karas

Balandžio 2-oji – 38-oji karo Ukrainoje diena. Rusijos okupantų invazija jau privertė savo namus palikti milijonus gyventojų, kai kurie miestai – visiškai nusiaubti, o aukų skaičius kasdien didėja. Šeštadienį Rusija suaktyvino puolimą iš oro, Ukrainos miestai yra apšaudomi raketomis, o Čečėnijos vadovas R. Kadyrovas skelbia apie pradedamą Mariupolio įtvirtinimų šturmą.

Mariupolio mero pavaduotojas Sergejus Orlovas penktadienį CNN papasakojo apie tai, kokius siaubingus sunkumus dėl rusų okupantų tenka patirti Mariupolio gyventojams.  Pasak jo, miestas šiuo metu yra visiškai sunaikintas. „Miestas visiškai sunaikintas, tarsi griuvėsiai. Esame nusiminę ne dėl infrastruktūros, o dėl žmonių. Dabar jau žinome, kaip padėti savo piliečiams, kenčiantiems mieste“ – kalbėjo jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susitiko su Melitopolio meru Ivanu Fedorovu, kurį kiek anksčiau Ukrainoje buvo pagrobę Rusijos okupantai.  „Sunku įsivaizduoti, ką išgyveno Rusijos kariuomenės pagrobtas Melitopolio meras. Dabar jis laisvas ir mes išgirdome jo istoriją. Ji nuostabi. Jam ir kartu su juo atvykusiems Aukščiausiosios Rados deputatams išreiškiau susižavėjimą ir taip pat paramą.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, jog Lietuva perdavė Ukrainai karinės paramos už dar 10 mln. eurų. Apie tai penktadienio vakarą ministras paskelbė feisbuke. „Pagal Valstybės gynimo tarybos sprendimą Ukrainai perduota dar 10 mln. eur vertės karinės paramos. Negaliu atskleisti kas perduota, bet kariškai vertinant tai irgi rimta“, – pranešė A. Anušauskas.  Anot ministro, Lietuva pagal paramos teikimo sudėtį ir greitį yra viena lyderių.

Rusija penktadienį pradėjo pavasarinį jaunuolių šaukimą į kariuomenę ir pažadėjo, kad šauktiniai nebus siunčiami kariauti į Ukrainą, kur, anot Maskvos, žuvo jau daugiau kaip 1 tūkst. rusų karių. Rusijos kariuomenė rengia šaukimus dukart per metus – pavasarį ir rudenį. Į naujokus vieneriems metams imami tarnybai tinkami 18–27 metų vyrai. Remiantis Kremliaus įsakymu, šį kartą prezidentas Vladimiras Putinas liepė pašaukti 134,5 tūkst. jaunuolių.

Rusijos kariai, pastarąsias keturias savaites laikę užėmę teritoriją aplink Černobylio atominę elektrinę, tikriausiai buvo paveikti ten esančių radioaktyvių teršalų skleidžiamos spinduliuotės, penktadienį sakė Ukrainos pareigūnai. Rusijos pajėgų naudojamos mašinos tikriausiai pakėlė į orą radioaktyvių dulkių, be to, kariai buvo išsikasę apkasus labiausiai užterštoje šios zonos vietoje, sakoma Ukrainos branduolinės energetikos agentūros „Enerhoatom“ pranešime.

Rusijos mieste Belgorode prie sienos su Ukraina šiandien ir vėl griaudi sprogimai. Į orą naktį išlėkė rusų naftos produktų bazė. Į ją raketas paleido žemai skriejantys sraigtasparniai. Rusai kaltina ukrainiečius, o pastarieji girtis smūgius svarbiai bazei neigia. Ataka gali būti ir pačių rusų provokacija. Kyjivas skelbia itin sėkmingai smogęs okupantams prie Kyjivo – sostinės šturmas esą tapo nebeįmanomas.

