darbas

Valdžiai ketinant pertvarkyti užimtumo sistemą, darbdavių ir  profesinių sąjungų atstovai sako, kad kryptis yra gera ir pokyčių reikia, tačiau reformos priemonėmis abejoja. Be to, jie pasigenda gilesnių diskusijų. Jų teigimu, laikas darbą žmogui susirasti per šešis mėnesius yra per trumpas, o Užimtumo tarnybos siūlomo darbo atlyginimo riba – ne mažiau kaip 60 proc. buvusio trijų mėnesių darbo užmokesčio ir ne mažiau kaip minimali alga (MMA) – per maža.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba pirmadienį aptars užimtumo reformą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pristatys siūlymus, pagal kuriuos darbo neturinčiam žmogui per pusmetį du kartus atsisakius pasiūlymo dirbti, jis netektų bedarbio statuso.

Beveik be jokio įspėjimo koronaviruso pandemija 2020-aisiais pakeitė darbo įvaizdį – greičiausiai visam laikui. Darbdaviams perėjus prie skaitmeninių operacijų, kelionės į darbą ir atgal pasibaigė tiems, kurie nebuvo laikomi esminiais darbuotojais. Dauguma biurų ir įmonių dar turi sugrąžinti visus darbuotojus į darbo vietas, bet „hibridinis“ darbas tapo nauju madingu žodžiu ir, atrodo, nauja ateitimi.

Viena didžiausių šalyje statybos ir nekilnojamojo turto plėtros grupių „Panevėžio keliai“ atleidžia 35 antrinių įmonių darbuotojus. Dėl grupės pertvarkos 20 darbuotojų atleidžia įmonė „Aukštaitijos traktas“, 15 darbuotojų – „Ukmergės keliai“. Pasak abiejų įmonių vadovo Andriaus Latvio, sprendimas mažinti darbuotojų skaičių buvo priimtas įvertinus visos grupės tikslus ir pertvarkos pobūdį, teigiama „Panevėžio kelių“ pranešime.

Šiuo metu tūkstančiai žmonių Lietuvoje neturi darbo. Ne visi jie prašo galbūt priklausančių išmokų – kaip pažymi ekonomistai, kad dalis jų dirba nelegaliai, nes turi skolų. Šie žmonės vengia oficialių pajamų, todėl  valstybė esą turėtų padėti skolininkas padengti skolas. Tuo metu antstoliai teigia, kad skolininkų mažėja, o skolų išieškojimas tampa paprastesnis. Šiuo metu, Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra beveik 200 tūkst. bedarbių.

Nors daugumos neteisėtai sieną kirtusių migrantų prieglobsčio prašymai yra atmetami, o kai kurie tokių prašymų nė nepateikė, tai nereiškia, kad šie žmonės išvyks. Didžiausia tikimybė, kad prieglobsčio statuso neturintys žmonės vis tiek liks Lietuvoje, nes ne visos šalys priima savo piliečius, kurie patys nenori sugrįžti.

Darbdaviai, kurie neišgali mokėti didelių algų, sako susiduriantys su Lietuvoje dar nematyta situacija. Pašalpos taip išaugo, kad žmonėms dirbti už minimalią algą ar kiek didesnę algą jau nebeapsimoka. Tačiau su tuo nesutinka bedarbiai ir reikalauja mokėti žmoniškus atlyginimus. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Škotija ketina tapti naujausia valstybe, išbandžiusia keturių dienų darbo savaitę po to, kai Škotijos nacionalinė partija paskelbė įsteigianti 10 milijonų svarų sterlingų fondą tam, kad kai kurios įmonės galėtų sutrumpinti darbuotojų valandas, nesumažindamos atlyginimo. Panašūs bandymai vyksta Airijoje ir Ispanijoje, remiantis prieš keletą metų Islandijoje atliktais bandymais.

