energetika

Irano finansų ministras įspėja, kad naftos kainos gali pakilti iki 160 JAV dolerių už barelį. Tai jis sieja su sankcijomis, kuriomis siekiama įtikinti Iraną atsisakyti savo branduolinės programos, skelbia CNN. „Mes turime būti atsargesni kalbėdami apie pajamas, gaunamas iš naftos, ir sankcijas naftos pardavimui. Kas yra laimėtojai, o kas pralaimėtojai dėl tokių sankcijų?, – sakė Shamseddinas Hosseinis. – Iš tikrųjų, sunku ne tik Iranui.

Įsivaizduokime, kad Lietuva nustoja pirkusi naftą ir dujas, pati apsirūpina šiais gyvybiškai reikalingais ištekliais ir net tampa eksportuotoja... Tai ne tuščia iliuzija, o gana reali galimybė. Tačiau... Įmonės „Minijos nafta“ gamybos vadovas, geologas Ignas Vaičeliūnas tvirtina, kad kol kas trūksta politinės valios ir supratimo, jog sėdime ant nepanaudotų gamtos turtų. Pasirodo, po mūsų kojomis susikaupę skalūninių dujų ir naftos klodai.

1,7 mlrd. litų didesnės palūkanos ir 2 metais vėluojančios statybos. Toks pesimistinis scenarijus piešiamas Visagino atominės elektrinės verslo plane. Geriausiu atveju – pigesnė ir laiku pastatyta elektrinė. Visagino atominės elektrinės (VAE) verslo plane netrūksta nei skambių šūkių, nei optimizmo. Dokumente, kurį ketvirtadienį pristatė VAE vadovas Rimantas Vaitkus, skelbiama, kad elektros poreikis šalyje sparčiai augs.

In­ves­tuo­to­jai iš Vo­kie­ti­jos ne­to­li Šiau­lių pla­nuo­ja sta­ty­ti pir­mą­ją ša­ly­je sau­lės jė­gai­nę ant už­da­ry­to Kai­rių są­var­ty­no kau­po. Iš­gau­ta elekt­ros ener­gi­ja bū­tų par­duo­da­ma į bend­rą tink­lą. Apie 30 mi­li­jo­nų li­tų in­ves­ti­ci­jos at­si­pirk­tų per de­šimt me­tų. In­ves­tuo­to­jai ne­snau­džia Idė­ją siū­lo Šiau­liuo­se įsi­kū­ru­si antrinė vo­kie­čių in­ži­nie­rių įmo­nė.

Ketvirtadienį parlamentarai išreiškė pritarimą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijai ir su ja susijusiems energetikos projektams, taip pat ir Visagino atominės elektrinės bei suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyboms. Šiuos projektus Seimas toliau svarstys birželio pradžioje. Už Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą po pateikimo balsavo 57 parlamentarai iš 95, „prieš“ buvo 8, susilaikė 30 Seimo narių.

Ketvirtadienį parlamentarai išreiškė pritarimą planuojamai statyti Visagino atominei elektrinei (AE) bei jėgainės koncesijos sutarčiai. Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą po pateikimo palaikė 63, prieš buvo 11, susilaikė 33 parlamentarai. Toks Seimo žingsnis buvo palydėtas aplodismentais. Labiausiai prieš Visagino AE projektą pasisakė socialdemokratai.

„Mes nesuprantame, kokią konstitucinę teisę turi Vyriausybė kalbėti apie referendumo dėl AE prieštaravimą kokiems nors įstatymams, jei visus teisinius klausimus dėl referendumo rengimo reglamentuoja Referendumo įstatymas.

Pradėjus kelti klausimus dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto ekonominio pagrįstumo bei reikalingumo Lietuvai, pastaruoju metu viešojoje erdvėje sustiprėjo opozicija diskusijoms šiais klausimais bei padaugėjo Vyriausybės atstovų pranešimų su įvairiais VAE ir alternatyvių šaltinių generuojamos elektros energijos savikainos palyginimais. Šių palyginimų ypač padaugėjo po viešojoje erdvėje pasigirdusių iniciatyvų surengti referendumą dėl atominės energetikos ateities Lietuvoje.

