karas

Rusijos rublis atšoko iki maždaug tokio lygio, koks buvo prasidėjus karui Ukrainoje, po to, kai smarkiai nukrito dėl pasaulinių sankcijų. Trečiadienį už vieną JAV dolerį buvo galima nusipirkti 85 Rusijos rublius, maždaug tiek pat, kiek buvo prieš Rusijai įsiveržus į Ukrainą vasario 24 d. O štai ketvirtadienio rytą už vieną JAV dolerį buvo galima nusipirkti 75,5 Rusijos rublius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio naktiniame pranešime teigė, kad Rusijos kalbos dėl taikos derybų yra tik žodžiai, neatitinkantys realių veiksmų. Be to, šalies lyderis teigė, kad dabar Ukrainoje – lūžis, o jeigu okupantai surengs dar daugiau karinių atakų, Ukraina apgins kiekvieną savo žemės lopinėlį.  V. Zelenskis teigė, kad šiuo metu yra pasiektas „lūžio taškas“ Ukrainoje, tačiau teigė, kad taikos derybose su Rusija nebuvo pasiekta jokių aiškių susitarimų.

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas teigė, kad žmonės yra labai pažeidžiami Rusijos prezidento Vladimiro Putino melo, rašo CNN. Pasak jo, vienas liūdniausių dalykų yra V. Putino bandymas nuslėpti, kas vyksta Ukrainoje. B. Johnsonas pabrėžė, kad JK vyriausybė privalo būti efektyvi, siekiant atskleisti V. Putino skleidžiamą melą.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį vakare pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per šiandien vykusį pokalbį su Vokietijos kancleriui Olafu Scholzu sakė, jog Europa galės ir toliau mokėti už Rusijos gamtines dujas eurais, o ne rubliais, kaip buvo skelbta anksčiau.

Rusijos karas Ukrainoje įžiebia aistrų ir Lietuvoje. Trečiadienį internete pasklido buvusio Seimo nario Zbignevo Jedinskio aštrus komentaras. Politikas pasisakė, kad Lenkijai esą vertėtų nutraukti saitus su ES ir NATO bei atsigręžti į Rusiją. Tiek parlamentaras Česlavas Olševskis, tiek Z. Jedinskis, dirbantis jo padėjėju Seime, atsisakė komentuoti prieštaringą „Facebook“ įrašo turinį, kurį gyventojai jau įvertino niekinančiai.

Ukraina trečiadienį oficialiai pareiškė pirmą kaltinimą pagal naujai priimtą įstatymą dėl kolaboravimo su Rusijos pajėgomis, už kurį gali grėsti iki 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Premjerė Ingrida Šimonytė savo darbotvarkėje rado laiko susitikimui su komiku Olegu Šurajevu. Jis sekmadienį surengto protesto pasienyje metu reikalavo, kad Lietuva kuo greičiau uždraustų baltarusiškų ir rusiškų sunkvežimių judėjimą, su bendražygiais prieš tai net bandė blokuoti kelius. Tačiau po priėmimo pas premjerę, komikas apie kelių blokavimą jau nebekalbėjo. „Mes sukursime iniciatyvinę grupę, kuri susitiks kitą savaitę su Lietuvos premjere ir šį klausimą spręsim.

Kremliui vakar paskelbus apie atsitraukimą nuo Kyjivo ir šiaurėje esančio Černihivo – ir Vakarų žvalgyba, ir Kyjivas perspėja neužkibti ant Putino kabliuko – priešas toliau apšaudo Kyjivo apylinkes, o atitraukiamus dalinius pergrupuoja ir gali ne tik permesti jas į rytinę Ukrainos pusę, kur Putinas stiprina puolimą, bet ir vėl pasiųsti šturmuoti sostinę. Tiesa, šiąnakt sprogimų būta ir Rusijoje, netoli sienos su Ukraina. Į orą išlėkė rusų amunicijos sandėlis.