Pasienyje su Rusija esančioje Nidoje – nerimas. Vietiniai baiminasi, jei Putinas nuspręstų pulti Lietuvą, pirmoji agresija patirs jų gimtinė. Išsigandę tokio teorinio scenarijaus Nidos šią vasarą vengia ir pagrindiniai kurorto turistai iš Vokietijos. Jie mažina atvykstančiųjų grupes ar net visiškai atšaukia rezervuotus viešbučius. Pasienio postas su Rusija, esantis visai šalia Nidos.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pokalbio metu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pasakė, kad norėtų jį suvesti deryboms kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. R. T. Erdoganas pabrėžė sveiko proto ir dialogo svarbą esant tokiai padėčiai Ukrainoje.

Vokietijos gynybos ministerijos atstovas CNN teigė, kad yra duotas sutikimas tam, kad Ukrainai būtų pristatyti 56 tankai. Teigiama, kad Vokietija Pbv 501 tipo tankus, likusius iš Šaltojo karo laikų, vėliau pardavė Švedijai, o šie perpardavė Čekijai, kuri dabar ruošiasi šią karinę techniką pristatyti Ukrainai.  Pagal Vokietijos karo ginklų kontrolės įstatymą šalis turi patvirtinti karinių ginklų ar technikos perdavimą į kitas valstybes.

Prancūzija galėtų imtis lyderystės suteikiant Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungos (ES) nares statusą,  penktadienį Vilniuje susitikęs su Prancūzijos užsienio reikalų ministru sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pabrėžė, Lietuva tvirtai palaiko Ukrainos siekį dėl narystės ES ir tikisi Prancūzijos aktyvios lyderystės šį procesą pagreitinant – suteikiant šalies kandidatės statusą kiek įmanoma greičiau. Prancūzija šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai.

Prancūzų aktorius Gerard'as Depardieu ketvirtadienį pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino „beprotiškus, nepriimtinus ekscesus“ Ukrainoje.  „Rusijos žmonės nėra atsakingi už beprotiškus, nepriimtinus savo lyderių, tokių kaip Vladimiras Putinas, ekscesus“, – sakė kino veteranas, anksčiau nekart viešai reiškęs simpatijas Rusijos prezidentui.  Šią savo poziciją G. Depardieu išdėstė naujienų agentūrai atsiųstame pareiškime.

Nuo rusiškų dujų itin priklausomos Europos Sąjungos valstybės turi planų, kaip jų atsisakyti „per itin trumpą laiką“, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Nuo balandžio 1-osios ukrainiečiai, radę prieglobstį Klaipėdos rajone, galės kreiptis ne tik dėl valstybės skiriamos socialinės paramos, bet ir dėl specialios vienkartinės savivaldybės išmokos. Tarybos sprendimu kiekvienam rajone gyvenančiam ukrainiečiui bus skiriami 267 eurai, padėsiantys čia įsikurti, pradėti gyvenimą. Šiuo metu Klaipėdos rajone jau gyvena virš 800 ukrainiečių.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė penktadienį pasmerkė išpuolį prieš memorialą Holokausto aukoms Paneriuose, kuomet Rusijos karo Ukrainoje simboliais „Z“ ir „V“ buvo išniekinti paminklai. „Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė smerkia cinišką išpuolį, įvykdytą sakralioje Panerių masinių žudynių vietoje. Institucijų apatija ir visuomenės tolerancija tokiems išpuoliams yra nepateisinama“, – sakoma bendruomenės paskelbtame pareiškime.

 Rusija ir Ukraina penktadienį atnaujino taikos derybas vaizdo ryšiu, pranešė vienas iš derybininkų. „Tęsiame derybas vaizdo konferencijos formatu, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ parašė Maskvos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis. – Mūsų pozicijos dėl Krymo ir Donbaso nepakito.“ Teigiama, kad pranešimai, kad Ukrainos atakos sraigtasparniai atakavo degalų sandėlį Rusijos teritorijoje ir sukėlė jame gaisrą, nepadeda abiem šalims derėtis, pareiškė Kremlius.

Nuo balandžio 1-osios Ukrainos sostinėje Kyjive vėl leidžiama prekiauti alkoholiu. Draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais Kyjive ir dalyje kitų šalies didmiesčių galiojo nuo kovo 1-osios. Ukrainos žurnalisto Illia Ponomarenkos užfiksuotose nuotraukose matyti, kaip Kyjivo gyventojai iš parduotuvių lentynų šluoja alkoholinius gėrimus.