Brangstanti energija artimiausiais metais labiausiai įtakos Baltijos šalių transporto sektoriaus įmonių pelningumą. Tokie duomenys gauti tarptautinės audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovės KPMG analitikams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atlikus tyrimus ir įvertinus energijos resursų kainų įtaką įmonių pelningumui.

Seimo narių iniciatyvos surengti referendumą dėl planuojamos statyti Visagino atominės elektrinės (VAE) strateginei investuotojai Japonijos kompanijai „Hitachi“ gali sukelti abejonių, ar esama politinės valios ir bendro sutarimo šiuo klausimu Lietuvoje, mano Premjeras Andrius Kubilius. „Yra Lietuvos žmonių teisė rinkti parašus ir reikalauti, kad vienas ar kitas klausimas būtų sprendžiamas referendume, bet kai tokios iniciatyvos imasi patys Seimo nariai, tai yra šiek tiek kitoks reikalas.

Šalies rinkėjams socialdemokratai patrauklūs dėl to, kad siūlo mokesčių lengvatas, konservatoriai – dėl savo energetinės nepriklausomybės siekio, „darbiečiai“ vertinami už norus skatinti smulkų ir vidutinį verslą, „tvarkiečiai“ – už pažadus siekti socialinio teisingumo, Liberalų sąjūdis – dėl polinkio apibrėžti ekonominę laisvę ir konkurenciją. Tokie duomenys paaiškėjo delfi.

Naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimas gali neigiamai paveikti Baltijos šalių energetikos bendrovių kredito reitingus, reitingų agentūrą „Moody's Investor Service“ cituoja vz.lt. Agentūros pranešime teigiama, kad jei Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas bus įgyvendinamas pagal dabar numatomas sąlygas, tai gali neigiamai paveikti projekte ketinančių dalyvauti Baltijos šalių „Eesti Energia“ ir „Latvenergo“ kredito reitingus. Apie Lietuvos bendroves „Moody's“ neužsimena.

Premjeras Andrius kubilius teigia, kad referendumas dėl Visagino atominės elektrinės Lietuvai gali kainuoti milijonus, ir leido suprasti manąs, jog naujos atominės jėgainės statybai vis tiek būtų pritarta. „Tos formuluotės, kurios teikiamos mums svarstyti, nėra teisingos, nes veikiant galiojančiam atominės elektrinės įstatymui klausti žmonų, ar jie pritaria atominės elektrinės statybai, nelogiška, tai tas pats, kaip paklausti Seimo, ar jis nenori dar kartą priimti įstatymo.

Kalbėdamas apie permainas Lietuvos elektros energijos sektoriuje, premjeras Andrius Kubilius šiandien viešėdamas Taline teigė, kad Lietuva nuosekliai siekia sinchronizuoti savo elektros sistemą su Europos žemynine sistema. Anot jo, Visagino atominės elektrinės statyba atitinka regiono tendencijas: Baltijos jūros kaimynystėje stiprėja branduolinės energetikos plėtra.

Kataro investicinis fondas (QIA) įsigijo dalį britų ir olandų kompanijos „Royal Dutch Shell“, pranešė naftos ir dujų milžinė spaudos tarnyba. Kaip gegužės 11 dieną skelbiama Vidurio Rytų ekonominėje apžvalgoje „Middle East Economic Survey“ (MEES), Kataras įsigijo 3-5 proc. akcijų. „Reuters“ duomenimis, jeigu Kataras įsigis 5 proc. akcijų, jis taps didžiausiu „Shell“ akcininkų. Atsižvelgiant į tai, kad kompanijos rinkos kapitalizacija viršija 210 mlrd. dolerių, 3-5 proc.

Seimui pristatyta Vyriausybės metinė ataskaita – paskutinė. Už metų bus kita Vyriausybė ir kitas premjeras. Mažai tikėtina, kad juo bus Andrius Kubilius. Priedangos operacija Labai originalus būtų tas, kuris nepeiktų Vyriausybės.