Vokietija įspėja, kad artimiausiu metu šalyje gali sutrikti dujų tiekimas. Berlynas baiminasi, kad Europos Sąjungai nesutinkant už dujas atsiskaityti rubliais, Rusija gali užsukti dujų kranelį. Savo ruožtu Lenkija sako, kad siekdama tapti nepriklausoma nuo rusiškų išteklių, imasi ambicingiausio plano Europoje. Varšuva jau uždraudė rusiškų anglių importą ir iki metų pabaigos žada visiškai atsisakyti rusiškos naftos.

Daugiau nei mėnesį besitęsiantis karas Ukrainoje iki šiol kelia nerimą daugeliui žmonių, keli jų – vis gyvena baimėje, o kiti – savo nerimą bando sutvardyti priimdami tam tikrus racionalius, saugumą užtikrinti galimus sprendimus. Būtent taip pasielgė ir Nemenčinėje gyvenanti dviejų vaikų mama, kuri nerimaudama dėl kilusios grėsmės ir vaikų saugumo nusprendė savo namuose esantį rūsį paversti slėptuve.

Rusija atsakinga už pralietą nekaltų žmonių kraują Ukrainoje ir turi už tai atsakyti, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis trečiadienį dalyvavo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos interaktyviame dialoge dėl žmogaus teisių padėties Ukrainoje su JT vyriausiąja žmogaus teisių komisare Michelle Bachelet, pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Rusija yra atsakinga už pralietą nekaltų žmonių kraują ir milijonus sugriautų gyvenimų.

Įspūdingas paramos koncertas Ukrainai. Garsiausios pasaulio žvaigždės susivienijo Birmingame ir Ukrainai siuntė galingą palaikymo žinutę. Per įspūdingus garsenybių pasirodymus, prie kurių prisijungė ir ukrainietė Eurovizijos nugalėtoja Džamala, žmonės Ukrainai paaukojo net 15 milijonų eurų. Triukšmingas, spalvingas ir garsus, bet visai kitoks nei iki šiol Birmingamo arenoje vykę koncertai.

JAV pareigūnas teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš savo patarėjų išgirsta dezinformaciją apie tai, kokia bloga šalies kariuomenės padėtis yra Ukrainoje ir kokių sunkumų patiria Rusija po įvestų Vakarų sankcijų, rašo CNN. Pareigūnas paaiškina, kad šis vertinimas pagrįstas išslaptintais JAV žvalgybos duomenimis.

Apie du šimtus žmonių trečiadienio vakarą Vilniuje prie Vyriausybės protestavo prieš karą Ukrainoje, raginami nutraukti ekonominius santykius su šalimis agresorėmis Rusija ir Baltarusija. Su premjere Ingrida Šimonyte susitikęs akcijos iniciatorius, komikas Olegas Šurajevas ragino ir kitų Europos Sąjungos šalių visuomenes spausti savo vyriausybes. „Mes darome visuomenės spaudimą. (...) Karas užmigdo, žmonės pripranta prie karo, atrodo, kad tai dar viena karo diena.

Rusijos okupantai Ukrainos Charkivo regione naudoja uždraustas priešpėstines minas, skelbia tarptautinė organizacija „Human Rights Watch“.  „Žinoma, kad Rusijai naujai dislokavo šias minas, kurios gali be atodairos žudyti ir suluošinti civilius 16 metrų atstumų“, – teigė organizacijos atstovai.  Pastebima, kad Ukrainos kariuomenė tokio tipo minų neturi. Be to, raginama pasaulio valstybes, kad šios pasmerktų šiuos Rusijos veiksmus, kurie prilygsta karo nusikaltimui.

Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo pradėto karo Ukrainoje, Rusijos kariuomenė neužėmė nė vieno didelio miesto, o puolimas Kijeve ir Nikolajeve praktiškai sustojo, skelbia BBC. Nuolat apšaudomas Charkovas ir Mariupolis taip pat nepasiduoda. Ko tikėtis iš kito karo etapo? BBC surinko ekspertų nuomones apie situaciją frontuose ir paprašė pasidalinti ateities prognozėmis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Norvegiją, antrąją pagal dydį dujų eksportuotoją Europoje po Rusijos, tiekti daugiau energijos išteklių jo šaliai ir Europos Sąjungai. „Galite reikšmingai prisidėti prie Europos energetinio saugumo tiekdami reikalingus išteklius tiek Europos Sąjungos šalims, tiek Ukrainai“, – V. Zelenskis sakė vaizdo ryšiu kreipdamasis į Norvegijos parlamentą.

