elektra

Lietuvos vartotojai jau sumokėjo už praėjusią savaitę bandomuoju režimu veikti pradėjusios Astravo atominės elektrinės pagamintą elektrą, sako Lietuvos elektros rinkos reguliuotojo vadovė. Pasak Ingos Žilienės, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) netvirtins jau pateiktos ir trijų šalių ministerijų bei operatorių suderintos trišalės prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos, nes ji neužtikrina, kad baltarusiška elektra nepateks į Lietuvos rinką.

Lietuvos bendrovės stabdo investicijas į atsinaujinančią energetiką Ukrainoje – geru uždarbiu viliojusi rinka nuvylė: už pagamintą elektrą susikaupė milžiniškos skolos, buvo sumažintas supirkimo tarifas, rašo „Verslo žinios“. Ieškinius Ukrainos valstybės įmonei „Garantuotas pirkėjas“ („GarPok“) yra pateikusios per penkios dešimtys bendrovių, investavusių į atsinaujinančią energetiką. Skolos už įsigytą elektros energiją spalio 16-ąją siekė 265 mln. eurų.

Seimo Europos reikalų komitetas ragina Lietuvos Vyriausybę didinti spaudimą Latvijai dėl prekybos elektra su Rusija. Parlamentarai sako įtariantys, kad tokiu būdu į Lietuvos rinką gali patekti Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje pagaminta energija. Komitetas pasiūlė „Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai raštu informuoti Latvijos užsienio reikalų ministeriją pažymint, kad Latvija pažeidė 2018 metų (...) trišalį susitarimą“ dėl prekybos elektra su trečiosiomis šalimis.

Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai iškilmingai paleidus Astravo atominę elektrinę joje susprogo transformatoriai, elektros gamyba sustabdyta. Išsigandę Vilniaus gyventojai puolė į vaistines atsiimti kalio jodido tablečių. Kai kurie sunerimę žmonės vaistininkų net prašė tablečių duoti pakartotinai. Radiacinės saugos centras Lietuvos gyventojus ramina – radiacinis fonas nepakitęs ir tablečių gerti nereikia.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį ketina patvirtinti naujas visuomeninės tiekėjos bendrovės „Ignitis“ elektros kainas buitiniams vartotojams. Jei kainos bus patvirtintos, jos įsigalios nuo sausio 1-osios. Šiemet kainos skelbiamos anksčiau nei įprastai, kad vartotojai iki gruodžio 10 dienos dar spėtų palyginti jas su kitų nepriklausomų tiekėjų siūlomomis kainomis ir lengviau pasirinktų vieną tiekėją.

Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ) pradėti karštieji bandymai su perdirbti nebetinkamomis komunalinėmis atliekomis. Išbandžius deginimo įrenginius, atliekos vėliau virs elektros energija ir šiluma Vilniaus gyventojams, pranešė projektą įgyvendinanti valstybės valdoma „Ignitis grupė“.  Bendrovės pranešime teigiama, kad šis jėgainės paleidimo derinimo etapas dar vadinamas pirmąja liepsna iš atliekų – jo metu atliekos pradedamos versti energija, išbandant ir testuojant įrangą visais gali...

Mėnesio pabaigoje daugelis turėsime susimokėti už komunalines ir kitas būsto paslaugas. Tikėtina, kad prasidėjęs karantinas pakoreguos dalies gyventojų finansinę situaciją. Tačiau gyventojus aptarnaujančios įmonės tikina, kad komunaliniai ir kiti mokesčiai nėra dideli ir gyventojams neturėtų kilti sunkumų juos sumokėti. Vis tik žmonėms, susidūrusiems su finansiniais sunkumais, įmonės žada padėti.

Praėjusią savaitę į energetikos sistemą įjungta Astravo atominė elektrinė (AE) nuo sekmadienio vidurdienio nebegamina elektros, BNS informavo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Jos gamyba neatnaujinta iki šiol, BNS sakė „Litgrid“ atstovė Jurga Eivaitė. Ji negalėjo pasakyti, kokios priežastys tai lėmė. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) teigia neturinti informacijos apie tai, kaip vysta Astravo AE energetinis paleidimas.

