karas

Kyjivas trečiadienį paragino rytinių šalies regionų gyventojus evakuotis „dabar“ arba „rizikuoti mirtimi“, būgštaujant dėl Rusijos puolimo. „Charkivo, Luhansko ir Donecko sričių gubernatoriai ragina gyventojus palikti šias teritorijas ir daro viską, kad evakuacija vyktų organizuotai“, – platformoje „Telegram“ nurodė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas trečiadienį sakė pasikalbėjęs su Vladimiru Putinu ir paraginęs jį nedelsiant skelbti paliaubas Ukrainoje bei pakvietęs Prancūzijos, Vokietijos, Ukrainos ir Rusijos lyderius susitikti Budapešte. „Prezidentui Putinui pasiūliau nedelsiant paskelbti paliaubas“, – spaudos konferencijoje sakė V. Orbanas, pranešęs, kad kalbėjosi su Rusijos prezidentu. „Jo atsakymas buvo teigiamas, bet su tam tikromis sąlygomis“, – nurodė V. Orbanas, bet nedetalizavo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį apkaltino Rusiją naudojant badą kaip karo ginklą ir sąmoningai nusitaikius į būtiniausias Ukrainos maisto atsargas.

Kinija trečiadienį pavadino pranešimus apie civilių gyventojų žūtis Ukrainos Bučos mieste „keliančiais didelį nerimą“, tarptautinei bendruomenei vis garsiau smerkiant įvykius, kuriuos Kyjivas vadina genocidu. Pekinas lig šiol vengė smerkti jau penktą savaitę besitęsiančią Maskvos invaziją, kinų diplomatams siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp paramos savo artimai sąjungininkei ir ryšių su Vakarais palaikymo.

Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį patvirtino galimybę karo pabėgėlių iš Ukrainos vaikams mokytis ukrainiečių kalba. Politikai apsisprendė pakoreguoti mokyklų tinklo pertvarkos planą – pakeitimai turėtų būti aktualūs bent daliai iš jau daugiau nei tūkstančio vaikų, kurie registravosi sostinės mokyklose. „Esminis pakeitimas atsiranda dėl atvykusių ukrainiečių vaikų, kurių mokyklose turime beveik 1,3 tūkst. ir beveik 400 darželiuose.

Vyriausybė trečiadienį pritarė lietuvių kilmės asmenų perkėlimui iš karo niokojamos Ukrainos. Būti perkelti į Lietuvą gali tikėtis Lietuvos piliečiai arba lietuvių kilmės asmenys, turintys teisę atkurti Lietuvos pilietybę, bei jų šeimų nariai. Pirminiais duomenimis, iš šiuo metu Rusijos užpultos karo niokojamos šalies į Lietuvą gali būti perkelti per 500 lietuvių kilmės žmonių. Tokie žmonės prašymus dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo galės pateikti iki šių metų pabaigos.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas kreipėsi į Rusijos žmones su žinute: „Jūs nusipelnėte tiesos. Jūs nusipelnėte faktų“.   Vaizdo įrašo pradžioje B. Johnsonas į Rusijos žmones kreipėsi jų gimtąją kalba.  Savo kalboje Jungtinės Karalystės premjeras pabrėžė, kokius žiarumus įvykdė Rusijos kariuomenė Ukrainoje.

Popiežius Pranciškus trečiadienį užsipuolė „siaubingą žiaurumą“ Ukrainoje, kur Bučos miestelyje netoli sostinės buvo išžudyta dešimtys civilių. „Pastarojo meto naujienos apie karą Ukrainoje neatneša palengvėjimo ir vilties, tik liudija naujus žiaurumus, tokius kaip žudynės Bučoje“, – sakė popiežius per savaitinę bendrąją audienciją Vatikane. „Siaubingas žiaurumas, taip pat bejėgių civilių, moterų ir vaikų atžvilgiu.

Vuhledare, Doneckro srityje, Rusijos karinės pajėgos apšaudė humanitarinės pagalbos skirstymo tašką. Donecko srities gubernatorius Pavelas Kirilenka praneša, kad, pirminiais duomenimis, žuvo du civiliai, penki buvo sužeisti, skelbia Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Savo ruožtu Rusija ir toliau neigia kare nusitaikiusi į civilius gyventojus.