Rusijos pajėgos smogė Raudonojo Kryžiaus pastatui apsiaustame ir smarkiai sugriautame Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, trečiadienį pranešė Kyjivas. Pareigūnai perspėjo, kad šis incidentas gali dar labiau paaštrinti mieste besivystančią humanitarinę katastrofą. „Mariupolyje okupantai nusitaikė į Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) pastatą“, – sakoma socialiniuose tinkluose paskelbtame parlamento žmogaus teisių ombudsmenės Liudmylos Denisovos pranešime.

Su Prancūzijos parlamento atstovais trečiadienį susitikęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad iš šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujančios Prancūzijos tikimasi lyderystės Europoje, ypač nepateisinamo karo akivaizdoje, pranešė ministerija. „Negalime sau leisti užmerkti akių prieš tikrovę vardan savo patogumo, negalime pavargti kovoti.

Nuo karo į Lietuvą pasitraukusių ukrainiečių pagalbai maistu, taip pat būstą jiems suteikusių asmenų kompensacijoms Ministrų kabinetas numatė beveik 10 mln. eurų. Trečiadienį priimtu sprendimu Vyriausybė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Socialinės apsaugos irdarbo ministerijai (SADM) 3 mln. eurų skyrė maitinimo kortelėms, dar 585 tūkst. eurų – maisto daviniams. Tuo metu ukrainiečiams būstą suteikusiems asmenims ir įmonėms numatyta 6,3 mln. eurų kompensacijų.

Kremlius trečiadienį išsklaidė viltis dėl proveržio po ankstesnę dieną Stambule vykusių Maskvos ir Kyjivo delegacijų derybų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo.      „Negalime konstatuoti, kad esama kažko daug žadančio, kažkokių proveržių“, – žurnalistams sakė Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.  „Dar laukia ilgas darbas“, – pridūrė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį atvyks dviejų dienų vizito į Indiją, kuri iki šiol nepasmerkė Maskvos invazijos į Ukrainą. Indija susilaikė per balsavimą dėl Jungtinių Tautų rezoliucijų, smerkiančių Maskvos agresiją, ir nepaisydama Vašingtono spaudimo toliau perka rusišką naftą bei kitas prekes. JAV prezidentas Joe Bidenas praėjusią savaitę apibūdino Indiją kaip „svyruojančią“ Rusijos atžvilgiu. Indija ir Rusija daug dešimtmečių palaiko glaudžius ryšius.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau nei 4 mln. žmonių, rodo trečiadienį Jungtinių Tautų paskelbti duomenys.  Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos jau pasitraukė 4 019 287 žmonės ir kad daugiau kaip 2,3 mln. jų išvyko į Lenkiją.

Charkivo srities Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) darbuotojai atkapstė jauną vaikiną, kurį Rusijos karinė žvalgyba užverbavo kaip informacijos rinkėją išduoti Ukrainos pajėgų buvimo vietą. Rusijos karinė žvalgyba užmezgė ryšį su nepilnamečiu, naudodamiesi „Telegram“ platforma, skelbia UNIAN. „Pamačiau reklamą „Telegram“ ir ten buvo parašyta – išduok buvimo vietą, o mes tau duosime pinigų“, – žvalgybai pasakojo ukrainietis paauglys.

Vokietijos vyriausybė žengė pirmąjį formalų žingsnį dujų normavimo link, nes ruošiasi galimybei sustabdyti tiekimą iš Rusijos kilus ginčui dėl apmokėjimo.

Tikimybė, kad Rusija gali panaudoti savo mirtiniausius ginklus arba sukelti atsitiktinį branduolinį karą, darosi vis realesnė, rašo portalas „Politico“. Nuo Šaltojo karo laikų branduolinio karo šmėkla dar nebuvo pakibusi taip arti prezidentinės diplomatijos krizės atveju.