Penktadienį Seimą  pasiekė Visagino atominės elektrinės (AE ) verslo plano bei Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo verslo plano dokumentai. Į II-uosius  Seimo rūmus 12 valandą  atvežti 143 segtuvai, kuriuose susegtas kiekvienam Seimo nariui paruoštas dokumentų, susijusių su strateginiais energetikos projektais, paketas. Dokumentus  Seimo vicepirmininkui Erikui Tamašauskui perdavė Visagino atominės elektrinės (VAE) Išorinių reikalų direktorius Sigitas Baltuška.

Balandžio pradžioje plačiai nuskambėjo žinia apie nepavydėtiną Moldovos situaciją: pasibaigus energetinių išteklių tiekimo sutarčiai, Rusijos koncernas „InterRAO JES“ ir Ukrainos prorusiško oligarcho Rinato Achmedovo valdomos bendrovės pareikalavo iš Moldovos už tiekiamą elektros energiją mokėti maždaug penktadaliu daugiau nei iki tol. Kadangi Moldova yra beveik visiškai priklausoma nuo energetinių resursų importo (importuoja 75–80 proc. ūkyje suvartojamos energijos), ją įspraudė į kampą.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė vadinamajam energetinių projektų dokumentų paketui, reglamentuojančiam strateginių energetikos projektų įgyvendinimą. Vyriausybės posėdyje pritarta Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos koncesijos sutarties su „Hitachi“, Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo ir Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymų projektams.

Besitęsianti energetinė krizė privertė Argentiną nacionalizuoti didžiausią šalies naftos ir dujų bendrovę, bet ar toks agresyvus ir neigiamų atgarsių tarptautinėje arenoje sulaukęs sprendimas padės išspręsti energetines problemas? Audringoje savo kalboje Argentinos prezidentė Cristina Fernandes de Kirchner pareiškė, kad yra pasiryžusi nusavinti beveik visas Ispanijos kompanijos „Repsol“ turimas Argentinos naftos bendrovės YPF akcijas.

„Truputį nustebau, kad energetikos klausimų nebuvo“, – paprašytas pasidalinti mintimis apie antradienį Seime pristatytą A. Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės ataskaitą Balsas.lt sakė nepriklausomas energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas. Jo teigimu, gerai, kad pajudėjo daugelis strateginių projektų. Tačiau šios vyriausybės parengtoje atnaujintoje energetikos strategijoje jis pasigedo aiškaus prioritetų sudėliojimo.

Dujomis namus šildantys Lietuvos gyventojai jau skaičiuoja, kiek kainuos kuras rudenį, rašo „Lietuvos rytas“. Tai turėtų paaiškėti dar šį mėnesį. Neabejojama tik dėl vieno - gamtinių dujų kainų šuolis bus milžiniškas. Skirtingai nei užsienyje, kur jos greičiausiai atpigs. Vilnietis Vytautas Ratkevičius su nerimu sutiko žinią, kad nuo liepos 1-osios buitiniams vartotojams dujos greičiausiai brangs dar 22 proc.

Energetikos bendrovė „GECO Investicijos“ pradeda statyti 20 MW biokuro katilinę Kaune – šiandien įmūryta simbolinė kapsulė su gintarais ir atsinaujinančios energetikos plėtrą palaikančių politikų, energetikų bei investuotojų linkėjimais ateities kartoms. Tai bus pirmoji nepriklausoma katilinė mieste, kuri šilumą gyventojams gamins iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į projektą bus investuoti apie 20 mln. litų, o statybas planuojama baigti jau šį rugsėjį.

Valstybė išleidžia pernelyg daug lėšų, įsigydama užsienio konsultacines paslaugas, tačiau būtų klaidinga teigti, jog labiausiai išlaidauja Energetikos ministerija, mano Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Almantas Petkus. „Šiandien mes susirinkome kalbėti apie konsultantų pirkimus energetikos srityje, bet visoje valstybėje yra ta pati situacija, bet kokioje ministerijoje“, - penktadienį spaudos konferencijoje „Kiek užsieniui mokėsime už energetikos konsultacijas?“ sakė jis.

