energetika

Kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimo narius 2012-06-19 Už tikrą energetinę Lietuvos nepriklausomybę! Šiuo metu Seime yra svarstoma Lietuvos nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija.

Seimui antradienį po svarstymo pritarus Atominės elektrinė įstatymo pataisų projektui, parlamentaras, Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis frakcijos vardu paprašė, kad įstatymo projektas būtų įvertintas antikorupciniu požiūriu. „Taip pat parašiau raštą Seimo Antikorupcijos komisijai,  prašydamas šiuo požiūriu  įvertinti  įstatymo projektą“, – Balsas.lt pasibaigus rytiniam Seimo posėdžiui sakė parlamentaras.

JAV bendrovė „ExxonMobil“, suradusi per mažus kiekius skalūninių dujų, nutraukia darbus Lenkijoje, praneša naujienų agentūra AP. Bendrovė tyrinėjo teritoriją dviejuose sklypuose Lenkijos Rytuose. Kaip teigė „ExxonMobil“, pagrindine priežastimi tapo nerastas komerciškai naudingas ilgalaikis angliavandenių srauto lygis. Bendrovė nepranešė, ką darys su turimomis šešiomis licencijomis Rytų ir Centrinėje Lenkijoje, kurias gavo 2009 ir 2010 metais.

Na ir kas, kad per Lietuvą eina tektoninė zona, kad turime elektrinių 3 kartus daugiau nei gamybai reikia... Na ir kas, kad turime alternatyvios energijos 100 metų atsargų, na ir kas, kad besiformuojantis iš  atominių elektrinių „bermudų trikampis“ grąsina ne tik mums, Lietuvai, bet ir visai ES?! Branduolinės valstybės įvaizdis svarbiau. Ar iš tiesų įvaizdis svarbiau? Panagrinėkime.

Pirmadienį Lietuvoje veiklą pradeda Šiaurės šalių elektros biržos „Nord Pool Spot“ prekybos zona. Jos įsteigimui visas prielaidas sudarė šių metų vasarį įsigaliojęs Elektros energetikos įstatymas ir kovo 26 d. pasirašyta sutartis tarp šalies elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ ir Šiaurės šalių elektros prekybos biržos „Nord Pool Spot“. „Nord Pool Spot“ prekybos zonos Lietuvoje atidarymas yra Europos Komisijos inicijuoto Baltijos valstybių elektros rinkų sujungimo plano - BEMIP -...

Japonija paskelbė atnaujinsianti dviejų branduolinių reaktorių veiklą, skelbia BBC. Visos šalies jėgainės buvo uždarytos po Fukušimos katastrofos praėjusiais metais. Ohi jėgainėje Fukui prefektūroje esantys reaktoriai bus vėl paleisti per tris savaites, praneša šalies pareigūnai. Japonijos ministras pirmininkas Yoshihiko Noda kviečia paremti šį žingsnį, sakydamas, kad šią vasarą Japonija kenčia nuo energijos stygiaus. Vis dėlto plačiai pasklidusi neigiama visuomenės nuomonė išlieka.

Jeigu iki liepos 15 d. Ignalijos atominės elektrinės (IAE) administracija formaliai nesusitars su bendrovių „Nukem Technologies“ ir GNS konsorciumu, kaip išspręsti IAE tiekiamų panaudoto branduolinių konteinerių „Constor RBMK 1500“ tinkamumo problemą, jėgainės uždarymo projekto finansavimas tarptautinių donorų lėšomis gali būti sustabdytas, rašo „Verslo žinios“. IAE generalinis direktorius Žilvinas Jurkšus BNS pasakojo, esą IIDSF konferencijoje, kurioje buvo svarstomas šis klausimas, pavyko su...

Baltarusijos atominės elektrinės reaktorių atidavimo naudoti terminai gali keistis. Pagal generalinės sutarties projektą pirmąjį reaktorių planuojama paleisti 2018 metais, o antrąjį – 2020 metais. Tai trečiadienį naujienų agentūrai BELTA pareiškė AE statybos direkcijos valdybos viršininkas Sergejus Galančiukas. „Rengdami generalinę sutartį, mes numatėme tokius terminus“, – sakė jis.

Šiomis dienomis Seime labai skubotai ir nepageidaujant jokios kritikos svarstomi labai svarbūs Lietuvai Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijai (toliau Strategija) pagrindus klojantys įstatymų projektai.