Lietuvoje darbuotojų ieškantys darbdaviai ir darbo rinkos specialistai suka galvas ir nelabai supranta, kas vyksta su darbo ieškančiais bedarbiais. Siūlai darbą – neina. Jei sutinka dirbti – prašo didžiulių algų.  Kodėl taip yra ir kas vyksta Lietuvos darbo rinkoje, plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Geras darbuotojas – deficitinė prekė Kavinių tinklo savininkas Vytautas Kratulis, sako, kad darbuotojų reikia ieškoti kaip su žiburiu.

Oficialus nedarbas lapkričio pradžioje siekė 10,9 proc. – 0,4 punkto mažiau nei prieš mėnesį ir 4 punktais mažiau nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba.  Lapkričio 1 dieną buvo 189,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų – net 67 tūkst. (26,1 proc.) mažiau nei prieš metus ir 5,4 tūkst. (2,8 proc.) mažiau nei prieš mėnesį. 42 šalies savivaldybėse registruoto nedarbo rodikliai mažėjo, 3 – nepakito, 15 – augo.

Tokios situacijos Lietuvoje dar nėra buvę – turime beveik 200 tūkst. bedarbių, tačiau norinčių dirbti nėra. Darbdaviams tai kelia nuostabą, tačiau kas iš tiesų dėl to kaltas? Šį pirmadienio vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ aiškinasi, su kuo susijusi problema – pernelyg mažais atlyginimais, šešėlyje dirbančiais žmonėmis, o gal didžiulėmis pašalpomis? Apie darbdavių ir darbuotojų bėdas šį vakarą laidoje diskutuos Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentė Evalda Šiškauskienė ir ...

Ar kada susimąstėte, kiek uždirba striptizo šokėjai? Kai kurie jų gauna po kelis tūkstančius per savaitę, o kiti tokią pat sumą užsidirba vos per vieną vakarą. Tačiau svarbu ne taip, kaip meistriškai šokėjas ar šokėja moka suktis aplink stulpą – svarbiausia, kokie klientai įžengia pro duris. Krūvą grynųjų galima gauti tiesiog už trumpą pasikalbėjimą arba už privatų šokį,  rašoma dailystar.co.uk. Tiesa ta, kad striptizo klubuose lankosi turtingiausi žmonės.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė nesupranta, kaip Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiūlytas 4 darbo dienų savaitės modelis pasitarnaus viešajame sektoriuje dirbančioms mamoms ar tėčiams su mažais vaikais, jei niekas nesprendžia vaikų darželių vietų trūkumo klausimo.

Trisdešimtmetė vilkiko vairuotoja puikią algą iškeitė į nenumaldomą norą išbandyti save kitose gyvenimo srityse, kuriose ji galėtų atsiskleisti visapusišku savo moteriškumu. Dabar kartu derindama vairuotojos darbą, Gintarė Deimantaitė Jungtinėje Karalystėje darbuojasi gražindama kitas moteris ir vis dar ieško savęs.

Grįžtantys migrantai artimiausiais metais turės prisitaikyti prie darbo rinkos reikalavimų, tačiau ilgainiui keisis pati darbo rinka, rodo darbdavių apklausa. Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuro užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, jog patirties užsienyje turintiems darbuotojams atviresnis IT sektorius – 69 proc. įmonių yra įdarbinusios užsienyje studijavusių ar dirbusių žmonių. Tuo metu šalies vidurkis nesiekia 50 proc.

Europos darbo rinkos barometras spalį rodė ketvirtą mėnesį iš eilės gerėjančią padėtį darbo rinkoje. Nors per mėnesį jo vertė nukrito 0,7 punkto iki 103,1 punkto, vis dar išlieka aukštesnis nei prieš COVID-19 pandemijos sukeltą krizę, skelbia Užimtumo tarnyba. Maža to, pažymima, kad Europos viešųjų užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) pagrindinis rodiklis atskleidė naujų problemų formavimąsi.

Nedarbas rugsėjį Lietuvoje buvo toks pat, kaip ir vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 3,2 punkto, o per mėnesį – 0,5 punkto ir rugsėjį buvo 6,7 procento. ES nedarbas vidutiniškai taip pat siekė 6,7 proc. – atitinkamai 1 ir 0,2 punkto mažiau, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 6,8 proc. – 1,5 punkto mažiau nei prieš metus ir 0,3 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Estijoje jis buvo 5,9 proc.