Akimirką labiausiai pasaulyje sekamu lėktuvu penktadienį tapo JAV oro pajėgų lėktuvas, sukantis ratus aplink Kaliningradą. Orlaivių skrydžius realiuoju laiku sekančioje svetainėje „Flight Radar 24“ JAV oro pajėgų lėktuvas „Jake31“ prikaustė tūkstančių lėktuvų entuziastų žvilgsnius. Sekant lėktuvo trajektoriją matyti, kad jis beveik 5 val. ryto pakilo iš Didžiosios Britanijos ir tuomet skrido per Europą link Baltijos jūros.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naktinėje kalboje pranešė atėmęs generolo laipsnį iš dviejų Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) narių. Jis paskelbė atleidęs du aukšto rango Ukrainos saugumo tarnybos narius, nes jie buvo „išdavikai“. Tai – Andrejus Naumovas ir Serhijus Krivoručko. „Šiandien buvo priimtas dar vienas sprendimas dėl antiherojų, – sakė jis.

Sakartvelas ketina įgyvendinti ekonomines sankcijas Rusijai. Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili CNN sakė, kad Sakartvelas prisijungs prie tarptautinių finansinių sankcijų Rusijai. Portalas tv3.lt primena, kad Sakartvelas pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje, tačiau neprisijungė prie sankcijų kaimyninei valstybei, kuri buvo okupavusi ją pačią 2008-aisiais ir kuri laiko okupuotomis Sakartvelo teritorijas Abchazijoje ir Pietų Osetijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktiniame pranešime penktadienį teigė, kad situacija pietinėje ir rytinėje Ukrainos dalyje išlieka „ekstremaliai sudėtinga“ ir teigia, kad Rusija sutelkė karines pajėgas prie Mariupolio. Teigiama, kad 170 tūkst. ukrainiečių yra vis dar yra įstrigę Juodosios jūros uostamiestyje, kuris kelias savaites patiria niokojančių Rusijos kariuomenės apšaudymų, o tūkstančiai civilių yra laikomi žuvusiais.  „Priešakyje laukia naujos kovos.

Baltųjų rūmų atstovė ketvirtadienį teigė, kad Rusijos invazija Ukrainos teritorijoje buvo „strateginė katastrofa“. JAV Baltųjų rūmų komunikacijos direktorė Kate Bedingfield ketvirtadienį pareiškė, kad Amerika turi įrodymų, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas Ukrainoje buvo „strateginė katastrofa“ jo šaliai. Pasak jos, dėl pralieto kraujo Ukrainoje Rusija ir toliau susidurs su papildomomis sankcijomis.

JAV gynybos pareigūnas ketvirtadienį teigė, kad Rusijos karinės pajėgos yra susikoncentravusios į keturis pagrindinius taikinius Ukrainos teritorijoje, vienas jų – sostinė Kyjivas. Kaip teigia oficialūs duomenys, pagrindiniai Rusijos karinių pajėgų taikiniai yra šie: Kyjivas; Černihivas; Iziumas (į pietus nuo Charkivo); Donbaso regionas.

Rusijos karinės pajėgos nuo invazijos pradžios Ukrainoje pražudė jau 148 vaikus, praneša „Reuters“. Teigiama, kad per oro antskrydžius, taip pat paleistų sviedinių metu okupantai pražudė 148 Ukrainos vaikus. Pasak Ukrainos gynybos ministro, Rusija taip pat nuo invazijos pradžios šalies teritorijoje paleido 1 tūkst 370 raketų ir subombardavo 15 šalies oro uostų. Tęsiantis karui, Ukrainą jau paliko daugiau kaip 10 mln. karo pabėgėlių.

Buvęs Rusijos užsienio reikalų ministras teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo iš anksto numatytus planus apskaičiavo neteisingai. BBC laidos metu buvęs ministras Andrejus Kozyrevas teigė, kad V. Putino siekis susilpninti NATO buvo apskaičiuotas neteisingai.  Be to, jis kritikavo V. Putino darbo principus ir tikino, kad Rusija smunka, nes yra per daug priklausoma nuo žaliavų eksporto į kitas valstybes.