Po ilgamečių pastangų, kad Astrave pagaminta elektra nepasiektų Lietuvos, galiausiai ji – vis tiek mūsų šalyje? Taip tvirtina dalis politikų po to, kai ketvirtadienį Latvija nusprendė prekiauti elektra su Rusija. Žinant glaudžius Rusijos ir Baltarusijos ryšius, tikėtina, kad „rusiška“ elektra iš tiesų yra baltarusiška, vos prieš pora dienų pradėta gaminti ir Astravo jėgainėje. Maža to, kaimynai latviai prekiauti su Rusija nusprendė nesulaukę Lietuvos tarnybų palaiminimo, o sulaukti turėjo.

Latvija ketvirtadienį pradėjo prekybą elektra su Rusija per Latvijos-Rusijos jungtį. Tai BNS patvirtino Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“, elektros srautus iš Rusijos galima matyti ir Latvijos operatorės AST tinklapyje.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę padidėjo 1 proc. iki 38,26 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Bendrovės teigimu, tokia pati situacija buvo ir kaimyninėje Latvijoje, tuo metu Estijoje didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę kilo iki 37,84 euro už MWh. „NordPool“ biržoje elektros energijos kaina per savaitę nukrito 37,8 proc. iki 10,88 euro už MWh.

Daugiau kaip dešimtadalį (11,2 proc.) Lietuvoje pernai sunaudotos elektros energijos pagamino šalyje veikiančios vėjo jėgainės ir tarp žaliosios energijos gamybos išteklių nusileido tik kietajam biokurui. Nors vėjo jėgainių šalyje įrengiama vis daugiau, tačiau bijant neigiamo poveikio gamtai bei asmeninei savijautai jų kaimynystė ne visuomet sutinkama draugiškai. Paprastai nerimaujama dėl to, kad į vėjo jėgaines atsitrenks ir žus paukščiai, vyraus nuolatinis triukšmas, kris žemės, būsto vertė.

Lietuvai kartu su Baltijos šalimis rengiantis patvirtinti baltarusiškos elektros neįsileidžiančią metodiką, netikėtai iš Maskvos gauta nota sujaukė visus planus. Sprendimo dėl metodikos teks laukti gerokai ilgiau nei buvo kalbėta šią savaitę, o nota iš Rusijos sukėlė konservatorių abejonių ir sulaukė karčių žodžių tiek mūsų kaimynei Rusijai, tiek energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį pranešė patvirtinusi 4,5-4,7 proc. didesnes visuomeninės elektros kainos viršutines ribas. Tai lems ir galutinį tarifą daugumai buitinių elektros vartotojų.  Žemos įtampos tinklams nustatyta 11,393 cento už kilovatvalandę (be PVM) kainos riba – 4,51 proc. didesnė nei nustatyta antrajam šių metų pusmečiui (10,901 cento), o vidutinės įtampos tinklams – 8,406 cento riba – 4,73 proc.

Energetikos ministras perspėja, kad nepatvirtinusi trišalės prekybos elektra su Rusija metodikos, Lietuva rizikuotų ne taip efektyviai boikotuoti Astravo elektrą.  Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) paprašius „Litgrid“ papildomų duomenų dėl metodikos, Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad jie bus pateikti laiku.   „Litgrid“ pateiks visus atsakymus į užduotus klausimus kaip įmanoma anksčiau, manau, net nelaukiant trečiadienio, galbūt netgi šiandien tai bus padaryta.

Praėjusią savaitę atšalus orams ir išaugus vartojimui, elektra „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos, Latvijos ir Estijos kainų zonose elektra brango daugiau nei dešimtadaliu.  Spalio 12–18 dienomis vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje pakilo 11 proc. ir siekė 38,7 EUR / MWh. Kaina buvo 5 proc. mažesnė už paskutinių 10 savaičių vidurkį, kuris siekė 40,4 EUR / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinės kainos taip pat augo 11 proc.