Jungtinėje Karalystėje dėl eilių degalinėse ir įspėjimų apie produktų trūkumą parduotuvėse kaltinamas sunkvežimių vairuotojų trūkumas. Dėl to kai kurios bendrovės, kaip pranešama, bandė pritraukti vairuotojus siūlydamos premijas ir gerokai padidindamos atlyginimus. Bet kaip iš tikrųjų atrodo šis darbas? Vairavimas įveikiant didelius atstumus su gyvybiškai svarbiais reikmenimis gali atrodyti patrauklus tiems, kuriems patinka vienatvė ir vairavimas.

„Ikea“ sumokės iš viso 110 mln. eurų premijų savo darbuotojams visame pasaulyje, norėdama jiems padėkoti už darbą pandemijos metu, penktadienį pranešė daugumą „Ikea“ parduotuvių valdanti „Ingka Group“. „Ingka“ teigimu, koronaviruso krizės privertė didžiąją dalį grupės verslo perkelti į internetą, nors pardavimai išliko dideli, nes likę namuose žmonės panoro atnaujinti baldus ir namų apyvokos reikmenis.

Seimas pradėjo svarstyti dar vieną naujovę Lietuvoje – 4 dienų darbo savaitę. Tiesa, valdantieji kol kas ją siūlo tik viešajame sektoriuje ir tik mažamečių tėvams, turintiems atžalų iki 3 metų. Taip esą tėvams bus lengviau suderinti tėvystę ir darbą. Profsąjungos jau reikalauja tokių pat lengvatų ir privačiame sektoriuje.

Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį nuo gruodžio 1 d. už privalomus COVID-19 testus mokės nebe valstybė, bet patys dirbantieji. Darbdaviai sako, kad jau seniai laukė šio sprendimo. O darbuotojai pasakoja, kad šiuo metu darbdaviai darbo pokalbiuose klausinėja ne tik apie jų patirtį ar kompetencijas, bet ir apie skiepus. Tuo metu Užimtumo tarnyba aiškina, kad skiepas ir galimybių pasas negali būti įvardijamas kaip darbuotojo privalumas.

Nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičius, pradėjęs augti per pirmąjį karantiną, stabilizavosi šių metų pradžioje pasiekęs 91,5 tūkst. vasario mėn. Nuo šių metų vasario mėnesio nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičius mažėja. Šių metų rugsėjo mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmokas gavo per 67 tūkst. bedarbių. Palyginus su 2020 m. rugsėju, nedarbo išmokų gavėjų skaičius buvo ketvirtadaliu arba maždaug 23 tūkst.

Dalis darbdavių Lietuvoje, panašu, iš nevilties raunasi plaukus. Pramonės atstovai tvirtina, kad šaliai trūksta bent triskart daugiau darbuotojų, nei Užimtumo tarnyboje registruota laisvų darbo vietų. Jie pasakoja, kad griebiasi įvairių būtų papildyti darbuotojų gretas – nuo moksleivių auginimo iki darbo jėgos perkėlimo į užsienį. Tačiau vis dažniau tenka dairytis į užsienį, viliantis, kad darbo jėgos pavyks rasti ten.

Lietuva kitąmet 2022 metais, kaip ir šiemet, planuoja paprasčiau įdarbinti  užsieniečius vairuotojus, statybininkus bei kitus pramonės ir statybos darbuotojus.  Užimtumo tarnyba pranešė atnaujinusi pagrindinių trūkstamų darbuotojų sąrašo 2022 metams projektą.

Viena Jungtinėje Karalystėje veikianti kompanija siūlo idealų darbą „profesionaliems miegaliams“. Tiems, kurie sutiks išbandyti jos sukurtas šviesos nepraleidžiančias žaliuzes miegant dienos metu, bus mokama po 500 svarų sterlingų už sugaištą laiką. Atrinkti kandidatai taip pat automatiškai dalyvaus miego tyrime visos šalies mastu, kuriuo bus siekiama geriau suprasti naktinę pamainą dirbančių žmonių miegojimo įpročius.