Per Rusijos invaziją į Ukrainą žuvo jaunas ukrainiečių pilotas Dmitrijus Čumačenka, praneša Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Skelbiama, kad jis žuvo gelbėdamas šimtų žmonių gyvybes. D. Čumačenka buvo Sevastopolio taktinės aviacijos brigados aviacijos eskadrilės padalinio vadas.  D. Chumačenka žuvo oro mūšyje Žitomyro srityje virš Trigorjės kaimo.

Tvenkinys šalia Rusijos ambasados Vilniuje trečiadienį nudažytas raudonai, taip reaguojant į šalies agresiją Ukrainoje. Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja informavo BNS, kad protesto akcija suderinta su gamtos apsauga, dažai yra nekenksmingi. Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Paulius Vaitekėnas BNS teigė, kad tai – meninis performansas, skirtas atkreipti pasaulio dėmesį į Rusijos karo nusikaltimus.

Dėl pranešimų apie minas buvo evakuotos visos mokyklos Belgorodo regione, Rusijoje, pranešė Belgorodo meras. Apie tai paskelbė „Nexta“. Tikimės papildyti. Primename, kad praėjusią savaitė Belgorode, esančiame Rusijos–Ukrainos pasienyje, liepsnojo naftos bazė. Rusija dėl gaisro kaltino Ukrainos karines pajėgas, kurios esą apšaudė kuro saugyklą iš sraigtasparnių.

Per 35 Rusijos okupacijos dienas Ukrainos miestelyje Hostomelyje dingo daugiau nei 400 žmonių. Liudininkų pasakojimai rodo, kad kai kurie jų mirė, tačiau jų buvimo vieta vis dar nėra nežinoma. „Žinome apie žuvusius žmones, yra įrodymų, nuotraukų ir vaizdo įrašų, bet vis dar negalime jų rasti. Kai buvo mobiliojo telefono ryšio paslauga, liudininkai sugebėjo su mumis pasidalinti šia informacija. Tačiau mes vis dar negalime jų rasti ir dabar.

Ketverių metų ukrainietis berniukas, kurio paieška pradėta dar kovo viduryje apvirtus valčiai, su kuria bandė pabėgti, buvo rastas negyvas. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė „Nexta“ remdamiesi vaiko motinos Annos Yakhno „Instagram“ paskyra. Pati berniuko mama savo „Instagram“ vėlų antradienį pranešė, kad buvo rastas jos sūnaus kūnas. „Šiandien radome Sashenkos kūną. Dėkoju visiems, kurie tikėjo, padėjo ieškoti, dėkoju visiems už maldas ir tikėjimą, dėkoju už palaikymą.

Lietuvoje registruota beveik 40,9 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 17,2 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Remiantis departamento duomenimis, pabėgėlių srautas į Lietuvą slopsta – jis mažėja nuo kovo 17-osios piko, kai buvo sulaukta 2234 karo pabėgėlių. Pastarąją parą registracijos centruose arba Migracijos departamento padaliniuose atvykimą deklaravo 531 asmuo, iš jų – 169 nepilnamečiai, 46 vaikai buvo nesulaukę šešerių.

Civilių žmonių žudynės Ukrainoje rodo, kad Rusijos valstybė greitai pagyti nepajėgs, su jos atstovais sėsti prie bendro stalo dar ilgai nebus galima, sako Lietuvos Seimo pirmininkė. „Akivaizdu, kad po pastarųjų savaičių, ypač to žiaurumų Bučoje, kituose Ukrainos miestuose, nebegalima kalbėti tik apie Putino karą, vien apie Kremliaus režimą, turint galvoje koks didžiulis palaikymas Rusijos visuomenėje yra šiems veiksmams“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Švedija antradienį pradėjo tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje, ragindama liudininkus ir nukentėjusiuosius kreiptis į teisėsaugą, kad būtų surinkti įrodymai galimam baudžiamajam persekiojimui ateityje, pranešė prokurorai. „Atsižvelgiant į turimą informaciją apie padėtį Ukrainoje, yra pagrindo manyti, kad vykdomi sunkūs karo nusikaltimai“, – sakoma Švedijos prokuratūros pareiškime ir priduriama, kad pradėtas preliminarus nusikalstamų veikų tyrimas.