Ukrainos kariuomenė nukovė su Rusijos pusėje kovojusius brolius dvynius – Antoną ir Aleksejų Vorobjovus. 29-erių metų rusų vyresnieji seržantai-sargybiniai buvo nukauti kovo 12 dieną. Nepatikslinta, kuriame Ukrainos regione ar per kokius veiksmus nukauti kariai. Rusijos kariuomenė iki šiol neatskleidžia, kokius nuostolius patyrė pradėjusi invaziją į Ukrainą. Ukraina skaičiuoja nukovosi apie 17,3 tūkst. rusų karių, o patys rusai kovo 25-ąją skelbė iš viso netekę 1351 kario.

Ukrainos uostamiesčio Mariupolio centre buvo sunaikinti ištisi miesto kvartalai, rodo naujausios kompanijos „Maxar Technologies“ nuotraukos. Vaizdai patvirtina – Mariupolyje ir jo apylinkėse įvyko dešimtys sprogimų. Vietovė, esanti į rytus nuo subombarduoto dramos teatro, kur, valdžios manymu, per Rusijos ataką žuvo apie 300 žmonių, paversta griuvėsiais. Vienoje palydovinėje nuotraukoje matyti, kad beveik kiekvienas pastatas liko be stogo arba stogai yra apgriauti.

Rusijos raketai antradienį pataikius į regioninės vyriausybės pastatą pietiniame Ukrainos Mykolajivo mieste, žuvo mažiausiai 12 žmonių ir 33 buvo sužeisti, pranešė nepaprastųjų situacijų agentūra. Devynių aukštų pastatui smogta prieš pat 9 val. ryto; smūgis sugriovė visą centrinę statinio dalį.

Nepaisant Rusijos pažadų sumažinti karines pajėgas kai kuriose teritorijose, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujausiame kreipimesi sakė, kad Ukraina savo gynybos sumažinti neketina.  „Mes galime sakyti, kad signalai, kuriuos gauname derybų metu, yra teigiami, bet Rusija nesumažina sviedinių skaičiaus Ukrainos teritorijoje“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Beveik visoje Ukrainos teritorijoje trečiadienio naktį yra paskelbtas oro pavojus. Be to, pranešama apie apie sprogimus Kyjive, Charkive, ir Chmelnickyje. Taip pat yra pranešimų apie masinį raketų paleidimą į Ukrainą iš Khoyniki rajono, esančio Gomelio regione Baltarusijoje.

Vasario 24 dieną Černobylio atominę elektrinę užėmę Rusijos kariai su savo karine technika važiavo per itin toksišką Raudonojo miško zoną ir sukėlė radioaktyvių dulkių debesis, o tai gali būti itin pavojinga, rašo „Reuters“. Vietos darbuotojai teigė, kad, Rusijos kariuomenei sutrikdžius itin toksišką zoną aplink Černobylio branduolinės elektrinės nelaimės vietą, okupantai nenaudojo jokios antiradiacinės įrangos, todėl iškilo didelė riziką įkvėpti toksiškų dulkių, kurios galimai vėliau suke...

Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai antradienį paragino Vakarus neprarasti budrumo dėl Rusijos, Maskvai pasiuntus žinią, kad ji sumažins kovos veiksmų mastą prie dviejų Ukrainos miestų. Be to, pranešama, kad okupantai panaudojo hipergarsines raketas. JAV gynybos pareigūnai tvirtina, kad Rusijos karinės pajėgos nenutrauks ugnies, taip pat pastebima, kad okupantai panaudojo hipergarsines raketas, o smūgiai buvo nukreipti į karinius taikinius.

Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai antradienį paragino Vakarus neprarasti budrumo dėl Rusijos, Maskvai pasiuntus žinią, kad ji sumažins kovos veiksmų mastą prie dviejų Ukrainos miestų. „Jos susitarė, kad Vakarų ryžtas jokiu būdu negali būti sušvelnintas, kol šis Ukrainai primestas siaubas baigsis“, – sakoma JK ministro pirmininko Boriso Johnsono paskelbtame pranešime.