Seimas antrą kartą nesutiko svarstyti pataisų, kurios ūkininkams būtų leidusios lengviau prisivilioti darbuotojų sezoniniams darbams porai mėnesių.  Parlamentarai antradienį nepradėjo svarstymų, ar nuo 1,75 tūkst. eurų iki šešių minimalios mėnesinės algos dydžių (nuo 2022 metų iki 4,38 tūkst. eurų) didinti neapmokestinamas pajamas su paslaugų kvitais dirbantiems žmonėms.

Darbo rinka Lietuvoje išsibalansavusi – nors nedarbo rodikliai nėra labai žemi, darbuotojų rasti sunku. Tai rodo ir rekordinis laisvų darbo vietų skaičius. Verslas pabrėžia, kad šiandien reikia ne tik aukštos, bet ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų – priešingu atveju ekonomikos plėtra ir investicijos stos. Tarp sprendimo būdų – užsieniečių iš trečiųjų šalių galimybių įsidarbinti Lietuvoje greičiau ir paprasčiau didinimas.

Seimas pradėjo svarstyti dar vieną naujovę Lietuvoje – 4 dienų darbo savaitę. Tiesa, valdantieji kol kas ją siūlo tik viešajame sektoriuje ir tik mažamečių tėvams, turintiems atžalų iki 3 metų. Taip esą tėvams bus lengviau suderinti tėvystę ir darbą. Profsąjungos jau reikalauja tokių pat lengvatų ir privačiame sektoriuje. Tačiau darbdavių atstovai jau perspėja – dalis įmonių tokiu atveju tiesiog vengtų darbuotojų su vaikais. Tris vaikus auginanti Deimantė dirba auklėtoja darželyje.

Grupė opozicijoje esančių „valstiečių“ siūlo gyventojams kompensuoti išmokas už ypatingas darbo sąlygas – jos dėl krizės buvo sumažintos 2010–2011 metais. Pinigus siūloma išmokėti per dvejus metus – 2022–2023-aisiais – po 45 proc. negrąžintos sumos, nes pernai – paskutiniais kompensacijų grąžinimo metais – buvo kompensuota 10 proc. šių išmokų, dar liko neišmokėta apie 5-6 mln. eurų.

Lietuvos darbo rinkoje susiklostė paradoksali situacija – nors šalyje yra daugiau nei 200 tūkst. registruotų bedarbių, verslininkai skundžiasi darbuotojų trūkumu ir siūlo daugiau nei 60 tūkst. laisvų darbo vietų. Ekonomistas perspėja, kad darbdaviams didesniais atlyginimais viliojant darbuotojus, tai reikš neišvengiamą prekių ir paslaugų kainų augimą. Tačiau, specialisto nuomone, ne didesnė alga, o pašalpos panaikinimas priverstų ilgalaikius bedarbius dirbti.

Lietuvos statybos įmonės vidaus rinkoje per šių metų sausio-rugpjūčio mėnesius atliko 2,1 mlrd. eurų vertės darbų – palyginamosiomis kainomis 1,5 proc. daugiau nei per atitinkamą 2020-ųjų laikotarpį. Pastatų statybos darbų šiemet atlikta 5,9 proc. daugiau,  inžinerinių statinių statybos darbų − 3,7 proc. mažiau. Tik gyvenamųjų pastatų statybos darbų apimtys išaugo 14,4 proc., tuo metu negyvenamųjų pastatų – 1,2 proc.

Finansinių technologijų įmonė „Revolut“ Lietuvoje dar labiau stiprinsis skolinimo srityje, priims 100 darbuotojų, žada „Revolut“ vadovas Europai Joe Heneghanas (Džo Heneganas).   „Kalbant apie „Revolut“, kaip banko, planus Lietuvoje, tai jau siūlome kredito produktus, o toliau žadame dar labiau stiprintis skolinimo srityje“, – interviu portalui delfi.lt teigė jis.  Pasak J. Heneghano, kitais metais Vilniuje „Revolut“ priims 100 darbuotojų.

