jis.

Lietuvoje registruota 36,3 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 15,5 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.  Maždaug trečdalis atvykusių ukrainiečių registruota Vilniaus registracijos centre. Kiti registravosi Migracijos departamento teritoriniuose skyriuose, Klaipėdos, Kauno, Alytaus, Šiaulių ir Marijampolės registracijos centruose. Beveik 4,2 tūkst. į Lietuvą atvykusių karo pabėgėliai yra vaikai iki šešerių metų.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paprašytas paaiškinti Rusijos poziciją dėl branduolinio ginklo, patikino, kad „niekas negalvoja apie branduolinio ginklo panaudojimą“. Tačiau kartu jis pridūrė, kokiu atveju Rusija imtųsi tokio veiksmo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naujausioje savo naktinėje kalboje griežtai sureagavo į bet kokias kalbas apie sankcijų Rusijai stabdymą ar griežtinimą tik kraštutiniu atveju. Jo teigimu – tikslas turėtų būti užtikrinti, kad sankcijos veiktų ir jų nebūtų galima apeiti. „Ukraina negali ir nesutiks su kai kurių subjektų pasyvia sankcijų pozicija Rusijos atžvilgiu. Neturėtų būti jokių „sustabdytų“ sankcijų paketų – jei Rusijos kariuomenė ką nors padarys, bus koks nors atsakymas.

Po antradienį įvykusių taikos derybų tarp Ukrainos ir Rusijos, pastebima, kad okupantai atitraukia dalį savo karinių pajėgų iš tam tikrų teritorijų. Visgi perspėjama, kad tai nereiškia, jog Rusija nutrauks karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje.

Jungtinės Karalystės karinė žvalgyba pirmadienį teigia, kad Rusija, patyrusi didelių nuostolių, Ukrainos rytuose turėtų išsiųsti daugiau nei 1 tūkst. samdinių. Teigiama, kad Rusijos privati karinė grupė „Vagner group“ jau dislokuota Rytų Ukrainoje, įskaitant aukštus šios organizacijos pareigūnus, rašo „The Guardian“. Numatoma, kad į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje gali papildomai įsitraukti dar apie 1 tūkst. samdinių.   J. Bidenas siūlo 6,9 mlrd.

JAV prezidento Joe Bideno pareiškimas, kad V. Putinas „negali likti valdžioje“, nuskambėjo per visą pasaulį, paskatino jo administraciją imtis veiksmų, kad kuo greičiau grįžtų į teisingą politikos kursą, ir kelia pavojų amerikiečių pastangoms siekiant vienybės dėl konflikto Ukrainoje. Tačiau J. Bidenas pirmadienį išreiškė, kad šis pasisakymas padėties neeskaluos.

Ukraina neturėtų būti „parduota“ derybų metu su Rusija, pirmadienį teigė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liza Truss. Pasak jos, Rusijos prezidentui neturi būti suteikiama nauda iš pradėtos invazijos Ukrainoje, rašo „Sky News“. „Mums reikia užtikrinti, kad bet kokios derybos ateityje nesibaigs Ukrainos pardavimu ar praeities klaidų kartojimu. Mums reikia prisiminti 2014 m. susitarimą, kuris neužtikrino saugumo. Putinas sugrįžo siekdamas daugiau.

Europos Sąjungai reikia „skatinti“ į Lenkiją nuo karo pabėgusius ukrainiečius judėti į kitas bloko šalis, pirmadienį sakė už vidaus reikalus atsakinga Europos komisarė. Lenkija, didžiausia iš keturių su Ukraina besiribojančių ES šalių, jau priėmė 2,3 mln. ukrainiečių pabėgėlių – apie 60 proc. iš 3,8 mln. žmonių, išvykusių iš Ukrainos nuo Rusijos invazijos pradžios, nurodo Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR). „Svarbu skatinti pabėgėlius išvykti iš Lenkijos.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pirmadienį teigė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Kyjive okupantai nužudė daugaiu kaip 100 žmonių, dar 20 kūnų tapatybės nepavyko nustatyti, taip pat buvo sugriauti 82 daugiaaukščiai pastatai, rašo BBC.  V. Klyčko pridūrė, kad 4 vaikai karo metu buvo nužudyti, dar 16 sužeisti.