Čekija tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, tiesiogiai tiekiančia Ukrainai puolamųjų ginklų nuo tada, kai Rusija prieš pusantro mėnesio pradėjo invaziją į Ukrainą. Aukšti Čekijos pareigūnai naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad šalis į Ukrainą išsiuntė sovietų pagamintus tankus T-72 ir pėstininkų kovos mašinas BVP-1, patvirtindama vietos žiniasklaidos pranešimus, kuriuose buvo matyti traukinys su penkiais tankais ir penkiomis kovos mašinomis.

Sostinėje nekilnojamo turto (NT) skelbimuose padaugėjo pasiūlymų įsigyti  į slėptuves karo atveju panašias patalpas. Anksčiau jas pirkę patalpų savininkai, šiandien jas bando parduoti už dvigubai didesnę kainą, praneša portalas delfi.lt.  NT ekspertai pripažįsta, kad šis laikotarpis yra tinkamas tokio turto pardavimui, tačiau kartu teigia, kad potencialus pirkėjas taip pat turėtų pagalvoti ką šiose patalpose įrengti.

JAV ir Europos Sąjunga trečiadienį ketina įvesti papildomas sankcijas Rusijai, įskaitant Kremliaus pareigūnus ir jų šeimas. Šį sprendimą išprovokavo civilių gyventojų skerdynės Ukrainos mieste Bučoje. Anksčiau Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki pareiškė, kad JAV uždraus naujas investicijas Rusijoje ir įves tolesnes sankcijas Rusijos finansų institucijoms.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujausiame naktiniame vaizdo įraše apibūdino dabartinę karo padėtį savo šalyje kaip „lemtingą momentą“ Vakarų lyderiams. „Darbas kartu Kyjive bus tai, ką girs daugelis pasaulio tautų. Ir ne tik Europoje. Nes dabar Kyjivas yra pasaulinės demokratijos sostinė, kovos už laisvę visiems Europos žemyne sostinė. Dabar yra lemiamas momentas, ypač Vakarų lyderiams.

Mariupolio meras Vadymas Boičenko trečiadienį pranešė, kad Mariupolio mieste Rusijos okupantai nuo invazijos pradžios Ukrainoje pražudė daugiau kaip 5 tūkst. civilių, įskaitant 210 vaikų gyvybių. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:56 | Ukraina gali laimėti karą JAV Gynybos departamentas teigia, kad šiuo metu nėra įmanoma sužinoti, kiek užtruks Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, jei nebus paskelbtos taika diplomatiškai, tačiau aišku, kad Ukraina šią kovą gali laimėti.

Sankcijas Rusijai reikia taikyti šiuo metu ir nelaikyti kaip svertų ateičiai, nes „patys baisiausi dalykai vyksta dabar“, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Karo nusikaltimai, padaryti Ukrainoje, yra tokie akivaizdūs, ir tokie baisūs, kad normalūs žmonės supras, kad mes turime būti ryžtingi, vieningi, ir mes negalime laikyti kažkokių svertų ateičiai, kadangi patys baisiausi dalykai vyksta dabar“, – antradienį interviu televizijai CNN sakė Lietuvos vadovas.

Premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, kad Lietuva negali vienašališkai nutraukti tranzito į Karaliaučių, tačiau ji „negali pasakyti, kad konsultacijos ta tema nevyksta“. „Supaprastintas tranzitas galiausiai nėra vien mūsų sprendimas, tai yra trišalis susitarimas: ne tik Lietuvos, kur Lietuva gali turėti savo nuomonę labai stiprią arba mažiau labai stiprią, bet tai yra Europos Sąjungos įsipareigojimas.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad neigdamas karo nusikaltimus Ukrainoje Rusijos režimas „elgiasi kaip naciai“. „Tai yra šito režimo firminis ženklas – kaltinti tuo, ką jie patys daro.