Su valstybiniu vizitu Latvijoje viešinti Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Latvijos Prezidentu Andriu Berziniu apsilankė Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje. „Labai svarbu sukurti realiai funkcionuojančią Baltijos šalių dujų rinką, kad mūsų žmonės mokėtų konkurencines, o ne monopolininko diktuojamas kainas. Tam būtina ieškoti naujų dujų tiekėjų, panaudoti suskystintųjų dujų terminalą Klaipėdoje ir Inčukalnio saugyklą, kuri galėtų tapti regioniniu dujų banku“, – sakė D. Grybauskaitė.

Su valstybiniu vizitu antradienį į Latviją nuvykusi prezidentė Dalia Grybauskaitė su Latvijos prezidentu Andriu Bėrziniu aptarė dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo klausimus, bendrus energetikos projektus, derybų dėl naujosios ES finansinės perspektyvos pozicijas. Daugiausia dėmesio skirta šalių energetinio saugumo stiprinimui.

Iranas pradėjo kurti branduoline energija varomus povandeninius laivus, naujienų agentūra FARS citavo Irano laivyno vado pavaduotoją viceadmirolą Abbasą Zaminį, praneša „RIA Novosti“. Kalbėdamas apie didėjantį Irano pajėgumą šalyje kuriamų povandeninių laivų srityje, A. Zaminis teigė, kad islamiškoji respublika jau žengė pirmuosius žingsnius kurdama branduoline energija varomus laivus. „Šiuo metu yra pirmasis branduolinių povandeninių laivų kūrimo lygis“, – sakė viceadmirolas.

Seimui patvirtinus Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą, Lietuva pasirinko gamtinių dujų valstybės kelią, kuris įjungia raudoną šviesą tolimesnei biokuro plėtrai šilumos ūkyje. „Šiandien tampa aišku, kad biokuro plėtra šilumos ūkyje, kuri sukuria pagrindą mažesnėms šilumos kainoms, yra oficialiai stabdoma.

Š. m. birželio 8 d. Europos Komisija, vadovaudamasi Euratomo sutartimi, pateikė savo nuomonę dėl Visagino atominės elektrinės projekto (Visagino projektas). Remdamasi atliktu Visagino projekto vertinimu, Europos Komisija laikosi nuomonės, kad Visagino projektas atitinka Euratomo sutarties tikslus. Europos Komisija konstatuoja, kad Visagino projektu prisidedama prie energijos tiekimo Baltijos regione saugumo ir visapusiškos Baltijos valstybių integracijos į Europos energijos vidaus rinką.

Estija vis dar turi abejonių dėl Visagino atominės elektrinės projekto. Tuo tarpu Lietuvoje dėl pasipriešinimo projektui įtariamas kaimynas iš Rytų, praneša telegraf.lv. Estų energetikos kompanijos „Eesti energia“ vadovas Sandoras Liivis nėra įsitikinęs, kad nauja branduolinė elektrinė būtų komerciškai naudinga, nors ir neabejoja, kad Baltijai tai yra itin svarbus projektas, nes jis yra nesusijęs su rusiškomis dujomis.

Jungtinės Valstijos atleido nuo sankcijų septynias šalis, smarkiai sumažinusias Irano naftos pirkimą. Apie tai praneša „Reuters“, remdamasi JAV valstybės sekretore Hillary Clinton. Iš sankcijų sąrašo bus išbraukta Indija, Malaizija, Pietų Korėja, PAR, Šri Lanka, Turkija ir Taivanas. Sankcijos šioms šalims nebus taikomos mažiausiai pusę metų. Iš sąrašo nebus išbrauktas Singapūras ir Kinija - pastaroji šalis yra aktyviausia Irano naftos pirkėja.

Lietuvą apsups branduoliniai monstrai Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje. Nepaisant branduolinės energetikos krizės elektrinę ruošiasi statyti ir Lietuva. Apie kuriamo branduolinio trikampio pasekmes Lietuvai Balsas.lt kalbėjo su Rusijos branduoliniu fiziku, vienu iš žymiausiu branduolinės energetikos priešininkų, Andrejumi Ožarovskiu.

Išdavikų, kenkėjiškų visuomeninių organizacijų, nelojalios žiniasklaidos ir politinių organizacijų neįvardijęs Valstybės saugumo departamentas pusę Lietuvos gyventojų apšaukė tautos priešais. Lietuvoje tapo įprasta, kad Seimui svarstant svarbius šalies strateginius klausimus Valstybės saugumo departamentas (VSD) išplatina pažymas, įspėjančias apie grėsmes valstybės saugumui.

Lenkijai durys dalyvauti Visagino atominės elektrinės (AE) projekte lieka atviros, sako Premjeras Andrius Kubilius. „Mes esame aiškiai pasakę, kad durys Lenkijos įmonei dalyvauti Visagino projekte lieka atviros.