Ukrainiečiams maldaujant pasaulio didesnės karinės paramos, rusai rengiasi lemtingam puolimui pietuose – tikisi užimti Mariupolį ir teritorijas aplink Charkivą. Zelenskis sako leidęs Mariupolio gynėjams atsitraukti, jei tai padėtų išgelbėti žmones, tačiau kariai atsisako pasiduoti. Tuo tarpu Ukrainos savanoriai sako, kad rusų kariuomenė nužudė jau tiek civilių, kad juos palaidoti nespėjama ne tik Mariupolyje, bet ir kituose miestuose.

Europos Komisija pirmadienį paragino Europos Sąjungos šalis išnagrinėti galimybes atimti vadinamuosius „auksinius pasus“ iš Rusijos ir Baltarusijos piliečių, įgijusių Bendrijos narių pilietybę pagal kontroversiškas schemas, turėjusias padėti pritraukti užsienio investicijų. Šiuo teisiškai kebliu manevru galėtų būti nubausti Rusijos ir Baltarusijos elito nariai, nusipirkę ES šalių pilietybę didelėmis investicijomis tokiose Bendrijos narėse kaip Kipras, Malta ar Bulgarija.

Kelios Rusijos ir Ukrainos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad FSB įvyko garsus korupcijos skandalas. Publikacijose rašoma, kad keli aukšto rango čekistai pagrobė 5 milijardus dolerių, kurie buvo skirti ardomajai veiklai prieš Ukrainą, apie tai rašo „Dosjė“ – nekomercinis Michailo Chodorkovskio projektas.

Rusijos oligarchą Romaną Abramovičių ir Ukrainos taikos derybininkus galimai buvo siekiama nunuodyti, mat jiems pasireiškė tam tikri simptomai. Kaip rašo „The guardian“, remdamasi „The Wall Street Journal“, R. Abromovičiui ir mažiausiai dviem Ukrainos delegacijos nariams po susitikimo sostinėje kyjive kovo pradžioje pasireiškė tam tikri somptomai, tokie kaip: paraudusios akys, nuolatinis, skausmingas ašarojimas.

Vieną iš Rusijos armijos generolų nukovė Lietuvos organizacijos „Blue/Yellow“ remiami Ukrainos kariai, sako jos vadovas. „Viena mūsų remiama grupė nukovė vieną rusų generolą“, – BNS pirmadienį sakė Jonas Ohmanas. Jis dėl saugumo sumetimų neatskleidė, kuris tiksliai Rusijos armijos generolas buvo nukautas, tačiau sakė, kad tai įvyko pastarosiomis dienomis prie Kyjivo. „Čia prieš kelias dienas ar prieš savaitę, kažkas tokio“, – teigė „Blue/Yellow“ vadovas.

Jungtinės Valstijos skirs 6,9 mlrd. dolerių (6,26 mlrd. eurų), siekdamos padėti Ukrainai atremti Rusijos invaziją, taip pat paremti NATO šalims, nurodoma pirmadienį prezidento Joe Bideno administracijos paskelbtame biudžeto pasiūlyme. Šios lėšos taptų naujausiu Vašingtono indėliu į Ukrainos gynybą, Rusijai praeitą mėnesį pradėjus netikėtą invaziją.

Dingęs Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu daugeliui kelią nemažai klausimų, tačiau jo situaciją politologas Nerijus Maliukevičius vadina tragikomiška. TV3 žinių „Dienos komentare“ N. Maliukevičius aiškino, kad jis gali būti nušalintas arba slapstosi pats, kadangi nenori prisiimti atsakomybės už nepavykusius Rusijos planus Ukrainoje.

Ukrainos kariuomenė iš okupantų susigrąžino visišką Irpinės miesto kontrolę, pranešė miesto meras Oleksandras Markušinas. Irpinė buvo vienas iš pagrindinių kovos taškų tarp Rusijos ir Ukrainos karinių pajėgų, rašo „Sky News“. Visgi meras neatmetė, kad iš okupantų atkovotas miestas dar patirs skaudžių Rusijos atakų, tačiau Ukrainos kariuomenė ir toliau nuožmiai gins savo teritoriją.