Nenumaldomai trumpėjant dienoms ir anksčiau temstant, vis daugiau laiko praleidžiame namuose. Natūraliai dėl to didėja ir sąskaitos už elektros energiją. Tačiau atkreipus dėmesį į kelis paprastus, bet praktiškus dalykus, galima šiek tiek sutaupyti. Bene paprasčiausias ir turbūt daugelio žmonių naudojamas būdas – standartines lemputes pakeisti taupančiomis elektros energiją.

Lietuva atsisako elektros tiekimo monopolio, todėl iki 2023 m, visi gyventojai turės pasirinkti, iš ko pirkti elektrą. Dar šiais metais pirmieji tai padaryti turės daugiausiai elektros suvartojantys gyventojai. Iki šiol gyventojai Lietuvoje elektros energiją, kurios kainą nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), pirko iš visuomeninio tiekėjo.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 27 proc., toks pat elektros brangimas fiksuotas Latvijoje ir Estijoje, praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Rugsėjo 28 – spalio 4 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 39,5 euro už megavatvalandę (MWh). Tokia pati elektros kaina buvo ir Latvijoje bei Estijoje.

Baltijos šalių prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodika, kurią ruošiamasi greitu metu tvirtinti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, sulaukė nemažai kritikos. Į metodiką įtraukta kilmės garantijų sistema vadinama neveiksminga, siekiant neįsileisti į Baltijos rinką baltarusiškos elektros. „Būtų labai gerai, kad besidžiaugdami laimėjimais Briuselyje mes vis dėlto žiūrėtume sau po kojomis. Mes dažniausiai šauname patys sau į kojas.

Nuo kitų metų sausio pirmosios elektros tiekimo monopolio Lietuvoje nebelieka. Gyventojai ir verslas turės rinktis – iš ko, už kiek ir kokią energiją pirkti. Energetikos ekspertai žada rimtą tiekėjų kovą, mat prie tradicinių elektros šaltinių sparčiai šliejasi ir žalieji. Štai vėjo, saulės, vandens ir iš biomasės išgaunama elektra jau sudaro penktadalį visos rinkos. Visgi tautiečiai atsinaujinančios energijos išteklius vertina gana skeptiškai – jiems svarbiausia išlieka kaina.

Europos Komisija Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projekto antrajam etapui skyrė 720 mln. eurų, iš jų Lietuvai skirta 300 mln. eurų. Penktadienį apie tai pranešė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Kaip viskas vyks toliau?  „Džiugi žinia ir pozityviai jaudinantis momentas, nes patvirtintas sprendimas, kuriuo Baltijos šalių antrajam sinchronizacijos etapui skiriama 720 milijonų eurų parama.

Opoziciniams konservatoriams sukritikavus Baltijos šalių elektros perdavimo operatorių suderintą prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodiką, prezidento patarėjas sako, kad tai yra principinis sprendimas, leisiantis neprekiauti Astravo ir kitų nesaugių branduolinių jėgainių pagaminta elektra.  Jaroslavas Neverovičius kartoja, jog sinchronizavus tinklus su Europa, nebeliks jokių abejonių ar rizikų, kad Astravo atominės jėgainės elektra pateks į Lietuvą.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje pakilo 15 proc. iki 43,85 Eur/MWh. Elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje jos kaina didėjo 10 proc. – taip pat iki 43,85 Eur/MWh, o Estijoje kaina kilo 11 procentų iki 43,69 Eur/MWh.  „NordPool“ biržoje elektros energijos kaina per savaitę nežymiai krito nuo 16,94 Eur/MWh iki 16,85 Eur/MWh. „Baltijos šalių elektros kainoms įtaką darė perpus (52 proc.