Naftos kaina ir toliau mažėja. Vakar „WTI“ barelio kaina susitraukė dar kiek daugiau nei 2,5 proc. iki 102,5 JAV dolerių. Naftos rinkoje slopinančiai veikė ekonominės naujienos iš JAV ir Europos. Nuvylė JAV paslaugų sektoriaus „ISM“ indekso reikšmė, o ECB atkreipė dėmesį į vis dar tvyrančias ekonominio augimo rizikas. Iš šiuo metu 33 „Bloomberg“ apklaustų analitikų, didžioji dalis tikisi tolesnio naftos pigimo ateinančią savaitę, trečdalis mano, kad jos kaina kils.

Vyriausybė kitai savaitei atidėjo įstatymų dėl Suskystintų dujų terminalo ir Visagino atominės elektrinės dokumentų paketą. ,,Yra teisinių, dalykinių pastabų, jas šiandien apžvelgėme, dirbs komandos per savaitgalį, toliau derins, pirmadienį vėl pasitarime grįšime ir tikiu, kad artimiausiu metu, kitą savaitę mes Vyriausybėje projektus patvirtinsime ir siųsime į Seimą“, - po penktadienį vykusio pasitarimo žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius.

Visuotinio klimato atšilimo akivaizdoje tirpstantys Arkties ir Antarkties ledynai kelia vandens lygį visuose pasaulio vandenynuose. Švedijos Stokholmo aplinkos institutas paskaičiavo, kad vien dėl šių pokyčių gamtoje iki šio amžiaus galo pasaulio ekonomika patirs 2 trilijonų JAV dolerių nuostolį.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, kovą, palyginti su vasariu, gamintojų kainos euro zonoje išaugo 0,5 proc., o visoje ES padidėjo 0,6 proc. Vasarį kainos abiejose zonose atitinkamai padidėjo 0,6 ir 0,9 procento. Kovą, palyginti su tuo pačiu 2011 m. mėnesiu, gamintojų kainos euro zonoje padidėjo 3,3 proc., o ES - 3,8 proc. Lietuvoje kovą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, gamintojų kainos padidėjo 1,1 proc., o per metus - 7,3 proc.

Bolivijos prezidentas Evo Moralesas pasirašė nurodymą dėl energetikos kompanijos „Transportadora de Electricidad“ nacionalizavimo - 99,94 proc. bendrovės priklauso Ispanijos kompanijai „Grupo Red Electrica de Espana“. Apie tai praneša naujienų tarnyba rbc. Kaip teigiama prezidento nurodyme, „Transportadora de Electricidad“ valdo 73 proc. visų elektros perdavimo linijų Bolivijoje.

„Lietuvos dujų“ valdyba patvirtino naujus gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams. Jei jiems pritars Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nuo liepos dujos buitiniams vartotojams brangs vidutiniškai 22 proc. Gyventojams,  kurie suvartoja iki 500 kubinių metrų, kubinis metras dujų nuo liepos brangs 19,7 proc. – nuo 2,33 iki 2,79 lito (su PVM), suvartojantiems nuo 500 iki 20 tūkst. kubų – 24 proc. (nuo 1,75 iki 2,17 lito), daugiau nei 20 tūkst. kubų – 24 proc.

Vyriausybė apsvarstė Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją, kad pateiktų ją Seimui. Tokia strategija – būtinas dalykas, ir nieko keisto, kad ji kuriama. Keista yra veiksmų seka. Strategija bus pateikta Seimui kartu su keliais energetikos plėtrai svarbiais įstatymais.

Turkijos valstybinė kompanija „Turkish Petroleum“ pradėjo žvalgybos darbus Šiaurės Kipro naftos ir dujų gręžiniuose, praneša AFP. Šioje ceremonijoje lankėsi Turkijos energetikos ministras Taneras Yildizas ir Kipro turkų lyderis Dervisas Eroglu. Manoma, kad žvalgybos darbai truks nuo trijų iki šešių mėnesių. Gręžinių gylis sieks 3 tūkst. metrų. Savo ruožtu Kipro vadovybė pasipiktino šiais veiksmais.

(Papildyta 17:34 val.) Valdžia „stumia“ energetikos projektus? Vyriausybė trečiadienio posėdyje patvirtino patobulintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą bei Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu projektą. Taip pat buvo pristatytas verslo planas, susijęs su Visagino AE. Tačiau kitai savaitei atidėtas įstatymo „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo“ projektas.