Tokį karą, koks vyksta dabar, Rusija gali tęsti ilgai, todėl Vakarai turi imtis labai rimtų veiksmų, teigė Vaidotas Malinionis. Atsargos pulkininkas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino, kad reikėtų paklausyti Jungtinių Amerikos Valstijų atsargos generolų, kurie sakė, jog Vakarams laikas perimti iniciatyvą.

Ukrainoje – daugiau nei mėnuo laiko nuo tos akimirkos, kai į šalį įsiveržė Rusijos kariai. Greitos pergalės pasiekti okupantams nepavyko, todėl dar ir šiandien Ukrainos teritorijoje žūva žmonės, yra naikinami pastatai. Karas verčia visuomenę diskutuoti ir apie galimas alternatyvas, įvairius scenarijus. Vienas jų – branduolinio ginklo panaudojimas, apie ką Rusija ir užsimina.

Ligoninės lovoje mažasis Artemas spokso į nieką. Prie savęs jis laiko geltoną žaislinį traktorių, bet nieko nesako, kol slaugytojos stebi jo būklę. Rusų sviedinys, paleidęs šrapnelį į jo pilvą taip pat labai sužalojo jo tėvus ir senelius, bandančius pabėgti iš Mariupolio. Putino karo aukai nėra nė 3 metų, rašo bbc.com. Šalia Artemo lovos guli penkiolikmetė Masha, taip pat iš Mariupolio apylinkių. Jos dešinė koja buvo amputuota, nes praėjusį rusų sviedinio sprogimas ją nuplėšė.

Danijos alaus darykla „Carlsberg“ pirmadienį paskelbė visiškai pasitrauksianti iš Rusijos dėl pastarosios invazijos į Ukrainą. Panašų pranešimą paskelbė ir varžovė iš Nyderlandų „Heineken“. Kovo 9 dieną „Carlsberg“ pranešė atliksianti veiklos Rusijoje strateginę peržiūrą, kuri ir paskatino „sudėtingą ir neatidėliotiną sprendimą siekti visiškai atsisakyti verslo Rusijoje, kas, mūsų nuomone, yra teisinga dabartinėje aplinkoje“, sakoma bendrovės pranešime.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio tiesioginės derybos „duotų priešingą rezultatą“, pirmadienį pareiškė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, abiejų šalių delegacijoms rengiantis deryboms Turkijoje dėl Maskvos karinio puolimo Ukrainoje. V. Putinas „yra sakęs, kad niekada neatsisakydavo susitikti su prezidentu Zelenskiu.

Pagrindinis Rusijos nepriklausomas laikraštis „Novaja gazeta“, kurio vyriausiasis redaktorius pernai pelnė Nobelio taikos premiją, pirmadienį paskelbė stabdantis leidybą iki Maskvos karinių veiksmų Ukrainoje pabaigos. „Gavome dar vieną perspėjimą iš „Roskomnadzor“, – sakoma leidinio pranešime, kuriame turima galvoje Rusijos žiniasklaidos ir ryšių priežiūros tarnyba.

Kokias sąlygas Ukraina turi priimti, kad nutrauktų Rusijos nepateisinamą, neišprovokuotą karą? Kai kurie gali manyti, kad tai yra įžūlus klausimas, rašo foreignaffairs.com. Kare tarp demokratijos ir autokratijos, arba tarp gera ir bloga, tik garbingo nugalėtojo taika gali būti apginta.  Tokiu požiūriu teisingas klausimas yra, kokius reikalavimus JAV ir jos partneriai, o pirmiausia Ukraina, turėtų kaip bausmę už žiaurią agresiją kelti Rusijai.

Ispanijos centro kairiųjų premjeras Pedro Sanchezas pirmadienį pristatė planą dėl 6 mlrd. eurų tiesioginės pagalbos ir subsidijų kurui, skirtą sumažinti Rusijos invazijos į Ukrainą ekonominį poveikį. Ilgai laukto reagavimo į ekstremalias situacijas plano detalės paskelbtos tuo metu, kai Ispanija susidūrė su augančia socialinių neramumų banga dėl staigios infliacijos ir kylančių kainų, išprovokavusių sunkvežimių vairuotojų streiką, gamybos sustabdymus ir masinius ūkininkų bei žvejų protestus.

