karas

Rusijos narystės Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryboje suspendavimą Užsienio reikalų ministerija vertina kaip principingą atsaką į Kremliaus karo nusikaltimus Ukrainoje. JT Generalinė Asamblėja ketvirtadienį pritarė Rusijos narystės stabdymui, 93 šalims balsavus „už“, 24 – „prieš“, ir dar 58 susilaikius.

Europos Sąjungai (ES) ruošiantis įvesti penktąjį sankcijų paketą Kremliui, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Bendrijos nares ragina atsisakyti ir rusiškų dujų bei naftos importo. Taip jis kalbėjo po Briuselyje dvi dienas trukusio NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo, Ukrainoje maždaug pusantro mėnesio tęsiantis Maskvos invazijai. „Mūsų pagrindinis tikslas – padėti Ukrainai laimėti karą.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį nubalsavo už Rusijos narystės Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje sustabdymą, reaguojant į Maskvos invaziją į Ukrainą. Sprendimas priimtas 93 šalims balsavus „už“, 24 – „prieš“, ir dar 58 susilaikius. Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė pirmadienį paskelbė, kad planuoja siekti Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymo, iškilus įrodymams, kad rusų pajėgos Ukrainos Bučos miestelyje vykdė masines egzekucijas.

Ukrainietis futbolininkas Taras Onufrak kalbėdamas apie karą gimtinėje sunkiai renka žodžius. Daugiau nei du mėnesius Lietuvoje gyvenantis jaunuolis neslepia – mintys apie grįžimą į tėvynę ir teikti pagalbą vis grįžta, tačiau supratęs, kad neturi jokios karinės patirties, visgi, nusprendė likti čia ir padėti taip, kaip tik gali. Kilęs iš Ivano Frankivisko srities Ukrainoje, Taras Onufrak jau antrą mėnesį kartu su mergina leidžia Lietuvoje.

Plataus masto Ukrainos civilių žudynės, kurias Bučoje vykdė Rusijos kariai, sukrėtė visą pasaulį. Dėl Rusijos žiaurumo įmonės traukiasi iš Rusijos, siekdamos neremti Kremliaus finansiškai. Visgi dalis verslo atstovų viešumoje sulaukia kritikos dėl nepakankamų pastangų, siekiant iškelti savo verslą iš Rusijos. Ne išimtis ir Lietuviško kapitalo bendrovės.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas yra Maskvos pajėgų Ukrainoje įvykdytų „nusikaltimų bendrininkas“, nes, anot jo, siekia juos pateisinti.

Lietuvos ambasadorius Valdemaras Sarapinas ketvirtadienį grįžo dirbti į Kyjivą, invaziją tęsiančioms Rusijos pajėgoms atsitraukus nuo Ukrainos sostinės. „Tik ką įžengiau pro ambasados duris“, – BNS sakė diplomatas. Pastaruoju metu Lietuvos ambasada veikė Lvive, dar anksčiau ji dirbo Ukrainos-Lenkijos pasienyje. Lietuvos užsienio reikalų ministerija šią savaitę paskelbė apie sprendimą grąžinti ambasadorių į Kyjivą.

Ukrainos Bučos mieste ir kitose vietovėse netoli Kyjivo po Rusijos pajėgų atsitraukimo rastų kūnų vaizdai aptemdė pozityvią atmosferą, tvyrojusią po neseniai vykusių Rusijos ir Ukrainos derybų, ketvirtadienį pareiškė Turkija. „Vaizdai Bučoje, Irpinėje ir kituose regionuose yra nepriimtini. Šios scenos aptemdė derybas“, – po NATO susitikimo Briuselyje žurnalistams sakė turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. „Atsirandanti teigiama atmosfera, deja, buvo aptemdyta“, – pridūrė jis.