Lenkijai durys dalyvauti Visagino atominės elektrinės (AE) projekte lieka atviros, sako Premjeras Andrius Kubilius. „Mes esame aiškiai pasakę, kad durys Lenkijos įmonei dalyvauti Visagino projekte lieka atviros.

Seimo socialdemokratams kelia nerimą Energetikos ministro Arvydo Sekmoko paskelbti skuboti užmojai reformuoti šilumos ūkį ir atskirti centralizuotą šilumos gamybą, perdavimą ir skirstymą.

„Ypatingą grėsmę Lietuvai kelia trukdymai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, įgyvendinti struktūrinę Lietuvos gamtinių dujų sektoriaus reformą, realizuoti Visagino AE bei Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo projektus“, – rašoma apžvalgoje. Anot VSD, užsienio šalys Lietuvos siekį diversifikuoti energetinių išteklių tiekimą ir įsigyti jų pigiau vertina, kaip grėsmę savo interesams mūsų regione. Trukdymams išnaudojamos informacinės, socialinės, politinės, verslo struktūros.

Birželio 4 d. energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad iki rugpjūčio 1 d. planuojama parengti įstatymo pakeitimus ir lydinčiuosius aktus, leidžiančius atskirti šilumos tiekimą, perdavimą ir skirstymą.

„Nereikia būti ekonomistu, kad suvoktum, jog turėdamas kišenėje kelis milijardus, gali sukurti daug darbo vietų. Tačiau tikroji analizė – kai analizuojamos skirtingos alternatyvos siekiant to paties tikslo“, – analizuodamas oficialius argumentus, kodėl Lietuvai reikia statyti Visagino atominę elektrinę, ir aiškindamas, kodėl jie laikytini klaidingais, sakė ekonomistas Raimondas Kuodis, kalbėdamas trečiadienį Seime surengtos konferencijos „Visagino atominė elektrinė – ką naujo atskleidė Vyriausyb...

Seimo Ekonomikos komitetas šiandien svarstė Atominės elektrinės įstatymo projektą ir komiteto nariams nepavyko prieiti prie bendros nuomonės, netgi buvo nuspręsta nebalsuoti ir rytoj surengti neeilinį komiteto posėdį, nors Kęstutis Daukšys siūlė atidėti šio klausimo svarstymą iki to laiko, kai visi Seimo nariai galės tvirtai apsispręsti dėl savo nuomonės.

Daugelis veikiausiai sutiksite, kad gamtoje viskas glaudžiai susiję, o žmogus daro jai neišvengiamą įtaką. Aplinkosaugos ekspertai nuolat pabrėžia, kad šiltnamio efektas bei oro tarša visame pasaulyje didėja, nes atmosfera vis labiau teršiama žmogaus. Tad verta susimąstyti ką mes galėtume nuveikti ir pakeisti, jog išsaugotume savo planetą ateities kartoms. Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos proga, apie ekologijos problemas kalbame su aplinkosaugos ekspertu - dr. Gytautu Ignatavičiumi.

Vertinant alternatyvas, branduolinė jėgainė Lietuvai naudinga nebent tuo, kad šalis turės medžiagos atominei bombai pagaminti ir šitaip galės pagąsdinti pasaulį, šaiposi Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto kritikai. Vis dėlto Lietuvai nėra kito būdo pasigaminti pigios bazinės energijos ir dar tapti elektros eksportuotoja, atšauna projekto vykdytojai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradeda trijų dienų vizitą Kinijoje, kurio metu bus aptariami energetikos ir užsienio politikos klausimai, informuoja BBC. Prieš kelionę V. Putinas sakė, kad nori dar labiau paskatinti klestinčią dvišalę prekybą. Sirijos krizė tikriausiai taip pat bus aptariama. Rusija ir Kinija iki šiol priešinosi Vakarų spaudimui iš posto išstumti Sirijos prezidentą Basharą Assadą.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, balandį, palyginti su kovu, gamintojų kainos euro zonoje ir visoje ES išliko nepakitusios. Kovą kainos abiejose zonose padidėjo 0,5 procento. 2012 metų balandį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. mėnesiu, gamintojų kainos daugiausia padidėjo Kipre (8,3 proc.), Lietuvoje (7,1 proc.) ir Vengrijoje (7,0 proc.), o mažiausiai padidėjo Maltoje ir Slovėnijoje (po 0,7 proc.) bei Austrijoje (1,0 proc.