Putino karo vadai ir patarėjai bijo jam sakyti tiesą apie Rusijos kariuomenės padėtį Ukrainoje, todėl meluoja – apie tai skelbia ir britų, ir amerikiečių žvalgyba. Pastarieji skaičiuoja, kad Rusija nuo Kyjivo į Baltarusiją atitraukia tik mažiau nei penktadalį savo pajėgų. O dalis karių skuba į ligonines gydytis iš Černobylio – mat gavo didelę dozę radiacinės spinduliuotės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį tiesiogiai kreipėsi į Australijos parlamentą, prašydamas suteikti daugiau pagalbos kare su Rusija, įskaitant pėstininkų kovos mašinų tiekimą Kyjivui ir sankcijų griežtinimą Maskvai. V. Zelenskis pastaruoju metu kreipiasi į pasaulio teisėkūros institucijas, pritaikydamas savo žinutes konkrečioms šalims.  Australijos parlamentarai 16 minučių trukmės kreipimosi pradžioje ir pabaigoje Ukrainos prezidentui plojo atsistoję.

Nors Kremlius ir toliau teisina karą Ukrainoje neva kaip būtinybę „išlaisvinti“ gyventojus nuo „nacių“, civilių aukų skaičius per mėnesį viršijo bendrą žuvusiųjų skaičių per visus 8 metus nuo Rusijos invazijos į Donbasą. Kai kurie Ukrainos miestai dabar išgyvena Rusijos kariuomenės blokadą, dėl kurios gyventojai neturi galimybes gauti maisto ir humanitarinės pagalbos. Chersono ir Mariupolio gyventojai „The Insider“ papasakojo apie humanitarinę katastrofą, kurioje jie atsidūrė.

Putinas ir toliau šokdina Vakarus šantažuodamas juos dėl dujų tiekimo. Kovo 31 d. jis pasirašė įsaką, kuriuo nuo balandžio 1 d. už dujas verčia mokėti rubliais. Atsisakius, Vakarai bus pripažinti sulaužę sutartį. O ypač dėl dujų baiminasi Vokietija. Kai kurios didžiausios Vokietijos įmonės visiškai priklausomos nuo rusiškų dujų bus priverstos užsidaryti. Tačiau bėdų dėl dujų turi ne tik Vokietija.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį paskelbė išplėtusi Europos Sąjungos pareigūnų, kuriems yra uždrausta atvykti į šalies teritoriją, sąrašą, atsakydama į sankcijas, įvestas Maskvai dėl jos karinės invazijos Ukrainoje. „Suvaržymai taikomi Europos Sąjungos aukščiausiajai vadovybei, įskaitant keletą eurokomisarų ir ES karinių struktūrų vadovų, taip pat didžiąją daugumą Europos Parlamento narių, skatinančių antirusišką politiką“, – sakoma URM pranešime.

Latvijos Seimas ketvirtadienį uždraudė Rusijos karinės agresijos simbolius, įskaitant per karą Ukrainoje naudojamą taktinį ženklą „Z“. Priimtos pataisos numato bausmę už karinę agresiją ir karo nusikaltimus šlovinančių simbolių naudojimą viešose vietose. Tokią iniciatyvą pateikė Žaliųjų ir valstiečių sąjunga.