Baltarusijos, pagrindinės Rusijos sąjungininkės, autoritarinis lyderis Aliaksandas Lukašenka ketvirtadienį paragino įtraukti Minską į taikos derybas karui Ukrainoje užbaigti, pavartodamas Maskvos draudžiamą terminą. Rusija savo agresiją Ukrainoje vadina „specialiąja karine operacija“ ir reikalauja, kad šis terminas būtų naudojamas žiniasklaidoje ir visuomenėje, o už žodžių „invazija“ arba „karas“ vartojimą Ukrainos kontekste yra numatytos bausmės.

Karščiausiuose taškuose ir labiausiai suniokotose vietose apsilankęs Vytautas Bruveris teigė, kad matyti vaizdai labai šiurpūs ir sukrečiantys, tačiau iš Ukrainos karių nedingsta ryžtas kovoti iki galo. Politikos apžvalgininkas TV3 žinių „Dienos komentare“ tiksliai išvardijo, ką išvydo žudynių vietose ir kaip dėl to jaučiasi patys Ukrainos gyventojai. Sužinojome, kad buvote Ukrainoje ir šiuo metu kaip tik grįžtate.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi, jog NATO narės atsiųs Kyjivui reikalingų ginklų, tačiau pabrėžė, kad jos turi veikti greitai, kol Rusija nepradėjo dar vieno didelio puolimo. „Arba padėsite mums dabar, ir kalbu apie dienas, o ne savaites, arba jūsų pagalba ateis per vėlai. Ir daug žmonių žus, daug civilių neteks savo namų, daug kaimų bus sugriauta.

Maskva ketvirtadienį pareiškė, jog tikisi, kad Suomija skubiai Rusijai grąžins  vertingų meno kūrinių siuntas, kurias areštavo Suomijos muitinė, taikydama Vakarų įvestas sankcijas. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, Europos Sąjunga įvedė Maskvai virtinę sankcijų, tarp jų draudimą parduoti, tiekti, perduoti Rusijai ar eksportuoti į ją prabangos prekes, įskaitant meno kūrinius.

Europos Sąjunga (ES) rengiasi paskelbti sankcijų rusiškoms anglims. Nors Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michelis (Šarlis Mišelis) trečiadienį pareiškė, kad 27 valstybes vienijantis blokas „anksčiau ar vėliau“ turės įvesti sankcijų ir Rusijos naftos bei dujų sektoriams, ES kol kas vengė tokių žingsnių.

Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidalijo sukrečiančiu vaizdo įrašu, kuriame parodoma, kaip didžioji dalis valstybių prisideda prie Rusijos kariuomenės finansavimo. Visgi atskiras dėmesys vaizdinėje medžiagoje skirtas Baltijos valstybėms – Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Savo socialinėje paskyroje V. Zelenskis teigė, kad kiekvienas, pirkdamas rusišką naftą ar dujas, prisideda prie civilių žudymo Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pasisakė apie Ukrainos ir Rusijos derybas. Jo teigimu, Rusijai nepriimtinas Ukrainos pasiūlymas Krymo ir Donbaso klausimus aptarti susitinkant abiejų šalių vadovams. S. Lavrovas teigė, kad trečiadienį Ukrainos pristatytame naujame susitarimo su Rusijos Federacija projekte „yra nukrypimų nuo Stambule pateiktų pasiūlymų“. Jis skeptiškai žiūri į galimybę susitikti Volodymyrui Zelenskiui ir Vladimirui Putinui.

Vienas Rytų Ukrainos pareigūnas ketvirtadienį perspėjo regione pasilikusius gyventojus, kad laikas pabėgti nuo Rusijos atakų eina į pabaigą, ir pranešė, jog puolamas yra visas regionas. „Šios kelios dienos gali būti paskutinė galimybė išvykti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ gyventojams rašė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus. „Priešas apšaudo visus miestus Luhansko regione.