Zaparožės regione žurnalistę pagrobė Rusijos okupantai, antradienį pranešė Ukrainos nacionalinės žurnalistų sąjungos vadovė. Skelbiama, kad Rusijos kariškiai pagrobė ukrainiečių žurnalistę Iriną Dubčenko, rašo NEXTA. Okupantai žurnalistę nugabeno iš Zaparožės regiono į Donecką. Priduriama, kad ukrainiečių žurnalistė I. Dubčenko savo namuose slėpė sunkiai sužeistą Ukrainos karį.

Vilniečiai rinkosi prie Vengrijos ambasados ir protestavo prieš Orbano ir jo vyriausybės sprendimus netiekti per savo teritoriją ginklų Ukrainai, nepalaikyti tolimesnių sankcijų Rusijai. Pyko ir dėl Orbano draugystės su Putinu. Tiesa, su juo bičiuliautis, panašu, nori ir Serbija su Armėnija. Pastaroji, anot ekspertų, dėl tokio balansavimo tarp Rytų ir Vakarų gali netekti savo šanso tapti Europos Sąjungos nare.

Kol parlamentarai delsia uždrausti Putino karo Ukrainoje propagandos simbolius Z ir V raides, bei Georgijaus juostas, rusofašistai Lietuvoje nesnaudžia: vieni skelbiasi gaminantys marškinėlius su Z simboliu, o kiti teplioja daugiabučių sienas ir duris Z raidėmis, neva taip reikšdami palaikymą rusų kariuomenės invazijai į Ukrainą.  Policija sako kol kas bausti pažeidėjus gali ne už nekaltų žmonių žudymą pateisinančios simbolikos demonstravimą, o tik už svetimo turto niokojimą.

Kyjivo gynėjai skelbia stumiantys okupantus iš Kyjivo priemiesčių. Sostinės nepalaužiantys okupantai pajėgas permeta į rytus ir pietus. Deja, ten situacija kur kas prastesnė. Priešas jau prasiveržė į patį Mariupolio centrą ir stengiasi atsikąsti didžiulį Donbaso gabalą. Ten jau skuba privačios Putino armijos „Wagner“ samdiniai, ir metami nepatyrę šauktiniai iš separatistinių regionų.

Po daugiau nei dvi savaites vykusių virtualių pokalbių – prie derybų stalo Stambule susėdo Kyjivo ir Maskvos derybininkai. Jų gretose ir rusų oligarchas Romanas Abramovičius, vakar apsiskelbęs, kad per derybas Baltarusijoje neva buvo apnuodytas. O aukų Rusijos karo siaubiamoje Ukrainoje daugėja. Į klausimą rusų derybininkams žurnalistė atsakymo taip ir nesulaukė: „Jūs Mariupolį išlaisvinsite? Ten 5000 nužudytų žmonių, 200 vaikų.

Danija antradienį paskelbė pasiruošusi atsiųsti 800 karių turintį batalioną į Baltijos šalis kaip šiame regione laikomų NATO priešakinių pajėgų dalį, padidėjus Rusijos keliamai grėsmei dėl karo Ukrainoje. Ši šiaurės šalis jau yra pasiuntusi apie 200 karių ir naikintuvų į Estiją ir Lietuvą, o Baltijos jūros rytinėje dalyje budi viena danų fregata.

JAV pareigūnai praneša, kad Rusija pradeda atitraukti dalį savo karinių pajėgų, kurios buvo dislokuotas prie pat Ukrainos sostinės Kyjivo. Tai rešikia, kad Rusija keičia savo karinę strategiją.  Tuo metu Ukrainos kariuomenė pranešė pastebėjusios dalies okupantų pajėgų atitraukimą netoli Kyjivo, Černigovo teritorijų. Socialiniame tinkle taip pat buvo pasidalinta vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip okupantų karinės pajėgos su Rusijos vėliavomis traukiasi iš Kyjivo srities.