Užimtumo tarnyba rugsėjį gavo penkis pranešimus apie planuojamus 187 darbuotojų atleidimus. Pernai tuo pačiu metu septynios įmonės apie atleidimus įspėjo 269 žmones.  Anot tarnybos, šiemet rugsėjį du pranešimai gauti apdirbamosios pramonės, po vieną – iš transporto ir saugojimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei kasybos ir karjerų eksploatavimo veiklą vykdančių įmonių.

Oficialus nedarbas spalio pradžioje Lietuvoje siekė 11,3 proc. – 0,9 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Spalio 1 dieną šalyje buvo 195,2 tūkst. registruotų bedarbių, skelbia Užimtumo tarnyba. Pasak tarnybos, nuo šių metų vasario pradžios, kai registruotas nedarbas buvo pasiekęs piką (16,4 proc.) jis mažėja ir spalio 1 dieną buvo 5,1 proc. mažesnis. Per šį laiką labiausiai mažėjo jaunimo, ypač 16-24 metų amžiaus, ir moterų nedarbas. Rugsėjį į tarnybą kreipėsi 25,2 tūkst. naujų bedarbių – 3,7 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė remia idėją valstybės ir savivaldybių įmonių bei įstaigų darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų, leisti dirbti keturias dienas  arba 32 valandas per savaitę, mokant vidutinį darbo užmokestį. Trumpesnė darbo savaitė būtų taikoma vienam iš tėvų, įtėvių arba globėjų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija diskutuoja apie pokyčius, kurie liestų ilgalaikius bedarbius Užimtumo tarnyboje. Ministrė Monika Navickienė teigia, kad svarstoma darbo pasiūlymų atsisakantiems ilgalaikiams bedarbiams apriboti galimybę likti Užimtumo tarnyboje. „Tie žmonės, kurie piktybiškai registruojasi Užimtumo tarnyboje, neturėdami paskatų dirbti, turėtų kaip įmanoma mažiau tokių galimybių turėti.

Jei einate į darbo pokalbį vienoje iš geriausių pasaulio technologijų kompanijų, turite gerai žinoti savo sugebėjimus. Dabar uždrausti „Google“ interviu klausimai tapo interneto folkloro medžiaga. Tačiau žmogus, pakviestas į „Microsoft“ darbo pokalbį, atskleidė vieną pribloškusį klausimą. Pasak jo, toks atrankos procesas nėra atlaidesnis nei „Google“. Prashantas Bagdia svetainėje „Quora“ paskelbė savo draugo, dalyvavusio darbo pokalbyje „Microsoft“, istoriją.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį spręs dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymo minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais arba beveik 14 proc. – nuo 642 iki 730 eurų.  Pasak Lietuvos banko ekonomistų, MMA padidinus 13,7 proc., vidutinis darbo užmokestis 2022 metais augtų maždaug 1,5 proc. punkto sparčiau nei nedidinant minimalios algos.

Apie 40 proc. Užimtumo tarnyboje registruotų darbo ieškančių žmonių yra be jokios kvalifikacijos, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas. „Turime įsivaizduoti, kad tie žmonės net nėra įgiję profesinio išsilavinimo. Su jais turime dirbti ir planuojame Užimtumo rėmimo reformą, kad išplėstume aprėptį, kad dirbtume su tais žmonėmis ir grąžintume juos į darbo rinką“, –  LRT laidoje „Dienos tema“ teigė V. Šilinskas.

Lietuvoje yra bent 15 įmonių, kuriose darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų sumą, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Visgi dažniau penkiaženklis darbo užmokestis buvo mokamas vyrams. Tuo metu moterys virš 10 tūkst. eurų algos paskutinį vasaros mėnesį gavo tik vienoje bendrovėje. Tarp didžiausius atlyginimus darbuotojams išmokėjusių įmonių – energetikos, technologijų, žemės ūkio sektoriaus atstovai.

