adolfas hitleris

Adolfas Hitleris

 

Adolfas Hitleris buvo Vokietijos politikas, nacionalsocialistų partijos lyderis ir Trečiojo Reicho diktatorius nuo 1933 iki 1945 metų. Jis gimė 1889 m. Austrijoje ir nuo ankstyvų gyvenimo metų puoselėjo nacionalistines pažiūras. 1933 m., Hitleris tapo Vokietijos kancleriu ir, remdamasis autoritarinėmis idėjomis bei antisemitine ideologija, greitai konsolidavo valdžią. Jo vadovavimo metais nacistinė Vokietija pradėjo Antrojo pasaulinio karo veiksmus, užpuldama Lenkiją 1939 m. rugsėjo mėnesį, o tai sukėlė milžinišką destrukciją ir žmonių aukas Europoje bei kituose regionuose.

 

 

Hitlerio vadovaujama nacių ideologija skatino agresyvų rasizmą, vedė prie Holokausto – masinio žydų ir kitų grupių persekiojimo bei genocido. 1945 m., artėjant sąjungininkų kariuomenei, Hitleris nusižudė savo bunkeryje Berlyne, o po jo mirties Vokietija kapituliavo, baigdamasi Antrojo pasaulinio karo tragedija ir Europos perorganizavimu. Hitleris laikomas vienu labiausiai žiaurių diktatorių istorijoje, kurio veiksmai lėmė milijonų žmonių mirtis ir neišmatuojamą kančią.

A. Hitleris: A. Sabonis vienas būtų laimėjęs prieš makedonus

Po skaudaus Lietuvos rinktinės pralaimėjimo Europos čempionato ketvirtfinalyje Makedonijai neliko abejingas ne tik nė vienas mūsų šalies gyventojas, bet ir pats... Adolfas Hitleris. Humoro jausmo nestokojantys lietuviai pasiskolino filmo „Trečiojo Reicho Žlugimas“ epizodą, kuriame A. Hitleriui pranešama, kad sovietų pajėgos atsidūrė šalia Berlyno ir jau užėmė didžiąją dalį miesto prieigų.
2011-10-12

Nacių vadeivų asmeniniai daiktai bus pardavinėjami aukcione

Miunchene (Vokietija)  ketinama surengti buvusiam Vokietijos diktatoriui Adolfui Hitleriui priklausiusių asmeninių daiktų aukcioną. Tarp aukcione parduodamų daiktų bus A. Hitlerio rezidencijoje stovėjęs šviestuvas, kurio pradinė kaina – 5 tūkst. eurų ir 4,8 tūkst. eurų pradine suma įvertinti diktatoriaus skaitymo akiniai, rašo lrytas.lt.
2011-10-06

II Pasaulinio karo propagandiniai plakatai (V dalis): Japonija

II Pasaulinio karo metu be karinių priemonių buvo itin plačiai naudojamos ir propagandos priemonės. Tiek Sovietų Sąjunga, tiek nacių Vokietija, Didžioji Britanija ir JAV naudojo pačias įviariausias propagandos priemones. Vienos iš tokių priemonių buvo propagandiniai plakatai. Jų paskirtis – sukelti atitinkamas emocijas: formuoti palaikymą karinėms operacijoms, kurti neigiamą priešo įvaizdį, pakelti karių ir namuose likusių jų giminaičių moralę.
2011-10-05

II Pasaulinio karo propagandiniai plakatai (III dalis): Vokietija

II Pasaulinio karo metu be karinių priemonių buvo itin plačiai naudojamos ir propagandos priemonės. Tiek Sovietų Sąjunga, tiek nacių Vokietija, Didžioji Britanija ir JAV naudojo pačias įviariausias propagandos priemones.Vienos iš tokių priemonių buvo propagandiniai plakatai. Jų paskirtis – sukelti atitinkamas emocijas: formuoti palaikymą karinėms operacijoms, kurti neigiamą priešo įvaizdį, pakelti karių ir namuose likusių jų giminaičių moralę.
2011-10-03

Ar Lenkija yra JAV „ledlaužis“ Europoje?

Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostowskis prieš gerą savaitę pagąsdino Europos parlamentą: atseit, jeigu dabar euro zona sužlugs, už 10 metų Europoje gali kilti ginkluotas konfliktas. Paskalos prilygintos Everestui Kadangi J. Rostowskio prognozės plačiai nuskambėjo, verta jas tiksliai perteikti.

Viešas sušaudymas šiauliečiams patiko

Prieš 70 metų Šiaulių centre sušaudyti keturi žmonės, pas kuriuos okupantai vokiečiai buvo radę... vielos. 1941-ųjų rugsėjo 13-ąją pažiūrėti kruvino reginio susirinko tokia didelė šiauliečių minia, kokios dabartinė Šiaulių arena nematė net per praėjusį Europos krepšinio čempionatą. Užėmę mūsų šalį vokiečiai hitlerininkai tądien Šiaulių centre surengė viešą keturių valstiečių sušaudymą. Apie tai „Akistatai“ prieš mirtį papasakojo tiesioginis šios egzekucijos dalyvis šiaulietis Leiba Lipšicas.

Paryžiuje – senovinės karuselės ir unikalus žaidimas „Hitlerio gauja“

Meilės miestu tituluojamas Paryžius daug kuo gali nustebinti turistus – Luvras, Elizėjaus laukai ir, žinoma, miesto simbolis – Eifelio bokštas, neabejotinai yra kiekvieno keliautojo sąraše. Šiame mieste galima aplankyti gausybę galerijų, teatrų ir moderniojo meno parodų, bet viena jų, tiksliau meno kūriniai pristatomi Cornetto Saint-Cyr aukcione, jus tikrai privers aiktelti iš nuostabos. Turtingiems aukciono dalyviams pristatoma unikali medinių karuselių kolekcija.
2011-09-08

Siekiama išsiaiškinti, ar Lietuvos kariuomenėje netarnauja neonaciai

Siekiama išsiaiškinti, ar Lietuvos kariuomenėje netarnauja neonaciai. Nors tyrimai dar nebaigti, Krašto apsaugos ministerija tikina, kad neonacių kariuomenėje nėra, skelbia LNK. „Su tais savanoriais, kurie dalyvavo Kovo 11-osios eitynėse, tai jie kokių nors didelių nusižengimų nepadarė, bet su jais kalbamasi, bendraujama – kalba kariuomenės vadovybė ir tiesioginiai jų vadai dirba“, - sakė KAM vadovė.

D. Britanijos šnipų planas: A. Hitlerį paversti mergina

Rodos, kai kurie karo metais kurti planai turėjo tiek pat šansų pasisekti, kaip kad kapitono Edmundo Blackadderio (populiaraus BBC serialo veikėjo) bandymas išvengti mūšio, įsikišus porą pieštukų į šnerves, ant galvos užsimaukšlinus apatinius ir teigiant, esą jis atskrido iš Viblio planetos. Niekaip nesulaukdami Antrojo pasaulinio karo pabaigos, britų šnipai nusprendė pagardinti Adolfo Hitlerio maistą moterų lytiniais hormonais ir tokiu būdu pažaboti fiurerio agresyvumą, rašo dailymail.co.uk.
2011-08-15

Lietuvoje minimas karo pradžios jubiliejus: trečiojo pasaulinio karo nuojauta

Konferencijoje, skirtoje Hitlerio invazijai į SSRS, prabilta apie dabartinį kolektyvinį saugumą Europoje. Neseniai išteisintas dėl pasisakymų apie sausio 13-osios įvykius, Algirdas Paleckis, Socialistinio liaudies fronto (SLF) lyderis šį kartą pažymėjo, jog kolektyvinio saugumo sutartis, kurią sukurti mėgino ir buviusi SSSR, yra būtina ir mūsų laikais: „Karo veiksmai, pradėti Afganistane jau persirito į Libiją, kas gali sukelti Trečiąjį pasaulinį karą“. Anot A. Paleckio, kol pasaulyje yra ka...
REKLAMA
REKLAMA