Prieš dešimtmetį šalies politikai neatsakingai uždarė virš 10 milijardų litų vertės Ignalinos atominę elektrinę, kurios europinio saugumo programoms jau buvo išleistos milžiniškos lėšos. Tačiau dar didesne avantiūra kvepia dabartiniai valdančiųjų planai už 17 milijardų litų pastatyti „valdišką“ Visagino atominę elektrinę, kuri pabrangintų šalies gyventojams elektros energiją.

Vengrijos naftos ir dujų kompanija MOL ir kitos projekto dalyvės dar nepatvirtino, kad pasitraukia iš dujotiekio projekto „Nabucco“, antradienį sakė Europos Komisijos (ES) atstovė energetikos klausimais Marlene Holzner. Pirmadienį „Bloomberg“ pranešė, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paskelbė apie MOL pasitraukimą. „MOL dar nepatvirtino pranešimo apie savo pasitraukimą iš “Nabucco„ projekto. Kol kas neturime duomenų apie jokius pokyčius“, – žurnalistams sakė M. Holzner.

Jeigu į branduolinę energetiką investuoja milijardierius Billas Gatesas, kodėl Lietuva turėtų šią technologiją laikyti atsilikusia, sako Rimantas Vaitkus, Visagino atominės elektrinės generalinis direktorius. Jo įsitikinimu, branduolinė energetika nenužudys „žaliosios“ energijos, o kaip tik leis ją efektyviau plėtoti. Seimo opozicijos iniciatyva ketinama leisti tautai apsispręsti dėl naujos atominės elektrinės.

Miškuose pūva tūkstančiai kubinių metrų medienos atliekų, kurias būtų galima panaudoti ekologiškam ir pigiam kurui. Apskaičiuota, kad Lietuvos miškuose kasmet susidaro apie 2,5 milijonų kietmetrių šakų, kelmų, krituolių. Jų energetinė vertė sudaro beveik pusę centralizuotai tiekiamos šilumos poreikio. Tačiau paruošta biomasė pūva miškuose, praneša LTV „Šiandien“. Biržų girioje trūnija per šimtą kubinių metrų biomasės. Urėdija ją planavo parduoti po 18 litų.

Nepaisant vietos protestų dėl galimos rizikos ir visoje Europoje vyraujančio nerimo dėl technologijos, naudojamos eksploatuoti netradicinius dujų išteklius, Rumunija šiemet pradės skalūnų dujų žvalgybą, rašo „The New York Times“. Šalis siekia energetinės nepriklausomybės. Kelios naftos kompanijos išreiškė susidomėjimą skalūnų dujų paieškomis Rumunijoje. Remiantis JAV Energetikos informacijos administracijos duomenimis, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Vengrijoje iš viso gali būti maždaug 538 mlrd.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį prašymų gauti valstybės subsidijas elektros gamybai iš atsinaujinančių šaltinių buvo pateikta už beveik 19 mln. eurų, palyginti su 12,1 mln. eurų tuo pačiu laikotarpiu pernai. Estijos elektros energijos perdavimo tinklų operatorė „Elering“ teigė, kad prašymų padaugėjo, nes buvo paduota daugiau prašymų gauti subsidijas už elektrą, gaminamą iš biomasės ir biodujų. Estijos suvartojamos atsinaujinančių išteklių energijos dalis išaugo 16 proc., palyginti su 11 proc.

AB „Lietuvos dujos“ valdyba, vykdydama įstatymo nuostatas ir įvertinusi importuojamų gamtinių dujų kainų pokyčius šių metų pirmame pusmetyje bei naftos, valiutų rinkų pasaulines tendencijas, priėmė sprendimą dėl gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams, galiosiančių nuo liepos 1 dienos, padidinimo vidutiniškai 22 proc.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) išdavė leidimą Ignalinos atominei elektrinei (AE) atlikti darbus, susijusius su radioaktyviomis atliekomis. Leidimu suteikta teisė įvežti radioaktyviąsias medžiagas į labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų saugyklos aikštelę ir pirmą kartą atlikti bandymus panaudojant branduolinio kuro ciklo medžiagas šioje saugykloje.