Kremliaus statytinis Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas atvyko į Ukrainą, skelbia Čečėnijos žiniasklaida. Tiesa, jau anksčiau skelbta, kad čečėnų vadas tvirtino esantis netoli Kyjivo, tačiau žurnalistų atliktas tyrimas įrodė jį taip ir nepajudėjus iš Čečėnijos sostinės Grozno.

Tarptautinės tyrėjų grupės „Bellingcat“ tyrėjas Christo Grozevas teigia, kad Rusijos Federacija svarsto galimybę panaudoti branduolinį ginklą prieš Ukrainą. Tokios galimybės kiek anksčiau neatmetė ir Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. Vis dėlto, kaip televizijai „Ukraina 24“ sakė Ch. Grozevas, įsakymą panaudoti branduolinį ginklą turi vykdyti penki žmonės. Kremlius baiminasi, kad vienas iš šių žmonių gali atsisakyti, rašo UNIAN.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atmeta galimybę artimiausiu metu akis į akį susitikti Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. S. Lavrovo teigimu, prezidentų susitikimas šiuo metu pasikeisti nuomonėmis apie karą Ukrainoje būtų „neproduktyvus“. Kalbėdamas su Serbijos žiniasklaida, S. Lavrovas pridūrė, kad bet koks abiejų lyderių susitikimas turėtų įvykti, kai abi šalys arčiau susitars dėl pagrindinių klausimų.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prokuratūros sudarys jungtinę tyrimo grupę karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui tirti. Anot Lietuvos generalinės prokuratūros pranešimo, susitarimas dėl tokios grupės sudarymo pasirašytas penktadienį Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina. Jį pasirašė Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė, Lenkijos teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Zbigniewas Ziobro bei Ukrainos generalinė prokurorė Irina Venediktova.

Ukrainos karinės žvalgybos vadas, brigados generolas Kyrylas Budanovas nesistebi, kad Rusija menkai prasiveržė puldama Ukrainą. Jo teigimu, apie Rusijos žingsnius dar prieš jiems įvykstant Ukraina gauna informacijos iš savo šaltinių, dalis jų – Kremliaus viduje, Vladimiro Putino artimiausiame rate. „Turime šaltinių, daug šaltinių, kurie mums dirba“, – interviu gynybos temomis rašančiam leidiniui „Coffee or Die Magazine“ sakė K. Budanovas. „Mūsų šaltiniai yra visur.

Viena skurdžiausių Europos valstybių jau priėmė 370 000 ukrainiečių pabėgėlių. Tačiau intensyvėjant kovoms prezidentė Maia Sandu paprašė finansinės pagalbos, rašo theguardian.com. Jau matoma, kad vyksta dezinformacijos kampanija, kuria siekiama skleisti paniką tarp vietos bendruomenių.

Visos mūsų planetos laukia didžiulis pasaulinis badas. Be Rusijos ir Ukrainos grūdų kainos Europoje kils dar nematytu greičiu, o Afrikoje ir Azijoje išmirs tūkstančiai. Ir tai tik pradžia, mat jau dabar Europoje dėl prekių žmonės mušasi prekybos centruose. Tokiais žodžiais Kremliaus televizijų propagandinės laidos pradeda reportažus apie Vakarų sankcijas Rusijai.

  Lietuvos gyventojų jungtųsi prie ginkluotos valstybės gynybos, jei šalį užpultų Rusija, o tarp karo prievolininkų – vyrų nuo 18 iki 55 metų amžiaus – šis rodiklis siekia 70 proc., rodo naujienų portalo „15min“ skelbiama apklausa. Tyrimo metu tūkstančio pilnamečių Lietuvos gyventojų buvo teiraujamasi, ar jie gintų Lietuvą, prireikus ir ginklu, jei ją užpultų Rusija. Teigiamai atsakė 52 proc. apklaustųjų – iš jų 68 proc. sudaro vyrų ir 38 proc. moterų. 27 proc.