Austrija ketvirtadienį pranešė išsiunčianti iš šalies keturis Rusijos diplomatus, prisijungdama prie virtinės kitų Europos Sąjungos valstybių, jau žengusių tokį žingsnį didėjant pykčiui dėl Maskvos karo prieš Ukrainą.  Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad atšaukė trijų diplomatų iš Rusijos ambasados Vienoje ir vieno diplomato iš generalinio konsulato vakariniame Zalcburgo mieste diplomatinį statusą.

Didžiosios Britanijos energetikos milžinė „Shell“ ketvirtadienį pareiškė, kad sprendimas pasitraukti iš Rusijos, kuris buvo priimtas dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą, bendrovei jau atsiėjo 5 mlrd. JAV dolerių (4,6 mlrd. eurų). Dėl sumažėjusios turto Rusijoje vertės, kredito nuostolių ir „nuostolingų“ sutarčių sąlygų šių metų pirmųjų trijų mėnesių pajamos sumažės 4–5 mlrd. JAV dolerių, pranešė „Shell“. Pirmojo ketvirčio veiklos rezultatus bendrovė ketina skelbti gegužės 5 dieną.

Invaziją į Ukrainą pradėjusios Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas įvardijo Vakarų ginklais teikiamą pagalbą Ukrainai. Jo teigimu, tai neprisidės prie taikos tarp Ukrainos ir Rusijos.

Prancūzijos vyriausybė ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Paryžiuje, kai jo ambasada per „Twitter“ paskelbė nuotrauką, kurioje esą matyti „filmavimo aikštelė“, kur ukrainiečiai neva inscenizuoja civilių žudynes Bučos mieste, išprovokavusias pasipiktinimą visame pasaulyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad koronaviruso pandemija ir karas Ukrainoje parodė didesnį struktūrinių reformų poreikį. Tai jis ketvirtadienį aptarė su valstybės kontrolieriumi Mindaugu Macijausku. „Lietuvos ekonomika gerai atlaikė COVID-19 pandemijos krizę, tačiau pandemija kartu indikavo dar didesnį struktūrinių reformų poreikį. Karas Ukrainoje tik dar labiau aktualizavo būtinybę vykdyti Lietuvos atsparumo didinimo reformas“, – pranešime sakė G. Nausėda.

Europos Parlamento narys, buvęs Belgijos ministras pirmininkas Guy Verhofstadtas Europos Sąjungą ragina labiau spausti Rusijos Federaciją, šiai įsiveržus į Ukrainą. Jo teigimu, naujojo sankcijų paketo nepakanka. „Žinote, kodėl neveikia jūsų strategija? Nes progresyvūs sankcijų paketai neveikia prieš autokratus. Jie veikia demokratijoje, kur yra demokratai, kur yra viešoji nuomonė, tikra viešoji nuomonė. Rusijoje nėra viešosios nuomonės.

Europos Sąjunga atideda visišką rusiškos anglies importo draudimą vienu mėnesiu iki rugpjūčio vidurio, praneša „Reuters“. Europos Sąjungos pasiuntiniai ketvirtadienį ketina patvirtinti Rusijos anglių draudimą, kuris visiškai įsigaliotų nuo rugpjūčio vidurio, mėnesiu vėliau nei buvo pasiūlyta iš pradžių, „Reuters“ sakė šaltinis ES, po Vokietijos spaudimo atidėti priemonę.

Rusijos vadas, įtariamas Bučoje įvykdęs absoliučiai nežmoniškus karo nusikaltimus, buvo įvardintas kaip karys veteranas, kurį neseniai palaimino Ortodoksų Bažnyčia, rašo „The Times“. Pulkininkas leitenantas Azatbekas Omurbekovas yra 64-osios motorizuotosios šaulių brigados, dalyvavusios Bučos, esančios už maždaug 24 kilometrų nuo Kijevo, okupacijoje, vadas.