Kai kurios Europos valstybės jau priėmė sprendimą leisti dirbti tik žaliąjį (galimybių) pasą turintiems darbuotojams. Tuo metu darbuotojų ir darbdavių atstovai Lietuvoje sako, kad mūsų šalyje tokia tvarka vargu ar būtų efektyvi. Tačiau tokią savo nuomonę abi pusės grindžia skirtingais argumentais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada pertvarkyti bedarbių  rėmimo sistemą – darbo neturintiems žmonėms būtų kompensuojamas perkvalifikavimas, mokymai, mokamos subsidijos už naujų darbo vietų kūrimą, o ne dalijamos išmokos grynaisiais.    „Mes šiandien 100 proc. nedarbo draudimo išleidžiame pasyvioms priemonėms. Norime šį dalyką pakeisti – duoti meškerę, o ne žuvį“, – pirmadienį susitikime su Seimo Laisvės frakcija teigė viceministras Vytautas Šilinskas.

Darbo – nors vežimu vežk, o darbuotojų – nė su žiburiu. Tiesa, ne visur, mat specialistams darbo kaip tik tektų gerai pasidairyti. Tačiau aptarnavimo ir pramonės sektoriai nuogąstauja negalintys dirbti dėl rekordinio darbuotojų trūkumo. Verslo atstovai šiuo klausimu kaltę verčia klestinčiam šešėliniam darbui. Užimtumo tarnyba ir Socialinės apsaugos ministerija pripažįsta, kad problema bent iš dalies slypi šešėlyje.

Didžioji Britanija išduos iki 10 500 laikinų darbo vizų sunkvežimių vairuotojams ir paukštininkystės sektoriaus darbuotojams, siekdama išspręsti chroniško darbo jėgos trūkumo problemą. Apie tokį sprendimą šeštadienį pranešė britų vyriausybė, nusprendusi keisti po „Brexito“ vykdytą imigracijos politiką.

Seimo nariai nesiryžo apsisunkinti sau patiems gyvenimo. Nemokamame Seimo viešbutyje tautos išrinktieji pasirinko gyventi ir toliau. Nors parlamentarai raukosi dėl prastų gyvenimo sąlygų, išsikelti iš Gedimino prospekto ir ieškotis būsto jie nenori net už nuompinigius. Taip pat Seimo nariai nenusiskriaudė finansiškai –atmetė siūlymą už kiekvieną praleistą posėdį gauti penkiais procentais mažesnę algą.

Darbdaviams teks taikytis prie skirtingų darbuotojų darbo stilių ir norų – išryškėjo hibridinio darbo paradoksas, kad darbuotojai nori dirbti nuotoliniu būdu, bet taip pat ilgisi ir gyvo kontakto su kolegomis, rodo naujausias bendrovės „Microsoft“ tyrimas, rašoma pranešime spaudai. Jo rezultatai rodo, kad hibridinis darbas pasiteisina – darbuotojų įsitraukimo ir palaikymo iš vadovų rodikliai aukščiausi, o produktyvumas išlieka tame pačiame lygyje kaip ir prieš karantiną.

Rugsėjį verslams bus išmokėtos paskutinės subsidijos darbuotojų prastovose atlyginimams apmokėti. Tam bus skirta apie 14 mln. iš valstybės rezervo. Vis dėlto, turint minty, kad didžioji dalis verslų ir veiklų jau gali veikti, kyla klausimų – kodėl kai kurie verslininkai savo darbuotojus vis dar laiko prastovose? Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu prastovose vis dar yra 365 įmonės, kuriose dirba 1018 darbuotojai.

„Savo darbo ofise dirbu jau septynerius metus. Neneigsiu, kad per tuos metus teko prisižiūrėti įvairiausių kolegių madų, tačiau naujos kolegės apranga kiekvieną dieną man kelia svetimą gėdą“, – sako skaitytoja Aušrinė, kuri nutarė naujienų portalui tv3.lt atsiųsti savo laišką ir viešai iškelti klausimus apie drabužių etiketą darbe. Nemeluosiu, kad ir aš pati karštomis dienomis artimųjų aplinkoje mėgstu užsidėti ir atviresnes sukneles, patogius šortus ar trumpesnius marškinėlius.

Įmonėse, kur dirba aukštesnį išsilavinimą turintys ar didesnį atlyginimą gaunantys asmenys, yra didesni pasiskiepijusių skaičiai, teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.