Ukrainos teritorijoje jau yra per 7,1 mln. žmonių, dėl Rusijos karo turėjusių palikti savo namus, bet neišvykusių į užsienį, antradienį paskelbė Jungtinės Tautos. Kovo 16 dieną pačioje Ukrainoje buvo 6,48 mln. perkeltų žmonių, rodė pirmas JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) tyrimas. „Žmonės dėl karo toliau bėga iš savo namų, o humanitariniai poreikiai šalyje toliau smarkiai auga“, – sakė TMO generalinis direktorius Antonio Vitorino.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagrįstai kelia klausimus dėl Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos ateities, kritikuodamas jos reakciją į Rusijos karą prieš Ukrainą. „Ukrainos prezidentas V. Zelenskis teisus, keldamas šituos klausimus, ypač dėl JT Saugumo Tarybos.

Demokratinė Rusija, santykių perkrovimas ir kiti Vakarų saviapgaulės žodžiai vertė mus tikėti, kad Vladimiras Putinas gali sutarti su kaimynais ir sutramdyti savo agresiją. Tačiau karas Ukrainoje ir ideologiniai ligoti įsitikinimai tik įrodė, kad Putino Rusija niekada nesustos kariauti ir grobti, nebent bus sustabdyta.

Pasauliui kraupstant nuo Bučoje okupantų įvykdytų civilių žudynių, Kyjivas sako, kad tai – tik ledkalnio viršūnė ir įspėja, kad padėtis Mariupolyje dar baisesnė. Savo ruožtu Prezidentė Grybauskaitė gėdina Vakarus – sako sankcijos skylėtos, atsakas per menkas, o skambūs pareiškimai ir smerkimas Putino nesustabdys. Europa gi išsiunčia dešimtis rusų diplomatų ir skelbia apie penktąjį sankcijų paketą, tačiau neatsisako rusiškų dujų ir naftos. Mariupolyje – savo namuose sudegusių žmonių kūnai.

Rusų okupantai prievartavo moteris ir vykdė civilių egzekucijas ne tik Bučoje. Kituose miestuose Putino kariaunos karo nusikaltimų gali būti dar daugiau – jau pranešama apie nužudytus vaikus su prievartos žymėmis Iziume. Rusijos nuodėmių įrodymus jau renka tarptautiniai karo nusikaltimų tyrėjai. Netoli Kyjivo okupantai nužudė kaimo seniūnę su šeima, mat šie nesutiko bendradarbiauti su priešais. Ukraina skelbia turinti jau beveik dviejų tūkstančių rusų karo nusikaltėlių sąrašą.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį pasisakė už papildomų ginklų tiekimą Ukrainai, kad ši šalis galėtų apsiginti nuo Rusijos. „Žiūrime, kokie yra sprendimai, drauge su Europos Sąjunga, NATO ir, ypač, G-7 (Didžiojo septyneto) partnerėmis“, – sakė ministrė. Ji atmetė kritiką, kad Vokietija nepakankamai stengiasi apginkluoti Ukrainą, ir atkreipė dėmesį, kad „nėra daug kitų šalių, tiekiančių daugiau“ ginklų.

Spaudžiant sankcijoms milžiniškomis Kremliaus pastangomis visaip ribojant prekybą valiutomis, Rusijos rublis euro ir dolerio atžvilgiu atgavo savo vertę. Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, rublio stiprėjimą lemia ir rekordinės Rusijos eksporto pajamos, kurias didina energetinių iškelių – dujų ir kitų žaliavų – metalų, medienos kainų kilimas. Tiesa, Kremlius rublį palaiko dirbtinai jį reanimuodamas – verčia įmones ir gyventojus pirkti rublius.