Putinas nesuvokia realybės, nežino, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje, nes jis įpintas į ilgą melo grandinę, teigė Gintautas Mažeikis. Filosofijos profesorius TV3 žinių „Dienos komentare“ taip pat aiškino, kad Putinas nebėra saugus net tarp savo generolų ir vienu atveju jie gali jį nušauti. Kiek tikėtina, kad Putinas nežino realios situacijos, kas vyksta Ukrainoje? Generolai bijo pasakyti Putinui.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad NATO rytiniame flange turi dislokuoti tiek pajėgų, kad Rusijai nekiltų abejonių dėl Aljanso pasiryžimo ginti savo nares. Taip jis kalbėjo po ketvirtadienį vykusio „Bukarešto devintuko“ susitikimo Bratislavoje, Slovakijoje, kur diplomatijų vadovai diskutavo apie Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes Europos saugumui. „NATO turi būti visiškai pasirengęs atremti Rusijos grėsmę, o tai yra ypač aktualu Aljanso rytiniame flange.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuris įpareigoja užsienio pirkėjus nuo balandžio 1 d. už dujas mokėti rubliais, rašo „The Guardian“.  Pabrėžiama, kad juridiniai asmenys, kurie atsisakys už dujas mokėti rubliais, jų sutartys, neįvykus mokėjimui, bus stabdomos. V. Putinas taip pat kaltino Vakarų valstybes, kad šios neva ruošėsi įvesti griežtas ekonomines sankcijas Rusijai jau anksčiau – prieš metus.

Nuo karinių veiksmų Ukrainoje pradžios Vladimiro Putino populiarumas išaugo – daugiau nei 80 proc. respondentų palaiko Rusijos prezidento veiksmus, pranešė Levados centras, nepriklausoma sociologinių tyrimų grupė. Pirmoji nuo karo Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną atlikta Levados centro apklausa parodė, kad net 83 procentai rusų pritaria V. Putino veiksmams, nors vasario pradžioje tokių buvo 71 procentas. Sociologų teigimu, tik 15 proc.

„Mes niekada nepavargsime, padėdami ir palaikydami Ukrainą! Būsime vieningi su Ukraina tol, kol reikės – iki pergalės!“ – pabrėžė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šiomis dienomis lankydamasis karo purtomos Ukrainos sostinėje Kijeve, kad asmeniškai išreikštų paramą Ukrainos žmonėms, pacientams ir gydytojams. A. Dulkys yra pirmasis užsienio valstybės sveikatos apsaugos ministras, apsilankęs karo nuniokotoje Ukrainoje.

Rusijos vyriausybė legalizavo vadinamąjį „pilkąjį“ importą – leido į šalį įvežti produkciją be jų prekių ženklų savininkų sutikimo, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Iki šiol tokį importą draudė Rusijos civilinis kodeksas – jo atitinkamas straipsnis numatė, kad produkciją į Rusija gali tiekti tik pats jos prekės ženklo savininkas arba tai gali būti daroma tik su jo sutikimu, tai yra „pilkasis“ importas Rusijoje buvo la...

Į Lietuvą nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams jau išdalinta daugiau kaip 25 tūkst. maisto kortelių, daugiau nei 31 tūkst. humanitarinių paketų. Kaip ketvirtadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos nuo karo pradžios iki šiol suteikė pagalbą 38 tūkst. nuo karo pabėgusių ukrainiečių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ketvirtadienį sakydamas dar vieną kalbą užsienio valstybių parlamentams, paragino Nyderlandus boikotuoti Rusijos eksportuojamą energiją. „Būkite pasirengę sustabdyti energiją iš Rusijos... kad neprisidėtumėte prie karo milijardais“, – sakė jis vaizdo pareiškime olandų parlamentarams.

Rusijos kariai daugiau nei 400 000 gyventojų turintį Ukrainos miestą pavertė didelėmis atviromis kapinėmis. 50-mečiui pietų Ukrainos Mariupolio miesto gyventojui Andrejui Marusovui, nuo to laiko, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, teko pažvelgti mirčiai į akis net du kartus. Ankstyvą kovo 12 d. rytą Rusijos lėktuvo raketa du viršutinius A. Marusovo gyvenamojo namo aukštus pavertė griuvėsiais.

Pirmas dalykas, kurį Anna nusprendė padaryti grįžusi namo, buvo suteikti butui jaukumo. Anna gyvena Kijeve ir iš ten išvyko antrąją karo dieną. Po kelių savaičių ji grįžo ir savo Facebook paskyroje parašė: „Rekomenduokite paprastą mielinių, saldžių kepinių receptą. Vakar grįžome namo į Kijevą ir labai noriu pripildyti namus jaukumo." Praėjo kiek daugiau nei mėnuo nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Žmonės patyrė baimę, neviltį, nusivylimą ir priėmė situaciją tokią, kokia ji yra.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) nutekino Ukrainoje kariaujančio Rusijos kario pokalbį su, panašu, šeimos nare ar mylimąja. Telefonu karys jai lieja pyktį dėl Rusijos karinės vadovybės ir visos kariuomenės bukumo. Žemiau pateikiame visą iš rusų kalbos išverstą pokalbį. Patį pokalbį galite išgirsti vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje. Karys: Taip kad reikalai tokie, kad, gali būti, kad greitai grįšim namo. Mūsų brigada konkrečiai apsišiko.