Adolfo Hitlerio pavaduotojo palaikai atkasti, sudeginti ir išbarstyti virš ežero

Nacistinio nusikaltėlio Rudolfo Hesso kapas Bavarijos mieste Vunzydelyje praėjus beveik 24 metams po jo mirties buvo atkastas, o palaikai sudeginti ir išbarstyti virš vieno iš tenykščių ežerų. Tai ketvirtadienį žurnalistams patvirtino miesto bažnytinės bendruomenės vadovas Peteris Seisseris. Jis pridūrė, kad trečiadienį įvykusi akcija buvo suderinta su velionio šeima.
2011-07-21

Paslaptingas A. Hitlerio planas: po „pripučiamą vokietę“ kiekvienam Reicho kariui

Britų tyrėjas Gramas Donaldas aptiko dokumentus, susijusius su slaptu Adolfo Hitlerio sekso projektu, praneša „The Sun“. Tirdamas lėlių „Barbie“ istoriją, kuri prasidėjo nuo vokiškų pokarinės epochos lėlių, G. Donaldas netikėtai surado „Borgildo projektą“, pagal kurį kiekvienas Reicho kareivis turėjo gauti po „pripučiamą vokietę“ savo natūralių poreikių tenkinimui.
2011-07-11

„Birželio 25-oji: kvailystė ar agresija prieš Suomiją?“

Šiemet Lietuva mini ir netekčių, ir savo nešlovingo dalyvavimo holokauste, ir nesėkmingo 1941-ųjų metų birželio sukilimo jubiliejus. Nieko labai naujo šiomis temomis nepasakyta. Juodi kaspinai, paradai, minėjimai ir tylos minutės. Kas matė vieną tokį jubiliejų – matė visus. Jei nuobodu -  įdomiau prisiminti Suomiją. Sukilimai ir jubiliejai Sovietų 1941-aisiais organizuotų trėmimų, Rainių ir Pravėniškių žudynių sukaktys ginčų nekelia.

Pirmą kartą lietuvių kalba išleidžiama G. Le Bon „Minios psichologija“

1895 m. pasirodęs žymaus prancūzų mokslininko Gustave Le Bon (1841–1931) veikalas „Minios psichologija“ – tai pirmą kartą lietuvių kalba leidžiamas psichologinis, sociologinis, istorinis, filosofinis, politinis ir netgi literatūrinis kūrinys. Autoriaus įžvalgos apie minios fenomeną, jos galią bei destruktyvumą ir šiandien išlieka itin aktualios. Minios psichologija / Gustave Le Bon. Iš prancūzų kalbos vertė Nomeda Hofertaitė.
2011-06-21

„Arba dirbti, arba mirti“, - sako buvęs nacių koncentracijos stovyklos sargybinis

90 metų sulaukęs pensininkas, buvęs koncentracijos stovyklos sargybinis, neseniai atskleidė, kad jis buvo verčiamas dirbti, antraip jam grėsė mirtis. Po tarnybos Trawniki priverčiamojo darbo stovykloje, kurioje mirė tūkstančiai žydų, Alexander Huryn apsistojo Britanijoje, praneša Daily Mail korespondentas.
2011-06-15

Los Andžele įsigytas pirmasis Hitlerio antisemitinis laiškas

Laiškas, kuriame Adolfas Hitleris, kaip manoma, pirmąkart apibūdino žydus kaip tvyrančią grėsmę, buvo nupirktas žydų žmogaus teisių organizacijos. Rabbi Marvin Hier iš „Simon Wiesenthal“ centro (Amerikoje esančio muziejaus, skirto rasizmui bei Holokausto istorijai) teigė, kad praeitą mėnesį jie sumokėjo 150 tūkst. dolerių privačiam asmeniui, kad galėtų įsigyti 1919 m. raštą, vadinamą Gemlich laišku.
2011-06-08