Vyriausybė pagaliau pradėjo svarstyti atnaujintą Energetikos strategiją. Tai pirmadienį pasibaigus vyriausybės pasitarimui žurnalistams sakė ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Jo teigimu, naujoji strategija apibrėš Lietuvos energetikos sektoriaus perspektyvas iki 2020 metų ir brėžia jos kontūrus net iki 2050 metų.

Visi ko gero žinome, kad apie 71 % mūsų planetos sudaro vanduo. Tačiau, nepaisant to, kad Žemėje vanduo užima daugiau ploto nei sausuma, urbanizacija, atliekos, pramoniniai teršalai, o dabar ir klimato kaita kaip niekad kelia grėsmę šiam bene svarbiausiam gamtos ištekliui. Žmonėms vartoti tinka mažiau nei 1 % esančių Žemės vandens išteklių. Daugiau kaip 1,2 milijardo žmonių negali gauti švaraus geriamojo vandens. Jau dabar 4 iš 10 pasaulio gyventojų kasdien susiduria su vandens trūkumu.

Vyriausybė ketina svarstyti naujos atominės elektrinės verslo planą, koncesijos sutarties su Japonijos korporacija „Hitachi“ projektą, atominės elektrinės įstatymo naują redakciją ir su juo susijusių kitų įstatymų pataisas ir kitus dokumentus. Vyriausybė dar nėra gavusi Finansų ministerijos išvados dėl Koncesijos sutarties ir finansinės projekto rizikos.

Pusė milijardo litų. Tiek valstybė šįmet užsibrėžė surinkti dividendų iš valstybinių bendrovių. Tačiau sukrapštyti tiek greičiausiai nepavyks, nes po pažadais jau atsirado įspėjimas – yra papildomų sąlygų. Tuo ypač pasižymi energetikos sektoriaus bendrovės, rašo „Lietuvos rytas“. Valdžia prieš trejus metus užsimojo išpešti daugiau naudos biudžetui iš valstybinių įmonių. Per šį laikotarpį kai kurios įmonės iš tiesų įspūdingai pasistiebė, o kai kurios dar labiau grimzdo į nuostolių pelkę.

Vyriausybei ant stalo netrukus guls specialus įstatymas, reglamentuosiantis Klaipėdoje planuojamo statyti suskystintųjų dujų terminalo veiklos sąlygas.Įstatymo projekte numatoma, kad iš terminalo perkamų gamtinių dujų kainą reguliuos Vyriausybė, tačiau iki 20 proc.

Šiandien Europos Parlamentas pritarė asociacijos susitarimo tarp Europos Sąjungos ir Azerbaidžano pasirašymui. Europarlamentaro Vytauto Landsbergio teigimu, šis susitarimas – tai  būtinas žingsnis, Azerbaidžanui padėsiantis sustiprinti nepriklausomą valstybingumą, o Europos Sąjungai – atversiantis kelią į energetinę nepriklausomybę.

Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, Kanados bendrovė „Alimentation Couche-Tard Inc.“ planuoja įsigyti Norvegijos energetikos milžino „Statoil“degalinių tinklą. Skaičiuojama, kad planuojamo sandorio vertė gali siekti 2,8 mlrd. JAV dolerių. Šiuo metu „Statoil“ valdo 2,3 tūkst. degalinių tinklą. Kompanija siekė kasmet atidaryti po 50-60 naujų degalinių. Iki šiol didžiausia „Statoil“ degalinių tinklo plėtra vyko Rusijoje, Lenkijoje ir Baltijos valstybėse.

Įvertinusi procesus vykusius ir vykstančius energetikoje, Socialdemokratų sąjunga konstatuoja, kad padėtis šioje ūkio srityje nuolatos blogėja.Tiek ankstesnės A.Brazausko ir G.Kirkilo LSDP Vyriausybės, tiek dabartinė, vadovaujama A.Kubiliaus, atstovauja ir gina ne valstybės, o energetikų grupuočių, užsienio šalių bei užsienio kapitalo interesus.