Rusijos invazija suteikė naują impulsą Vakarų trajektorijai, portale Politico rašo Olga Oleinikova, Sidnėjaus technologijos universiteto Ukrainos demokratijos iniciatyvos vadovė. Ką šiandien reiškia būti ukrainiečiu? Konflikto metu, kurio metu Vladimiras Putinas bent iš dalies neigia Ukrainos valstybingumą, šis klausimas tampa vis aktualesnis. Ir jis turi atsakymą, kurio Rusijos prezidentas vargu ar supras.

Ukrainos kariai nukovė aukšto rango Rusijos karininką – majorą Azamatą Alinovą. Majoro mirtį patvirtino Omsko regiono, Rusijos, žiniasklaida. A. Alinovas buvo nukautas kovo 3 d., apšaudžius šarvuotį, kuriame jis buvo. A. Alinovas nuo 2010 m. buvo Rusijos Specialiųjų pajėgų kuopos specialiųjų pajėgų grupės vadu, o nuo 2020-ųjų – Specialiųjų pajėgų (Specnazo) kuopos vadu.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) prognozuoja, jog Rusijos karas Ukrainoje, abiems šioms valstybėms esant svarbiomis žemės ūkio produkcijos bei maisto produktų gamintojoms ir eksportuotojoms, turės svarų neigiamą poveikį pasaulinėms maisto kainoms.

Ukrainoje tęsiantis Rusijos invazijai, kas dešimtas Lietuvos gyventojas jaučiasi pasirengęs apsisaugoti nuo galimų pavojų, rodo BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Besijaučiantys visiškai informuoti ir pasiruošę nurodė 9,9 proc. visų apklaustųjų. Iš dalies informuoti ir pasiruošę jaučiasi 35,8 proc. respondentų. Tai – daugiausia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojai. Tuo metu 38,5 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Ukrainai ir Rusijai pirmadienį ruošiantis dar kartą sėsti prie derybų stalo, sako, kad Ukrainos tikslas – suverenitetas. „Laukia naujas derybų raundas, nes mes siekiame taikos. Tikrai. Nedelsiant. Kaip buvau informuotas, jau Turkijoje yra galimybė ir poreikis susitikti akis į akį. Tai nėra blogai. Pažiūrėsime į rezultatą. Mūsų prioritetai derybose yra žinomi. Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas nekelia abejonių.

Rusijos karinių laivų įgulos ruošiasi smogti raketomis, pranešė Ukrainos šalies gynybos ministerija.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:54 | Kibernetinė ataka prieš telekomunikacijos bendrovę Ukraina patyrė didelę kibernetinę ataką, o pagrindiniu taikiniu tapo telekomunikacijų paslaugų teikėja „Ukrtelecom“. Visgi tvirtinama, kad situacija buvo neutralizuota ir dedamos visos pastangos, kad paslaugos būtų atnaujintos.

Nuo karo žiaurumo iš Ukrainos pabėgusi ir Lietuvoje prieglobstį radusi Aliona dabar su sūnumi gyvena Prienuose. TV3 laidoje „Prieš srovę“ moteris pasakojo, kad iš namų pasiėmė tik vieną sau labai svarbų daiktą, kuris dabar padeda pragyventi svetimoje šalyje. Aliona į Lietuvą atvyko su vaiku, mama ir augintiniu. Bėgdama moteris pagriebė ir savo receptų užrašus, kurie dabar moteriai padeda užsidirbti. Ji kepa tortus, kuriais mėgaujasi ne tik prieniškiai, bet ir jo rajono gyventojai.

Federalinė antimonopolinė tarnyba (FAT) Rusijos pirmojo vicepremjero, prezidento Vladimiro Putino patarėjo ekonomikos klausimais Andrejaus Belousovo vardu pradėjo tikrinti cukraus tiekimą mažmeninės prekybos tinklams ir tarpininkams. Už dirbtinio cukraus trūkumo sukūrimą pažeidėjai bus baudžiami piniginėmis baudomis, prireikus, bylos bus perduotos prokuratūrai. Kovo 16 dieną, bankiros.