Naciai bandė išmokyti šunis kalbėti

Vokiečiai šunis laikė beveik tokiais pat protingais kaip žmonės ir bandė sukurti bebaimių „šnekančių šunų“ armiją, rodo naujas tyrimas. Adolfas Hitleris tikėjosi, kad protingi padarai išmoks bendrauti su savo SS šeimininkais. Jis netgi įkūrė specialią šunų mokyklą, kurioje jie turėjo būti mokomi kalbėti, rašo telegraph.co.uk. Neįtikėtini duomenys rodo, kad nacių pareigūnai taip vadinamus išsilavinusius šunis verbavo visoje Vokietijoje ir mokė kalbėti bei tapšnoti signalus letenomis.
2011-05-24

Danų kino režisierius L. fon Tryras išvarytas iš Kanų kino festivalio

Sukėlęs neregėtą skandalą 64-ajame Kanų kino festivalyje, garsusis danų kino režisierius Larsas fon Trieras ketvirtadienį paliko šį Prancūzijos miestą. Tai žurnalistams pranešė kino festivalio direkcijos atstovas. Ketvirtadienį jis oficialiai paskelbė L. fon Trierą persona non grata. Kitaip tariant, jis išvarytas iš festivalio. Bet, Kanų kino forumo vadovybės sprendimu, jo filmas „Melancholija“ lieka pagrindinėje konkurso programoje ir toliau kovos dėl festivalio apdovanojimų.
2011-05-19

Raudondvario tiltui per Nevėžį suteiks brigados generolo K. Veverskio vardą

Minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Kauno rajone, Raudondvaryje, sekmadienį vyks Lietuvos laisvės armijos vado, brigados generolo Kazio Veverskio vardo suteikimo tiltui šventė. Renginys prasidės vidurdienį Šv. Mišiomis Raudondvario bažnyčioje. Po to prie tilto per Nevėžį numatytas brigados generolo K. Veverskio atminimo lentos atidengimas ir pašventinimas. Prie K. Veverskio koplytstulpio bus surengtas minėjimas.
2011-05-12

III Reicho pašto ženklai

Visi iki vieno nacistinės Vokietijos laikais (1933 - 1945 m.) išleisti pašto ženklai pagaliau surinkti viename interneto tinklalapyje. Turėtų būti įdomu ne tik filatelistams. Beje, juos spausdinusios spaustuvės veikė tvarkingai iki pat paskutiniųjų Trečiojo reicho dienų: paskutinysis pašto ženklas buvo išleistas 1945 m. balandžio 20 d., likus vos 10 dienų iki A. Hitlerio savižudybės.
2011-05-04

Jogas monarchistas apie karališkas vestuves ir Objektą 18

Mano draugas jogas, nuolatos migruojantis tarp Buivydiškių ir Nepalo, taip komentavo Didžiosios Britanijos princo Williamo ir Kate Middleton vestuves: –   Monarchas yra tarpininkas tarp Žemės ir Dangaus. Šlykšti respublikoniška epocha sutapo su laikraščių, telegrafo, radijo išplitimu. Bet įsigalint internetui Monarcho Atvaizdas gali lengvai sugrįžti ant tūlo valdinio darbastalio. Gal ir į širdį. Kai kam protas maišosi dėl Zvonkės ar Merūno su Merūniene.
2011-04-29

Antisemitiniai išpuoliai – protestas ar provokacijos?

Šiuos metus šalyje paskelbus Holokausto atminties metais, suaktyvėję jauni neonaciai ir antisemitai šalies didmiesčiuose piešia svastikas ir nebaudžiami niekina žydus. Kol Valstybės saugumo departamentas ir Generalinė prokuratūra mėgina įrodyti Lietuvai, kad klaipėdietė Eglė Kusaitė planavo teroro aktą, šalyje jau 20 metų nekliudomai žeminama žydų bendruomenė, iš kurios daugiau kaip šimto tūkstančių narių jau telikę apie 3 tūkstančius.