Rusijos ambasada išlaikys esamą pavadinimą ir pažeminus diplomatinių atstovavimą tarp šalių, BNS informavo Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM). Lietuvos Vyriausybė pirmadienį reaguodama į žudynes Kyjivo priemiestyje Bučoje nutarė pažeminti diplomatinį atstovavimą tarp Lietuvos ir Rusijos bei nurodė šios šalies ambasadoriui išvykti iš Lietuvos. Taip pat priimtas sprendimas uždaryti Rusijos konsulatą Klaipėdoje.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį dar kartą paragino NATO šalis parūpinti Kyjivui visos jo kovai su Rusijos invazija reikalingos ginkluotės. „Mano darbotvarkė labai paprasta. Joje – tik trys punktai: ginklai, ginklai ir ginklai“, – D. Kuleba sakė žurnalistams prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje. „Raginu visus sąjungininkus atidėti į šalį savo delsimą, nenorą [ir] parūpinti Ukrainai visko, ko jai reikia“, – tęsė jis.

Rusijos prekybos centruose užfiksuotas parduodamas tik kariams skirtas maistas. Tai vienkartiniai maisto daviniai, kuriais prekiauti draudžiama. „Nexta“ dalinasi vaizdais iš vieno Rusijos prekybos centro lentynų. Nuotraukose matyti, kad prekiaujama tik kariams skirtais maisto daviniais, vadinamaisiais sausais maisto daviniais.  Nurodoma, kad viena dėžutė kainuoja 246 rublius – 2,77 euro. Tiesa, ant davinio dėžutės parašyta, kad jis nėra skirtas prekybai.

Vykstant karui Ukrainoje, pirkti rusiškas dujas ir naftą yra amoralu, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Taip ji kalbėjo Bendrijoje ruošiantis įvesti naujas sankcijas Kremliui, tačiau į penktąjį paketą delsiant įtraukti minėtuosius energijos išteklius.

Rusijos karinės pajėgos okupuotame Ukrainos pietiniame Enerhodaro mieste bando įsteigti savo valdžią ir alteisti vietos valdininkus. Ukrainos įmonė „Energoatom“ praneša, kad okupantai kuria valdžios „pseudoorganus“ ir „atleido“ iš darbo dabartinius valdininkus. Rusijos pajėgos Enerhodarą, kur veikia didžiausia Europoje atominė elektrinė, užėmė kovo pradžioje.

Rusijos karinės pajėgos pamažu išstumiamos iš šiaurinių Ukrainos miestų ir traukiasi į Rytus. Tačiau pasitraukdami invaziją pradėję kariai į namus grįšiantiems ukrainiečiams, panašu, paspendžia mirtinus spąstus. Ukrainiečiai socialiniuose tinkluose dalinasi miestuose, iš kur buvo išstumtos Rusijos karinės pajėgos, aptikę užminuotų namų, mašinų stovėjimo aikštelių. Vienoje nuotraukoje matyti prie durų pritaisyta granata, kuri, atidarius duris, sprogtų.

 Jemeno prezidentas ketvirtadienį paskelbė įkūręs naują tarybą, turinčią vadovauti karo krečiamai šaliai, pranešė valstybinė žiniasklaida. Šis sprendimas žymi reikšmingą pokytį koalicijoje, kovojančioje su Irano remiamais husių sukilėliais. „Neatšaukiamai perduodu prezidentinei vadovaujančiajai tarybai visus savo įgaliojimus“, – per televiziją paskelbtame pranešime prezidentas Abedrabbo Mansouras Hadi sakė anksti ketvirtadienį, Saudo Arabijoje vykstančių taikos derybų paskutinę dieną.

Italijoje aktyvistai trečiadienį surengė akivaizdžią protesto prieš Rusijos karą Ukrainoje akciją, kurios taikiniu tapo vieno rusų televizijos laidų vedėjo, artimo prezidento Vladimiro Putino režimui, vilą ir nudažė jos baseino vandenį raudona spalva.