TV3 žinioms nuvykus į Vakarų Ukrainą, tiek paprasti ukrainiečiai, tiek ir ginklu kovojantys kariai dėkoja Lietuvai už siunčiamą paramą. Iš mūsų šalies nuolat į Ukrainą keliauja automobiliai, medicininės priemonės, maistas ir kiti daiktai, kurie padeda ne tik naikinti rusų okupantus, bet ir palengvina gyvenimą civiliams. „Ką jūs sakote rusams, kurie… — Jums šakės!“ – taip, trumpai ir aiškiai žinutę rusų okupantams siunčia vienas iš Charkivo gynėjų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako esąs nusivylęs, kad į naują sankcijų Rusijai paketą neįtraukta naftos pramonė. „Aš nusivylęs, kad siūlymai neapima naftos. Anglis, kai mes kalbame apie finansus, kurie Rusijos biudžetą papildo Europa pirkdama anglis, tai nėra daug, galėtumėt pridėti žvakes ir malkas, jei norėtumėt padaryt stipriau.

Aiškėja naujos detalės apie Ukrainos Rytuose rusų karių nužudyto lietuvių režisieriaus Manto Kvedaravičiaus mirtį. Jo artima draugė, esanti Lvive, pasakoja, kad režisierius žuvo visai ne nuo raketos smūgio, važiuodamas automobilyje, kaip buvo pranešama anksčiau. Rusai jį sušaudė tyčia, o jo kūną iš Ukrainos žmonai teko parsivežti per Rusiją slepiantis nuo okupantų.

Slovėnijos vyriausybė antradienį pranešė, kad išsiunčia 33 Rusijos diplomatus po to, kai Ukrainos Bučos mieste pasitraukus rusų pajėgoms buvo rasta daugybė civilių lavonų, o Kyjivas apkaltino Rusijos pajėgas civilių žudynėmis.

Bučoje vykusių egzekucijų vaizdų sukrėstas liko ne vienas. To, ką ten išvydo, negali paaiškinti ir Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. Sukrėstas Kyjivo meras išskirtiniame interviu TV3 žinių „Dienos komentare“ teigė, kad nepaisant visko jie privalo laimėti, ir paaiškino, kaip ukrainiečiams pavyko sugriauti stiprios Rusijos armijos mitą. Jūs su broliu vieni pirmųjų nuvažiavote į Bučą.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pareiškė, kad ukrainiečių žudynės Bučoje buvo Rusijos tyčia vykdomos „žudymų, kankinimų, prievartavimų kampanijos“ dalis. „Šiam Rusijos (pajėgų) potvyniui slūgstant nuo Ukrainos, pasaulis mato (jo) paliktą mirtį ir destrukciją“, – pakeliui į Briuselį žurnalistams sakė A. Blinkenas.  „Tai, ką matome Bučoje, nėra atsitiktinis niekšiško padalinio aktas.

Europos Sąjunga antradienį paskelbė grupę prie Bendrijos institucijų dirbančių Rusijos diplomatų nepageidaujamais asmenimis, todėl jie gali būti išsiųsti iš Belgijos. „Nusprendžiau keletą Rusijos Federacijos nuolatinės misijos prie ES pareigūnų paskelbti persona non grata dėl to, kad jie vykdo veiklą, prieštaraujančią jų diplomatiniam statusui“, – spaudos konferencijoje sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Pasaulio bankas antradienį paskelbtoje ataskaitoje teigia, jog žaliavų tiekimo sutrikimai, finansinė įtampa ir išaugusios kainos – tai vienas iš karo Ukrainoje padarinių, kuris artimiausiais mėnesiais sulėtins Azijos ekonomiką. Ataskaitoje prognozuojamas lėtesnis augimas ir didesnis skurdas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione šiais metais, nes „daugkartiniai sukrėtimai“ sukels sunkumų žmonėms ir įmonėms. Skaičiuojama, kad regione ekonomikos augimas sieks 5 proc., palyginti su pradine 5,4 proc.

Tarptautinės sausumos minų uždraudimo kampanijos aukščiausio rango pareigūnė pirmadienį paragino Rusiją, kad jos jos pajėgos nebenaudotų Ukrainoje sausumos minių, nuo kurių pernelyg dažnai žūsta ar būna suluošinami civiliai gyventojai.