„Tiekimo ir gamybos klausimai turi būti atskirti“, – žurnalistams pirmadienį pabrėžė Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, kai Vyriausybei buvo pristatytos šilumos ūkio pertvarkos gairės. Jose numatoma miestuose atskirti šilumos gamybą nuo tiekimo, o šilumos tinklus galbūt perduoti valstybei.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako iš principo palaikanti Visagino atominės elektrinės (VAE) statybas, jeigu projektas bus vykdomas nekorumpuotai, skaidriai, pagrįstas ekonomiškai ir geopolitiškai. Anot šalies vadovės, energetinė priklausomybė yra esminis dalykas siekiant politinės nepriklausomybės, be to, VAE projektas, išjudindamas ir kitus sektorius, gali paskatinti ekonomikos kilimą visame regione.

Brangstant naftai ir gamtinėms dujoms Vakarų Europa jau seniai surado alternatyvą iškastiniams energijos šaltiniams, o sunkmečiu ūkininkus nuo bankroto gelbsti biodujų jėgainės. Biodujų gamybai naudojamas gyvulių ar paukščių mėšlas, nuotekų dumblas, organinės kilmės medžiagos. Tačiau Lietuvoje ši niša dar neišnaudota, nors potencialas didelis, pastebi ekspertai.

„Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA Lietuvos energetikos tradicija, alternatyva ir vizija“ pranešėjai didžiausią rūpestį reiškė dėl atsinaujinančių išteklių energijos, kurią esą atominė elektrinė užgoš – nors valdžia tikina, kad visos rūšys išsiteks ir sutars rinkoje. Apie Lietuvos energetiką diskutavo ekonomistas Raimondas Kuodis, „4Energia“ vadovas Tadas Navickas bei Lietuvos energetikos asociacijos direktorius Martynas Nagevičius.

Neretai šalys, kurios gyvena iš energetinių išteklių gausos ir žada investuoti į mokslą, sulaukia ciniškų vertinimų, esą tai tik pinigais pertekusio verslo viešųjų ryšių akcija, kuria siekiama pagerinti pašlijusį įvaizdį, rašo BBC. Vis dėlto Persijos įlankoje įsikūręs Kataras į švietimą žiūri labai rimtai. Tiesą sakant, ši valstybė sparčiais žingsniais plečia investicijas į išsilavinimą ir visais frontais kovoja už mokslo skatinimą.

Trečiadienį vykusiame Seimo ekonomikos komiteto posėdyje jo pirmininkas Dainius Budrys svarstydamas „Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos“ klausimus, pabrėžė, kad svarbu ne svajoti apie tolimos ateities energetines vizijas, o jau šiandien išgryninti aktualų šilumos ūkio sistemos nuomos klausimą.

Europos Komisija (EK) šiandien priėmė rekomendacijų dėl biudžeto priemonių ir ekonominių reformų rinkinį. Tarp Lietuvai pateikiamų rekomendacijų – pasiūlymai didinti mokesčius bei sieti pensinį amžių ir išmokas su demografine padėtimi. „Mūsų rekomendacijos pritaikytos kiekvienai valstybei narei, tačiau jos teikiamos nuosekliai siekiant atkurti Europos ekonomikos pusiausvyrą. Padarėme nemenką pažangą: viešųjų finansų būklė pradeda gerėti, o disbalansas – mažėti. Kryptis aiški.

Šiandien vėjas yra brandžiausia technologija Lietuvoje iš visų alternatyvių energijos šaltinių, „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA“ teigė „4 Energia“ vadovas Tadas Navickas. Jo įsitikinimu, Lietuvoje esantis vėjo potencialas praktiškai neatsilieka nuo kitų Europos valstybių. „Lietuvoje vėjo yra – gerose šalies vietose vėjo potencialas yra toks, kaip ir kitose Europos valstybėse“, - pasakojo T. Navickas.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį palaimino tik Suskystintųjų dujų terminalo statybos projektą. Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija grąžinta Vyriausybei patobulinti, o klausimas dėl Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo – atidėtas. Ne viskas sklandžiai vyko ir Atominės energetikos komisijoje.

Didžiausi trukdžiai norint suformuoti aiškią Lietuvos energetikos strategiją ir pasirinkti tinkamiausią alternatyvą – tai, kad Lietuvos politikai vadovaujasi netinkamu modeliu, mano ekonomistas Raimondas Kuodis. Apie tai, kokia yra ir kokia turėtų būti Lietuvos energetikos tradicija jis kalbėjo „Ekonomika.