Vokietijos žvalgybos tarnybos perėmė Rusijos karių radijo pokalbius apie civilių gyventojų žudynes Ukrainos Bučos mieste, ketvirtadienį pranešė savaitraštis „Der Spiegel“. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:22 | Okupantų veiksmai gali būti dar žiauresni, nei buvo prieš tai JK Karališkųjų oro pajėgų vado teigimu, karas Ukrainoje šiuo metu yra nesaugioje fazėje, o Rusijos kariuomenė kaupia atsargas ir strateguoja pozicijas prieš pradedant galimas dar žiauresnę ataką Ukrainos t...

Naujausioje savo naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina pasaulio vyriausybes sugriežtinti sankcijas Rusijai, perspėdamas, kad to nepadarius jai būtų prilyginamas „leidimas“ tęsti atakas prieš Ukrainą. „Šiandien Vakarų šalys paskelbė apie naują sankcijų Rusijos Federacijai paketą. Šis paketas įspūdingai atrodo. Tačiau to nepakanka“, – kalbėjo V. Zelenskis. „Vis dėlto vargu ar tai galima pavadinti proporcinga blogiui, kurį pasaulis matė Bučoje.

JAV Gynybos departamentas teigia, kad šiuo metu nėra įmanoma sužinoti, kiek užtruks Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, jei nebus paskelbtos taika diplomatiškai, tačiau aišku, kad Ukraina šią kovą gali laimėti, rašo CNN. JAV atstovas teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kare susiduria su dideliu Ukrainos kariuomenės pasipriešinimu, tačiau smurto atvejų gali padaugėti mažesnėse geografinėse zonose.

Mariupolio meras Vadymas Boičenko trečiadienį pranešė, kad Mariupolio mieste Rusijos okupantai nuo invazijos pradžios Ukrainoje pražudė daugiau kaip 5 tūkst. civilių, įskaitant 210 vaikų gyvybių. Kaip rašo „The Guardian“, kad Rusijos karinės pajėgos taip pat bombardavo miesto ligonines, o vienoje iš jų po įvykdytų atakų sudegė 50 žmonių. Be to, miesto meras pažymėjo, kad dėl okupantų paleistų raketų, miesto infrastruktūra sugriauta daugiau kaip 90 proc.

Charkivo regiono administracijos vadovas Olehas Sinegubovas pareiškė, kad Ukrainos valdžia negali evakuoti įstrigusių gyventojų iš Rusijos kontroliuojamo rytinio Iziumo miesto arba nusiųsti ten maisto atsargų, rašo „Sky News“. Pastaroji situacija susiklostė praėjus dienai po to, kai Ukrainos parlamentarė Lesia Vasylenko pareiškė, jog Rusijos pajėgos nužudė 93 Iziumo gyventojus, kai šie bandė pasitraukti iš šios teritorijos.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pasmerkė plataus masto Ukrainos civilių žudynes, kurias, kaip įtariama, Bučoje vykdė Rusijos kariai, pavadindamas jas „karo nusikaltimais“. „Esu tikras, kad matėte nuotraukas iš Bučos, esančios visai netoli Kyjivo: Rusijos kariuomenei pasitraukiant gatvėse palikti kūnai; kai kurie nušauti į pakaušį, o jų rankos surištos už nugaros“, – sakė J. Bidenas.

Ukrainos žvalgyba pareiškė, kad yra ruošiamas perversmas prieš Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną, rašo kyivindependent.com. Nors tokiais žvalgybos teiginiais galima abejoti, analitikai įvertino perversmo galimybę Rusijoje, atsižvelgdami į ekonominę ir politinę situaciją Rusijoje. Kai kurie iš jų teigia, kad perversmas yra mažai tikėtinas, o kiti mano, jog tai beveik neišvengiama dėl V. Putino sprendimo pulti Ukrainą.

Labiausiai bombarduojamo Ukrainos miesto Mariupolio meras pasmerkė Rusijos karinių pajėgų veiksmus, teigdamas, kad Mariupolis dabar priliygsta koncentracijos stovyklai Aušvice. Socialinio tinklo „Facebook“ įraše Vadymas Boičenka rašė: „Rasistai [rusų karinės pajėgos] pavertė visą mūsų miestą mirties stovykla. Deja, ši klaiki analogija įgauna vis daugiau įrodymų. Tai jau ne Čečėnija ar Alepas. Tai naujasis Aušvicas ir Maidanekas.