Jungtinės Valstijos vis dar abejoja, ar Rusija rimtai įsipareigojusi deryboms su Ukraina, antradienį pareiškė valstybės sekretorius Antony Blinkenas, pasirodžius pranešimų apie pažangą, pasiektą per abiejų kariaujančių šalių delegacijų susitikimą Stambule. „Nemačiau nieko, kas rodytų, jog yra veiksmingai judama į priekį, nes nematėme jokių tikro rimtumo ženklų“ iš Rusijos, per spaudos konferenciją Maroke sakė A. Blinkenas. „Viena yra ką Rusija sako, ir kita – ką daro.

Ukrainoje viešėjęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pastebi, kad karo metu reikia elgtis itin atsargiai skelbiant informaciją viešojoje erdvėje. Ministras pasakoja, kad karo metu jau pasitaikė situacija, kuomet socialiniuose tinkluose publikuota nuotrauka padėjo identifikuoti ir sunaikinti karinį dalinį. Dar praėjusią savaitę krašto apsaugos ministras A. Anušauskas vyko į Ukrainą.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad antradienį Stambule įvykusios Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos žymi „reikšmingiausią pažangą“ mėginant užbaigti šių abiejų šalių karą. Po tris valandas trukusių Maskvos ir Kyjivo delegacijų derybų M. Cavusoglu sakė, kad šios diskusijos yra „reikšmingiausia pažanga nuo derybų pradžios“, Maskvai pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą. Ministras pridūrė, kad derybos trečiadienį nebus tęsiamos.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį paragino NATO imtis „tolesnių ryžtingų veiksmų“, užtikrinant Baltijos šalių saugumą. Taip šalies vadovas kalbėjo nuotolinėje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ekspertų grupės – Atlanto tarybos – organizuotoje Baltijos šalių vadovų diskusijoje, minint 18-ąsias įstojimo į Aljansą metines. „Atgrasymo politikos laikas baigėsi – turime pereiti prie priešakinės gynybos.

Dėl taikomų sankcijų Rusijai Jungtinės Karalystės pareigūnai antradienį sulaikė rusų oligarchui priklausančią superjachtą.   Apie 38 mln. svarų sterlingų (daugiau kaip 45 mln.

NATO mums suteikia saugumo garantą ir prireikus būtų imtasi visų gynybos veiksmų, tačiau ramiai jaustis negali niekas, teigė Linas Linkevičius. Buvęs užsienio reikalų ministras TV3 žinių „Dienos komentare“ aiškino, kad nepaisant visko NATO pagalba abejoti neturėtume. Ar mes galime būti linksmi ir sakyti, kad karas ne pas mus, mes NATO nariai ir esame saugūs? Krykštauti niekam nėra priežasčių, juo labiau, kad agresorius kėsinasi į visos Europos saugumo pamatus, visą sistemą.

Didžiausia pasaulyje sveikatai skirtų prekių gamintoja „Johnson & Johnson“ pranešė stabdanti asmens higienos priemonių tiekimą Rusijai. Anksčiau šį mėnesį JAV bendrovė skelbė nusprendusi stabdyti investicijas, reklamą ir klinikinius tyrimus Rusijoje, o  dabar „dėl didėjančio humanitarinės krizės masto imasi papildomų priemonių“. „Johnson & Johnson“ išplatintame pranešime teigiama, kad bendrovė visų pirma padidins humanitarinės pagalbos Ukrainos pabėgėliams apimtis nuo 5 mln.

Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis antradienį pareiškė, jog šalies ekonomika dėl Rusijos invazijos susitraukė mažiausiai 35 procentais. „Matome, kad dabar, vykstant kariniams veiksmams, be to, pirmasis šokas nuo karo pradžios dar nepraėjo, mūsų vertinimais bendrojo vidaus produkto kritimas pasideda nuo 35 proc.“, – sakė jis. Premjeras konstatavo, kad kariniai susirėmimai vyksta 10 šalies sričių, kuriose įsikūrusios įmonės, sukuriančios apie 50 proc. BVP.