Per derybas Stambule Kremlius sakė, kad buvo „priimtas sprendimas“ sumažinti Ukrainos sostinės puolimą. Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas šią savaitę pareiškė, kad Maskva sumažins Ukrainos sostinės Kijevo puolimą, abiem šalims susitikus deryboms Turkijoje. Kitas derybų etapas Turkijoje prasidės penktadienį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Australijos parlamentui pareiškė, kad jo šalis yra „nenugalima“ prieš Rusiją tol, kol gali tikėtis pasaulinės bendruomenės paramos, rašo „The Guardian“. Virtualioje kalboje parlamentarams ir senatoriams Ukrainos prezidentas paprašė Australijos atsiųsti šarvuočius „Bushmaster“, kurie padėtų kovoje su Rusija, sakydamas, kad jie „padarys daug daugiau mūsų bendrai laisvei ir saugumui, nei stovės jūsų žemėje“. „Turite labai gerus šarvuotus asmeninius ...

Bandydama ištrūkti iš atakuojamo Bučos miesto visai netoli Kyjivo, jauna šeima – Anna ir Antonas – išgyveno košmarą. Antoną nušovė Annos akyse, neišgyveno ir judviejų kūdikis, kurio ji laukėsi. Nuo karo bėgusių ukrainiečių Annos ir Antono Polonskių istorija „Instagram“ pasidalijo jos buvusi bendraklasė Olga.  „Tai paskutinė jų laimingų nuotrauka kartu, tai paskutinė jų nuotrauka“, – rašė Olga.

Sankcionuotas milijardierius Romanas Abramovičius oficialiai nepriklauso Rusijos delegacijai, tačiau, matyt, suvaidino svarbų vaidmenį užkulisiuose, nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą lakstydamas tarp Maskvos, Kyjivo ir Stambulo, rašo theguardian.com.

Ne veltui sakoma, kad vienintelis dalykas, dėl kurio gali būti tikras, yra tai, kad dėl nieko negali būti tikras. Dar metų pradžioje optimistiškai žvelgėme į po pandemijos atsigaunančios ekonomikos ir elektroninės prekybos tendencijas bei šviesiomis spalvomis tapėme jos raidos scenarijus. Tačiau tragiški įvykiai Ukrainoje daugelį dalykų skatina įvertinti iš naujo. Be jokios abejonės, šiuo metu didžiausią susirūpinimą kelia patys kariniai veiksmai ir dėl jų žūstantys žmonės.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjai bijo pasakyti jam tiesą apie invaziją į Ukrainą, o maištaujantys rusų kariai gadina savo pačių įrangą ir net netyčia numuša savo pačių lėktuvus, sako JAV ir britų žvalgybos tarnybos. Artimi sąjungininkai Vašingtonas ir Londonas, kurių žvalgyba stengiasi akcentuoti Rusijos nesėkmes šiame kare ir nesutarimus Kremliuje, sako, kad V. Putino patarėjai „pernelyg bijo“ pasakyti jam visą tiesą apie nesėkmes mūšių laukuose ir tikrąjį sankcijų poveikį.

Rusijos rublis atšoko iki maždaug tokio lygio, koks buvo prasidėjus karui Ukrainoje, po to, kai smarkiai nukrito dėl pasaulinių sankcijų. Trečiadienį už vieną JAV dolerį buvo galima nusipirkti 85 Rusijos rublius, maždaug tiek pat, kiek buvo prieš Rusijai įsiveržus į Ukrainą vasario 24 d. O štai ketvirtadienio rytą už vieną JAV dolerį buvo galima nusipirkti 75,5 Rusijos rublius.