Saugumo situacija nepasikeistų net jei karas Ukrainoje būtų sustabdytas, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.  „Saugumo situacija nepasikeistų net jei karas iš tikrųjų būtų sustabdytas. Neturi būti jokių abejonių, kad tokia Rusija, šiandienos Rusija, Putino Rusija yra visiškai kitokia šalis“, – žurnalistams prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje sakė G. Landsbergis.

TV3 Žinių žurnalistas Ukrainoje apsilankė žiauraus okupantų susidorojimo su ukrainiečių žmonėmis vietoje – nužudytus civilius rusai bandė sudeginti. Aiškėja, kad žiauriausiai su civiliais elgėsi kadyrovcai, o seksualinę prievartą patyrė ne tik moterys ir vaikai, bet ir vyrai, ir senukai.  Dauguma ukrainiečių, kurių kūnai šiuo metu guli tiesiog Bučos gatvėse, slėpėsi savo namuose, nešaudė, nesprogdino.

Europos Sąjunga skelbia naujas sankcijas Rusijai, tačiau neužsuka svarbiausio Rusijos pajamų kranelio – milijardų už naftą ir dujas. V. Zelenskis dėl to griežtas – pareiškė, esą kai kuriems bendrijos lyderiams pinigai yra svarbiau už jo šalyje Rusijos vykdomus karo nusikaltimus. Černihivo regione tūkstančiai žmonių randa savo namus sugriautus arba sudegintus po to, kai ukrainiečių žemę savo karo batais mindė Rusijos okupantai ir terorizavo beginklius žmones.

Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius viešėdamas JAV su šios šalies pareigūnais aptarė paramą Ukrainai ir Lietuvos ginkluotės poreikius. Kaip pranešė ministerija, M. Abukevičius susitiko su JAV Valstybės ir Gynybos departamentų atstovais, atsakingais už JAV karinę paramą bei koordinuojančiais JAV gaminamos ginkluotės įsigijimus.

Jungtinė Karalystė, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, paskelbė Maskvai dar vieną sankcijų paketą, paliesiantį du šalies bankus, taip pat iki šių metų pabaigos uždrausiantį visą rusiškos naftos ir anglių importą. „Mūsų naujausia priemonių banga nutrauks Rusijos energijos importą į Jungtinę Karalystę ir pritaikys sankcijas dar daugiau asmenų ir įmonių, naikindama [prezidento Vladimiro] Putino karo mašiną“, – pareiškime nurodė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį pareiškė, kad įtariamas Rusijos karių vykdytos ukrainiečių civilių žudymas Bučos mieste „man mažai kuo skiriasi nuo genocido“. „Net neabejoju, kad tarptautinė bendruomenė, įskaitant Didžiąją Britaniją priešakyje, vėl vieningai imsis veiksmų, kad įvestų daugiau sankcijų ir bausmių Vladimiro Putino režimui“, – sakė jis žurnalistams.

Baltieji rūmai trečiadienį paskelbė sankcijas dviem Vladimiro Putino dukterims dėl Maskvos karo Ukrainoje, sakydami, kad šeimos nariai slepia Rusijos prezidento turtą. JAV taip pat paskelbė sankcijas didžiausioms Rusijos valstybinėms ir privačioms finansų įstaigoms „Sberbank“ ir „Alfa Bank“ ir pareiškė, kad uždraustos visos naujos JAV investicijos Rusijoje.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį perspėjo, kad nėra ženklų, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų atsisakęs „savo ambicijos kontroliuoti visą Ukrainą“, ir kad karas gali užtrukti ilgai. „Turime būti realistai ir suvokti, kad tai gali trukti ilgai, daug mėnesių, net metų.