Lietuvai liberalizuojant elektros tiekimo gyventojams rinką, Energetikos ministerija kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) dėl galimo valstybės valdomo tiekėjo „Ignitis“ piktnaudžiavimo padėtimi.  Ministerija skelbia pastaruoju metu gavusi pasikartojančių vartotojų nusiskundimų dėl „Ignitis“ siunčiamos informacijos apie jo kaip nepriklausomo tiekėjo siūlymus. Pasak ministerijos, pasiūlymus gauna net ir tie vartotojai, kurie nėra patekę į pirmąjį dereguliavimo etapą.

Lietuvai pasiryžus nepirkti baltarusiškos elektros, kai tik bus įjungta Astravo atominė elektrinė (AE), gyventojams elektra nebrangs, tikina energetikos ministras.  Žygimanto Vaičiūno teigimu, baimintis brangimo nereikia tiek dėl palyginti menkos baltarusiškos elektros dalies Lietuvos elektros importe, tiek dėl išaugusios elektros gamybos pačioje Lietuvoje. LRT radijui jis teigė, kad Baltijos šalys toliau derasi dėl techninių sprendimų, kaip neįsileisti AE elektros.

Energetikos grupė „Ignitis grupė“ gaus 110 mln. eurų vertės Europos investicijų banko (EIB) paskolą, skirtą įgyvendinti išmaniųjų skaitiklių projektą. „Ignitis grupės“ valdyba pirmadienį pritarė sprendimui sudaryti paskolos sutartį su EIB.

Praėjusią savaitę elektros energijos kaina Lietuvoje buvo mažiausia Baltijos šalyse. Šalyje buvo pagaminta daugiau nei pusė reikalingos elektros energijos, o jos eksportas per Latvijos pjūvį išaugo 274 proc.  Rugsėjo 7–14 d. vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje buvo mažiausia Baltijos šalyse. Ji nukrito 12 proc. lyginant su praėjusia savaite ir siekė 38,2 EUR / MWh. Latvijoje kaina sumažėjo 9 proc. ir siekė 39,8 EUR / MWh, o Estijoje kaina traukėsi 9 proc.

Net ketvirtį milijono kainuojantis kateris jau skrodžia Šveicarijos ežerus. Kelios akimirkos ir elektrinis kateris 55 km/val. greičiu ima skrieti virš vandens. Vadinamasis hidrofoilinis kateris – pirmasis pasaulyje toks elektrinis. Beveik be garso jis skrodžia Keturių Kantonų ežere. Tai, kad kateris beveik nekelia triukšmo – ne vienintelis privalumas. Katerio kūrėjai sako, kad plaukiant šiuo kateriu tikimybė susirgti jūrlige minimali. „Privalumas labai akivaizdus.

Politikų stumdymasis dėl vilniečiams skirtų kalio jodido tablečių tęsiasi. Liberalų valdoma sostinės savivaldybė Sveikatos apsaugos ministerijai grąžino milijonus tablečių. Tad jos atsidūrė ne vilniečių rankose, o keliauja iš vieno sandėlio į kitą sandėlį. Specialistai laboratorijose tirs, ar savivaldybės sandėliuose iki šiol laikytos tabletės vis dar tinkamos vartoti, ir tik tada pradės jas dalinti žmonėms.

Lietuvai siekiant užsitikrinti Latvijos ir Estijos paramą solidariam Astravo atominės elektrinės (AE) elektros boikotui, trys Baltijos šalys iš esmės sutarė dėl tam reikalingų techninių žingsnių.  Apie tai po pirmadienį vykusio trišalio susitikimo BNS informavo Energetikos ministerija.  „Baltijos šalys turi vienodą politinę poziciją dėl elektros iš Astravo AE nepirkimo.

Jau greitai elektra taps panašia preke į mobilųjį ryšį. Ir elektros kainų valstybinė komisija nebereguliuos – mokėsime tiek, kiek paprašys jos pardavėjai. Valdžia tvirtina, esą kainas sutvarkys konkurencija, mat elektros pardavėjų bus nebe vienas, tačiau vis daugiau balsų girdisi,  kad elektros kainos kils.