Didžiausius atlyginimus šių metų I ketvirtį uždirbo finansų ir draudimo, informacijos bei ryšių ir energetikos sektoriaus darbuotojai. Kitų sektorių vidutiniai mėnesiniai bruto atlyginimai neperkopė 3 tūkst. litų ribos.

Nors reikalai dėl skalūnų dujų gamybos Tauragės, Pagėgių, Šilutės regione yra gana toli pažengę – rengiamas konkursas dėl jų žvalgybos, Tauragės rajono valdžia, tų vietovių bendruomenės ir gyventojai mažai ką žino. Tauragės apskrityje viešai apie tai imta kalbėti tik šiemet.

Augantis vandens, maisto ir energetikos poreikis davė pradžią naujam reiškiniui – žemių graibstymui, kurį pradėta vadinti XIX amžiaus kolonializmu. Sparčiai besivystančios pasaulio ekonomikos, maistą importuojančios valstybės ir net kai kurios korporacijos nusitaikė į skurdesnes valstybes ieškodamos galimybių nebrangiai įsigyti dirbamos žemės plotų.

Ketvirtadienį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) patvirtino didesnes dujų kainas buitiniams vartotojams. Dujų kainos gyventojams brangs apie 20 proc. „Lietuvos dujų“ prašymu padidinti tarifai gyventojams įsigalios nuo liepos 1 d. Vartotojai, kurie per metus sunaudoja iki 500 kub. m. gamtinių dujų mokės kintamą 2,79 Lt/kub. m. (46 ct daugiau). Gyventojai, suvartojantys per metus 500–20 000 kub. m., mokės 2,17 Lt/kub. m. (42 ct daugiau). Daugiau nei 20 000 kub.

„Sveikinu šį Seimo žingsnį, nes toks įstatymas jau seniai buvo reikalingas. Biokuro birža Lietuvoje turi būti sukurta ir kuo greičiau pradėti realiai veikti. Mes dar pernai pavasarį Vyriausybei ir Seimo pirmininkei išsiuntėme pasiūlymą centralizuoti visos Lietuvos šilumai naudojamo kuro – biokuro, dujų, mazuto, – pirkimą. Įkurti visų rūšių kuro biržą, iš kurios šilumos tiekėjai privalėtų pirkti kurą šilumai gaminti. Tai užtikrintų konkurenciją, skaidrumą ir geriausią kainą.

Ekonomistas, Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis baiminasi, kad kol vyko diskusijos ir nesutarimai, kaip turėtų būti vykdoma visuotinė daugiabučių renovacija, buvo prarasti itin svarbūs metai Lietuvos ekonomikos ūkiui.

Lietuviai, gyvenantys nerenovuotuose būstuose, moka iki 12 kartų didesnes sąskaitas už šildymą nei tie, kurių būstai yra nauji arba papildomai apšiltinti, konferencijoje apie šilumos energetikos sektoriaus pertvarkymą sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. Jo pateikta statistika rodo, kad šildymo sezonu gyventojai gavo sąskaitas siekiančias nuo 100 iki 1200 litų. To priežastis – būsto gebėjimas išlaikyti arba paleisti vėjais tiekiamą šilumą.

Trejus su puse metų veikianti dešinioji Vyriausybė efektyviausiai dirbo 10 dienų, kai iškart po prisaikdinimo per naktį įgyvendino uraganiškąją mokesčių reformą. Analitikai daugiau negali įvardyti įsimintinesnių Andriaus Kubiliaus ministrų kabineto laimėjmų. Gegužę ilgaamžiškumo rekordą pasiekusi penkioliktoji Lietuvos vyriausybė Seime pristatė paskutinę savo ataskaitą.

Atominės elektrinės statybai pritarčiau tuo atveju, jeigu, pastačius AE,  Lietuva realiai taptų energetiškai nepriklausoma ir  mūsų energetinės sistemos sinchroniškai galėtų įsijungti į Europos tinklus. Taip pat pritarčiau, jei atominės elektrinės statyba būtų ekonomiškai pelningas projektas, be kita ko užtikrinant ir branduolinę saugą, kuri rūpi mums visiems.

Europos importuotojai vangiau perka rusiškas dujas ir reikalauja peržiūrėti kontraktus bei mažinti kainas. „Nezavisimaja gazeta“ analitikai prognozuoja, kad ateityje Rusijos pajamos iš dujų eksporto sumažės dar labiau, o „Sberbanko“ atstovai perspėja, kad didėjanti konkurencija ir kardinaliai per 4–5 metus pasikeisiantis dujų eksportuotojų žemėlapis ims varginti rusų eksportuotojus. Pirmojo metų trečdalio rezultatai buvo gana liūdni rusų dujininkams.