Velykinis maištas Dubline

Sukanka 95 metai nuo reikšmingo Airijos istorijos įvykio – Velykų sukilimo. Airijos respublikonai 1916 metų balandžio 24 d. Dubline užgrobė paštą, kitas svarbias miesto vietas. Buvo paskelbta Airijos respublika.   Virš Dublino pašto suplevėsavo naujai paskelbtos valstybės vėliava. Britai maištą numalšino per savaitę. Airių vadai buvo sušaudyti.   Dublino centras per maištą buvo apgriautas. Airija.
2011-04-23

Diktatoriaus gimtadienis prisimintas svastikomis

Vakar, per Adolfo Hitlerio 122-ąsias gimimo metines, ne viename mieste buvo iškeltos nacistinės vėliavos ar užrašai su fašizmo emblemomis. Panevėžyje tokį plakatą kažkas iškabino ant Smėlynės gatvės tilto per Nevėžį. Plakatą su svastikomis ir užrašu, šlovinančiu Adolfą Hitlerį, praeiviai ant Smėlynės gatvės tilto Senvagės pusėje pastebėjo maždaug be penkiolikos minučių septintą ryto ir iškart informavo policijos pareigūnus. Šie ir nukabino plakatą.

Rusijoje – rasistiniai komentarai

Rusijos migracijos tarnyba iš darbo atleido atstovą spaudai, kuris viešai pareiškė, kad „baltoji rasė“ yra pavojuje, praneša AFP. „Baltosios rasės ateitis – pavojuje, – BBC sakė Konstantinas Poltoraninas, Federalinės migracijos tarnybos viešųjų ryšių vadovas. – Kadangi rusai atstovauja baltajai rasei, mes Rusijoje ypač jaučiame šią problemą ir jos kasdienį augimą.“ „Turime užtikrinti, kad kraujo maišymasis vyktų teisinga linkme“, – pridūrė jis.
2011-04-21

URM: nepasiduokime bandymams kurstyti tautinę nesantaiką

Užsienio reikalų ministerija (URM) griežtai smerkia nacistinių vėliavų ir šūkių demonstravimą balandžio 20–ąją, Hitlerio gimtadienio dieną. „Tai išpuoliai prieš Lietuvos valstybę ir visą piliečių visuomenę, kurstantys neapykantą Lietuvos žydų bendruomenei ir vertintini kaip provokacija prieš Lietuvą ir jos pastangas daug dirbant tolerancijos skatinimo srityje, kurios yra ypač intensyvios šiais Holokausto aukų Lietuvoje atminimo metais ir Lietuvai šiemet pirmininkaujant ESBO“, – rašoma URM pare...

Neonaciai A. Hitlerio gimimo metines paminėjo ir Lietuvoje

Šiemet balandžio 20 d. sukanka 122 metai nuo Adolfo Hitlerio gimimo.  Jo pažiūroms prijaučiantys chuliganai šią sukaktį pažymėjo antisemitiniais išpuoliais. Ant Kaune esančios sinagogos tvoros nenonaciai užkabino audeklą su užrašu „Hitleris buvo teisus... Juden raus!“ Jį pirmasis išvydo į maldos namus atėjęs rabinas Mauša Bairakas. Be kita ko, šiemet balandžio 20-oji, trečiadienis, sutampa su žydų antrąja Velykų diena.

TOP 10: katės – Hitlerio antrininkės

Tinklalapis Catsthatlooklikehitler.com paskelbė konkursą – kačių mylėtojai gali siųsti savo augintinių nuotraukas ir išrinkti katę, kuri labiausiai panaši į... Adolfą Hitlerį. Pateikiame keletą įspūdingiausių murklių.
2011-04-02

Miuncheno įvaizdis: nuo vienuolių iki agresijos

Ko gero, išskyrus Berlyną, labiau „politizuoto“ Vokietijos miesto už Miuncheną nerasime. Bavarijos sostinės pavadinimas kilęs nuo nekalto „munich“ – „vienuolis“, nes čia VIII a. buvo pastatytas Teherno vienuolynas, kuris XII a. buvo apjuostas siena, ir tik 1507 m. miestas tapo Bavarijos centru. Taip Miunchenas prarado atsiskyrėlio miesto bruožą ir naujaisiais amžiais į Europos gyvenimą išsiveržė su baisia imperine ir nacistine jėga.
2011-02-07