Lietuvai liberalizuojant elektros tiekimą buitiniams vartotojams, daugiausiai jos suvartojantys gyventojai pirmadienį turėtų galutinai apsispręsti, ar pasidalyti su nepriklausomais tiekėjais elektros suvartojimo bei kontaktiniais duomenimis.  Savo ruožtu pasirinkti tiekėją šios grupės vartotojai (per metus sunaudojantys po 5 MWh elektros) dar turi laiko iki gruodžio 10 dienos.

Panašu, kad dėl Astravo elektrinės uždarymo Lietuva kovoja nebe viena, o su Latvija. Kaimyninė šalis kaip ir Lietuva paskelbė, kad elektros iš baltarusių nepirks. Visgi energetikos specialistai svarsto, ar pavyks užtikrinti, kad baltarusiška elektra tikrai nepatektų į Baltijos šalis.  Energetikos specialistas Vidmantas Jankauskas tikina, kad Latvija nusprendusi nepirkti elektros iš Baltarusijos pademonstravo solidarumą su Lietuva.

Latvija skelbia – šalis sustabdys prekybą baltarusių elektra, jeigu šie paleis Astravo jėgainę. Lietuvos vadovai tokią žinią iš kaimynų sveikina ir prisiima sau dalį nuopelnų už ilgai trukusį latvių įtikinėjimą boikotuoti nesaugią elektrinę. Visgi energetikos specialistai tikina, kad pasakiusi A Latvija nutyli B. Kol kas kaimynai neužveria jungčių baltarusiškai elektrai atitekėti per kitas šalis.

Latvijai nusprendus stabdyti elektros prekybą su Baltarusija, jei pradės veikti Astravo atominė elektrinė (AE), Lietuvos energetikos ministras teigia, kad toliau kartu bus ieškoma techninių sprendimų.  Pasak Žygimanto Vaičiūno, dabar planuojama galutinai suderinti politinės deklaracijos, įtvirtinančios bendrą Baltijos šalių poziciją nepirkti elektros iš Astravo, tekstą ir kartu patvirtinti trišalę prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką.

Latvijos sprendimas stabdyti elektros prekybą su Baltarusija, pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei (AE), yra Baltijos šalių solidarumo pavyzdys, sako premjeras Saulius Skvernelis.  „Latvijos vyriausybės sprendimas dėl elektros energijos nepirkimo iš Baltarusijos yra akivaizdus ir tiesioginis Baltijos valstybių solidarumo bei bekompromisio europinių vertybių paisymo pavyzdys.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina visose trijose Baltijos šalyse pakilo. Lietuvoje ir Latvijoje elektra brango po 22 proc. iki 49,60 Eur/MWh, Estijoje – 24 proc. iki 46,59 Eur/MWh.  „NordPool“ biržoje elektros energijos kaina per savaitę paaugo nuo 6,56 Eur/MWh iki 9,94 Eur/MWh. „Didžiausią įtaką kainų kilimui darė praėjusią savaitę vyravę šilti ir gana sausi orai,  sumažinę hidro balansą.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina liepą, palyginti su birželiu, mažėjo 18 proc., elektra pigo ir Latvijoje bei Estijoje. Baltijos šalyse pirmą kartą užfiksuota ir neigiama kaina, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje praėjusį mėnesį elektra kainavo 31,7 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektra pigo apie 18 proc. ir kainavo 31,8 euro už MWh.

Kaip jau skelbta, nuo liepos mėnesio pradžios atpigo elektros energija. Tačiau nepaisant sumažėjusių tarifų, kai kuriems gyventojams ji ne tik neatpigo, bet priešingai – pabrango kone dvigubai. Butų savininkai įtaria, kad kažkas elektrą pasijungęs nelegaliai. Specialistai sako, kad taip nutiko dėl mokesčio skaičiavimo specifikos. Vilniuje, Trinapolio gatvėje, yra 8-11 aukštų kelių dviejų daugiabučių kompleksas, statytas prieš kiek daugiau nei dešimt metų.