Balandžio 2 dieną Rusijos kariuomenė pradėjo trauktis iš Kijevo srityje esančios Bučos. Tai vienas iš miestų, kuriame vyko įnirtingiausios kovos. Kai Bučą paliko Rusijos kariuomenė, žurnalistams atsivėrė baisus vaizdas, o gyventojai dabar vis daugiau pasakoja apie tai, ką matė ir kaip gyveno okupacijoje.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius antradienį pranešė, kad uždaromi du Rusijos generaliniai konsulatai ir iš šalies išsiunčiami 13 rusų diplomatų ir darbuotojų. „Atsižvelgdama į Rusijos ginkluotųjų pajėgų žiaurumus Ukrainoje, Latvija nusprendė uždaryti Rusijos generalinius konsulatus Daugpilyje ir Liepojoje bei išsiųsti 13 Rusijos diplomatų ir darbuotojų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė latvių diplomatijos vadovas.

Jungtinės Valstijos nuo antradienio nebeleis Maskvai atlikti mokėjimų iš amerikiečių bankuose esančių lėšų, siekdamos padidinti ekonominį spaudimą Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, pranešė JAV iždas. „Šiandien yra galutinis terminas, per kurį Rusija turi sumokėti dar vieną įsipareigojimą. Nuo šiandien JAV iždas neleis apmokėti jokių skolų JAV doleriais iš Rusijos vyriausybės sąskaitų JAV finansų institucijose“, – naujienų agentūrai AFP teigė Iždo atstovas.

Kinijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai pirmadienį pasikalbėjo pirmą kartą per daugiau nei mėnesį, o Pekinas paragino ir toliau siekti taikos derybų, nors daugėja įtarimų dėl Rusijos žiaurumų Kyjivo apylinkėse. Pastarosiomis dienomis tarptautinė bendruomenė vis garsiau kritikuoja Maskvą po to, kai Ukrainos sostinės apylinkėse, iš kurių pasitraukė Rusijos kariai, buvo aptikta dešimtys civilių gyventojų kūnų. Maskva neigia kaip nors prisidėjusi prie šių žmonių žūties.

Antradienį NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Maskva planuoja užimti „visą“ Donbaso regioną Ukrainos rytuose ir sukurti koridorių iš Rusijos į aneksuotą Krymą. Rusijos pajėgos tolsta nuo Kijevo, kad „persigrupuotų, persiginkluotų ir papildytų savo atsargas, ir telkia dėmesį į rytus“, sakė jis žiniasklaidai prieš trečiadienį vyksiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Ispanija, Italija, Danija ir Švedija antradienį prisidėjo prie kitų Europos Sąjungos šalių, dėl karo Ukrainoje išvariusių Rusijos diplomatų, o bendrai per pastarąsias dvi dienas išsiųsta daugiau kaip 140 rusų diplomatų. Jie išvaromi tarptautinei bendruomenei pasmerkus Maskvą dėl šiurpių scenų į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančiame Bučos mieste, kur po Rusijos pajėgų pasitraukimo buvo rasti gatvėse gulintys lavonai, kai kurie iš jų surištomis rankomis.

Jungtinės Tautos antradienį pareiškė, kad visi ženklai Bučoje rodo, jog šiame netoli Kyjivo esančiame miestelyje buvo sąmoningai žudomi civiliai gyventojai. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro teigimu, iš Kyjivo šiaurės rytinio priemiesčio Bučos pasiekiantys vaizdai kelia itin didelį nerimą. Pabrėžiama, jog tarptautinė teisė draudžia bet kokius tyčinius išpuolius prieš civilius.

Viename iš namų Bučoje, Kijevo srityje, Rusijos kariškiai įrengė štabą, kuriame kankino ir žudė sulaikytus civilius. Tai išaiškėjo po to, kai Rusijos kariuomenė paliko miestą. Pasak vieno iš Ukrainos karių, viena iš namo patalpų tapo kankinimo kamera, o kitame kambaryje suimtieji buvo sušaudomi. Ten buvo rasti penki žmonių kūnai, rašo „The Insider". Anksčiau buvo pranešta, kad po Rusijos kariuomenės išvedimo, Bučoje buvo rasta daugiau kaip 400 žuvusių civilių.