Holokaustas – problema, aktuali ir šiandien

Sausio 27-oji – Tarptautinė Holokausto diena, nustatyta pagal 2005 metais lapkričio 1 dieną išleistą JTO Generalinės Asamblėjos rezoliuciją. Prieš 66 metus sovietų armija išlaisvino vienos baisiausių nacistinės Aušvico stovyklos belaisvius, kurie buvo pasmerkti mirčiai.
2011-01-27

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl publikacijos apie Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolą

Penktadienį Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl „Veido“ žurnale publikuoto Petro Stankero straipsnio „Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas – didžiausias juridinis farsas istorijoje“ (pagal Baudžiamojo kodekso 1702 str. 1 d.). Ikiteisminis tyrimas pradėtas išnagrinėjus 2010 m. lapkričio 24 d. gautą Lietuvos žmogaus teisių centro prašymą.

Vokiečiai pirmą kartą atidarė fašistinei Vokietijai skirtą parodą

Pirmą kartą Vokietijos nacionalinis istorijos muziejus išdrįso atidaryti parodą „Tauta ir nusikaltimas“, skirtą fiureriui Adolfui Hitleriui ir fašistinei Vokietijai. Įprastai keliaujant tolyn nuo Brandeburgo vartų išgirsti Hitlerio vardą turistų lūpose galima ne taip dažnai, tačiau šiomis dienomis fiurerio vardas ir vėl skamba Berlyne, rašo „The Telegraph“. Kiekvieną rytą prie muziejaus nusidriekia eilės tų, kurie nori pamatyti parodą. Nuo atidarymo ją pamatė jau 50 tūkst.
2010-11-15

Vokietijoje atidaryta prieštaringa paroda apie nacizmą

Eksponatai kalba už save: policijos lazdos, kastetai bei auliniai batai – visi daiktai, rodomi parodoje „Hitleris ir Vokietija“, alsuoja brutalumu. Tačiau nepaisant to, jog didelė eksponatų dalis susijusi su Hitleriu bei jo partija, parodos tikslas yra parodyti, kaip fiurerio kultas apėmė visus Vokietijos visuomenės sluoksnius (žiniasklaidą, pramonę, bažnyčia, mokyklas.
2010-10-15

Ar Hitlerio nusikaltimai tikrai didesni už Stalino? (papildyta)

15-01: J. Freedmanas nėra pirmasis „Guardian“ rašytojas, besiskundžiantis Stalino ir Hitlerio sulyginimu. Darbo partijos narys D. MacShaneas rašo: „Čia veikia gilios dešiniosios jėgos. Tie, kurie nori subanalinti Holokaustą ir sumažinti jo istorinę reikšmę iki kitų karo metais įvykdytų masinių žudynių, Stalino nusikaltimus lygina su žydų naikinimu. Dėl Stalino badmečių 1930-taisiais ir trėmimų 1940-taisiai, kaip kad mano dešinieji, galima dėti lygybę tarp nacizmo ir komunizmo.

Investuotojai kelia ieškinius Vokietijai dėl 80 metų senumo obligacijų

JAV investuotojai jau iškėlė kelis ieškinius Vokietijai idant ši atisiskaitytų už prieš 80 metų išplatintas galbūt milijardų vertės obligacijas. Kaip praneša „Spiegel“, atsiskaitymą už Veimaro respublikoje išplatintas obligacijas uždraudė Hitleris, o dabartinė Vokietijos valdžia teigia, kad tokie investuotojų prašymai pavėlavo dešimtmečiais. Kiek vertos šios obligacijos – atviras klausimas, tačiau šeši Amerikos investuotojai nori atsakymą išgirsti teisme.
2010-09-08

Vilnių grąžino Hitleris, o ne Stalinas

Rusijos užsienio reikalų ministerijai nuolat primenant, kad už Vilnių Lietuva turėtų dėkoti sovietų premjerui Josifui Stalinui, nemažai mūsų politikų bei istorikų pamažu tuo patikėjo.