Lietuvoje ir Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo po 32 proc., kiek mažiau elektra brango Estijoje, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Rugpjūčio 3-9 dienomis biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 40,16 euro už megavatvalandę (MWh). Tokia pati kaina buvo ir Latvijoje. Estijoje elektra brango 27 proc. iki 36,3 euro už MWh. „Nord Pool“ biržoje kaina augo 35,5 proc. iki 2,25 euro už MWh.

Sekmadienį Raseinių rajone, Viduklėje, žuvo elektros nutrenkta moteris.  Kaip pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, apie pusę dešimtos vakaro buvo gautas greitosios medicinos pagalbos darbuotojų pranešimas, kad Vyšnių gatvėje esančiame kieme guli elektros nutrenkta moteris.  Gelbėtojai atjungė elektrą namuose, sulaukta, kol į įvykio vietą atvyko ESO darbuotojai ir policijos pareigūnai.

Valstybės valdoma bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) planuoja ketvirtąjį skirstomųjų tinklų modernizavimo etapą, o bendros investicijos sieks 13,5 mln. eurų. Jam tikimasi gauti 6,7 mln. eurų ES paramos.

Lietuvoje ir Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, mažėjo po 1 proc., Estijoje didėjo 2 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Liepos 27 – rugpjūčio 2 dienomis biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 30,41 euro už megavatvalandę (MWh). Elektra Latvijoje kainavo tiek pat. Tuo metu Estijoje elektros kaina siekė 28,52 euro už MWh. „Nord Pool“ biržoje elektros energijos kaina susitraukė 26 proc.

Lietuva atnaujino elektros rinkos plėtros įgyvendinimo planą, atsižvelgdama į Europos Komisijos (EK) pavasarį pateiktas rekomendacijas.  Atnaujintame plane, be kitų priemonių, patikslintos nuostatos dėl mažmeninės elektros tiekimo rinkos visiško liberalizavimo, praneša Energetikos ministerija.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ savaitgalį atliko dalinį technologinį Lietuvos izoliuoto darbo bandymą. Operatorė „Litgrid“ sekmadienį pranešė, kad jis įvyko sklandžiai ir jau yra užbaigtas. Pirminiai bandymo rezultatai rodo, kad šalies elektros energijos gamintojai rimtai ruošiasi ir yra tinkamai pasirengę avariniu režimu dirbti izoliuotai ir valdyti dažnį bei reaguoti į jo pokyčius, jei to prireiktų.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) planuoja 2020-2029 metais investuoti 1,91 mlrd. eurų į tinklo patikimumą, atsparumą ir išmanumą. Tai numatyta atnaujintame bendrovės dešimtmečio investicijų plane, pranešė ESO. Pernai paskelbtame 2019-2028 metų plane buvo įvardytos 1,83 mlrd. eurų investicijos.  „Ilgalaikis veiklos planavimas laikomas gerąja infrastruktūrą valdančių įmonių verslo praktika.

Vasara daugumai asocijuojasi ne tik su atostogomis, puikiu oru, bet ir su audromis, kurių šiais metais itin gausu. Vidutiniškai, Lietuvoje, žaibų sezono metu sulaukiame apie 40–45 tūkstančių elektros išlydžių, kurie dažnu atveju, atneša ne tik didelių nuostolių, bet gali pasiglemžti ir gyvybes. „Žaibas fizikine prasme – galingas elektros išlydis, kuris egzistuoja gamtoje, ir jo išvengti negalime.

Vidutinė didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, smuko maždaug po 15 proc., tai labiausiai lėmė išaugusi elektros gamyba vėjo jėgainėse, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Liepos 20-26 dienomis biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 30,58 euro už megavatvalandę (MWh). Tiek pat elektra kainavo ir Latvijoje. Estijoje ji pigo iki 27,94 euro už MWh.