Rastas Adolfą Hitlerį nužudyti bandžiusio vyro kapas

Ekspertai viename Vokietijos miške mano radę Clauso von Stauffenbergo, kuris nesėkmingai bandė pasikėsinti į nacistinės Vokietijos lyderį Adolfą Hitlerį, kapą. C. von Stauffenbergas ir jo bendrininkai buvo nužudyti po to, kai nesėkme baigėsi 1944 metų liepos 20 dieną rengtas pasikėsinimas nužudyti A. Hitlerė jo būstinėje Rytprūsiuose.
2010-07-21

Rožinis Hitleris reklamuoja drabužius

Palerme, Italijoje, drabužių gamintojai sukūrė labai iššaukiančią reklamą. Joje Hitleris, „pasipuošęs“ rožine uniforma su širdele vietoj svastikos, siūlo jaunimui pakeisti savo įvaizdį. Reklamos šūkis sako: „Pakeisk stilių. Nesek savo lyderiu“. Į reklamos kampaniją, žinoma, reaguota skirtingai. Reklamos kūrėjai aiškina, kad norėjo padrąsinti jaunus žmones patiems priimti sprendimus.
2010-07-20

Vokiečiui gresia kalėjimas dėl melodijos su A. Hitlerio balsu

Vienam vokiečiui gresia kalėjimas iki 6 mėnesių, nes kaip mobiliojo telefono skambučio melodiją jis panaudojo Adolfo Hitlerio kalbą. 54 metų vyras savo telefono skambučio melodija buvo pasirinkęs A. Hitlerio kalbą, kurioje jis grasino išnaikinti pasaulio žydus, jei Vokietija bus įtraukta į karą. Keleivinio traukinio Hamburge keleiviai kelis kartus išgirdo minėtąją melodiją ir apie ją pranešė policijai, kuri netrukus sulaikė vyrą.
2010-06-30

Sunkus ano meto pasirinkimas: sovietai ar naciai?

Birželio 22-oji – ilgiausia metų diena, ankstų jos rytą fašistinė Vokietija įsiveržė į sovietų okupuotas SSRS vakarines žemes, ir prasidėjo vadinamasis Didysis Tėvynės karas, nors tada buvo neįmanoma suvokti, kur tos tariamos ir sovietų Tėvynės ribos. Tas saulėgrįžos virsmas, kai nakties tamsos telikę vos keletas valandų, buvo pragaištingas persilaužimo metas – nuo vienos okupacijos prie kitos.
2010-06-23

Hitleris ir vuvuzelos

Pasirodo, prakeiktos vuvuzelos išvedė iš kantrybės ir Hitlerį. Prieš pat 2010 m. pasaulio futbolo čempionatą jis įsigijo didelį plokščiaekranį televizorių su aprėpties garso sistema, ir dabar nežino, kur jį dėti.
2010-06-19

J. Stalinas atšaukė du pasikėsinimus į A. Hitlerį

Sovietų Sąjunga turėjo dvi puikias galimybes pasikėsinti į nacistinės Vokietijos lyderį Adolfą Hitlerį, tačiau planams kelią užkirto Josifas Stalinas baimindamasis, kad po A. Hitlerio žūties Vokietija gali sudaryti atskirą taikos susitarimą su Vakarais.
2010-05-25

Rusija uždraudė A. Hitlerio „Mein Kampf“

Rusija nusprendė uždrausti knygą „Mein Kompf“ (Mano kova), kurią 1925 metais parašė Adolfas Hitleris. Valdžia nutarė, kad knyga skatina ekstremizmą ir taip vadinamų „ne arijų rasės“ žmonių diskriminaciją. Šis Rusijos valdžios žingsnis yra regimas kaip bandymas pažaboti vis aktyviau Rusijoje besireiškiančius dešiniuosius radikalus, kurie dažnai užpuldinėja į Rusiją dirbti atvykusius imigrantus iš Centrinės Azijos. Studentai iš Afrikos taip pat neretai tampa išpuolių taikiniais.
2010-03-26

Lietuviai Juzefą Pilsudskį prilygino Stalinui ir Hitleriui (papildyta)

Lietuvoje išleisti vokai, ant kurių greta Stalino ir Hitlerio pavaizduotas Lenkijos politinis ir karinis tarpukario lyderis J. Pilsudskis. Greta užrašas „Didieji lietuvių tautos genocido organizatoriai“. Šių vokų 2008 metais buvo galima įsigyti Vilniaus centrinio pašto pastate. Tiesa, jie nėra oficialiai platinami Lietuvos pašto. Jų pasirodymas sulaukė didelio Lenkijos žiniasklaidos dėmesio. Lietuvos ambasada Varšuvoje atsisakė duoti komentarą šia tema.

Peržiūrėta istorijos pabaiga

Pokomunistinės Rytų Europos valstybės savo praeitį palieka už nugaros Kur jos būtų be savo praeities, tos buvusios okupuotos tautos? (ar „pokomunistinės šalys“, „buvusios Sovietų sąjungos satelitinės valstybės“, „senasis Rytų blokas“ – kiek daug istorijos slypi vien sąvokoje). Tarp Baltijos ir Juodosios jūrų esantis regionas yra taip suformuotas istorijos, kad iš pirmo žvilgsnio klausimas atrodo absurdiškas.
2010-03-16

Vasaris ir Versalis

Vis ieškojau progos pasvarstyti apie istorinį epizodą, kurį pernai laiške man priminė Vidmantas Valiušaitis. Apie karą su Vokietija, į kurį Lietuva galėjo būti įvelta 1933 – 1935 m. Vasario 16-oji tokiems svarstymams visai tinka. 1918-aisiais nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos likimas priklausė nuo Pirmojo pasaulinio karo baigties. Jei būtų laimėjusi ar bent nepralaimėjusi Vokietija, Lietuva būtų likusi Reicho satelitė, konstitucinė monarchija su vokiškos kilmės dinastija soste.
2010-02-16

Vokiečiai perleis A. Hitlerio „Mein Kampf“

Vokietijoje 2015 metais bus perleista Adolfo Hitlerio autobiografija „Mein Kampf“(Mano kova). Tai bus pirmasis knygos leidimas nuo pat to laiko, kai ji buvo uždrausta pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Tuomet priimta Vokietijos konstitucija numatė, kad nacistinės filosofijos skleidimas yra kriminalinis nusikaltimas, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu.
2010-02-05

Surask Adolfą

Pastebėję didesnį mitingą ar demonstraciją – Lietuvoje, tiesa, šiais laikais tai retenybė – nepatingėkite jį nufotografuoti. Po pusės amžiaus ši nuotrauka gali įgyti nemenką istorinę vertę.
2010-02-05

Gruzijoje – A. Hitlerio propaganda

Pasibaisėtinas įžeidimas. Šokiruojantis nemokšiškumas. Vulgari propaganda. Tai tėra tik keli iš epitetų, kurie naudojami apibūdinti vaizdo klipą, kuris per Gruzijos televiziją „Sakartvelo TV“, siejamą su Gynybos ministerija, buvo rodomas likus kelioms savaitėms iki Gruzijos karo su Rusija. Minėtame klipe buvo cituojamas ne kas kitas, o nacistinės Vokietijos lyderis Adolfas Hitleris.
2010-01-27

Režisierius: A. Hitleris yra padarytas atpirkimo ožiu

Prieštaringai vertinamas filmų režisierius Oliveris Stone'as veikiausiai vėl susilauks milžiniškos kritikos bangos po to, kai pareiškė, kad Adolfą Hitlerį istorija padarė „atpirkimo ožiu“. O. Stone'as, kuris anksčiau buvo kaltinamas tuo, kad savo filmuose platina sąmokslo teorijas ir aukština smurtą, teigia sukūręs naują dokumentinį filmą, kuriame tokios figūros kaip A. Hitleris ir Josifas Stalinas yra vaizduojamos „savo kontekste“. Filmo „Slapta Amerikos istorija“ („The Secret History of Amer...
2010-01-11
Į viršų